Iš kanapių, bet ne Pilypas

Publikuota: 2015-08-29
Atnaujinta 2015-09-04 17:43
Maisto papildus iš kanabinoidų gaminančio startuolio „SatiMed“ vienas steigėjų Tomas Andrejauskas itin domisi kanapėmis ir jų gydomosiomis savybės. Juditos Grigelytės nuotr.
Maisto papildus iš kanabinoidų gaminančio startuolio „SatiMed“ vienas steigėjų Tomas Andrejauskas itin domisi kanapėmis ir jų gydomosiomis savybės. Juditos Grigelytės nuotr.
 

„Gaminti maisto papildus, o ateityje galbūt ir vaistus iš kanabinoidų pastūmėjo augančios žinios gamtos mokslų srityje ir tai, kad 2014 m. nustojo galioti draudimas auginti pluoštines kanapes“, – teigia Tomas Andrejauskas (42 m.), buvęs bankininkas, verslo angelas, vienas iš biotechnologijų bendrovės „SatiMed“ steigėjų. Jis yra ir kitos panašios bendrovės „ProBioSanus“, gaminančios natūralias, aplinką saugančias valymo ir higienos priemones su gerosiomis bakterijomis probiotikais, akcininkas.

Prieš kelis mėnesius p. Andrejauskas patikėjo „ProBioSanus“ valdymą verslo partneriui Giedriui Martusevičiui, o pats iki kaklo pasinėrė į pradedančiosios biotechnologijų UAB „SatiMed“ veiklos rūpesčius. Pagrindinis jos dėmesio objektas – gydomųjų savybių turinčios aktyviosios medžiagos fitokanabinoidai, kuriuos įmonė išgauna iš pluoštinių kanapių ekstraktų ir jų pagrindu kuria inovatyvius produktus.

Pirmuosius keturis savo produktus – skirtingų rūšių maisto papildus – „SatiMed“ į rinką paleido vos prieš kelias savaites, rugsėjį turėtų pasirodyti ir gydomosios kosmetikos linija su fitokanabinoidais. Ateityje įmonė planuoja gaminti funkcinio maisto produktus su šiomis aktyviosiomis medžiagomis. Beje, šioje produktų kategorijoje kompanijos savininkai įžvelgia daugiausia perspektyvų, mat naudingomis medžiagomis papildytas maistas vis labiau populiarėja.

Artimiausiu metu įmonės sukurtų produktų bus galima įsigyti tik internetinėje parduotuvėje, tačiau p. Andrejauskas neatmeta galimybės, kad ateityje jais bus prekiaujama ir vaistinėse. Galbūt ne tik Lietuvos – „SatiMed“ dairosi į Vakarų Europos, Skandinavijos, JAV rinkas. Ypač rūpi pastaroji – smarkiai dirbama, kad už Atlanto „SatiMed“ papildais būtų pradėta prekiauti dar šiais metais.

Domina ir vaistai

Ir p. Tomas, ir kiti „SatiMed“ bendraturčiai, taip pat verslo angelai, kol kas nedrąsiai pasvajoja ir apie vaistų iš fitokanabinoidų gamybą. Pašnekovo teigimu, norint vaistą sukurti, patvirtinti ir registruoti, reikia atlikti krūvas tyrimų, o jie trunka ilgai (mažiausiai trejus metus) ir daug kainuoja. Pasak pašnekovo, vieno vaisto tyrimų ciklo kaina prasideda nuo 3 mln. Eur. Tokių pinigų ši neseniai įsteigta įmonė, žinoma, kol kas neturi.

„Bendradarbiaudami su kelių universitetų mokslininkais (suskaičiavome, kad prie projekto dirbo 17 mokslininkų) ir Inovatyvios medicinos centru, kol kas atliekame bandymus su ląstelėmis lėkštelėse, t. y. in vitro tyrimus. Norint mėginti kurti vaistus, reikėtų inicijuoti brangius tyrimus su gyvūnais, o vėliau ir su žmonėmis“, – aiškina pašnekovas.

Kuo gi ypatingi tie kanabinoidai? „Žmogaus organizmas pats gamina labai panašias į juos aktyviąsias medžiagas, endokanabinoidus, kurie it elektros impulsai perneša informaciją tarp nervinių receptorių. Jie – mūsų endokrininės sistemos dalis. Senstant receptoriai tarsi užsioksiduoja, panašiai kaip ilgai deginamos kaitinamosios lemputės kontaktai. Ką darome, kai taip nutinka? Tuos kontaktus pravalome, ir lemputė vėl puikiai šviečia. Panašiai žmogaus organizmą veikia kanabinoidai“, – vaizdingai aiškina p. Andrejauskas.

Pasak jo, in vitro tyrimai parodė, kad kanabinoidai skatina ląstelių regeneraciją. Taigi neatmetama galimybė, kad vartojant juos gali pagreitėti medžiagų apykaita, greičiau gyti žaizdos. Taip pat atliekant bandymus lėkštelėse pastebėta, kad fitokanabinoidai slopina uždegimo procesus – tiek paviršinius, tiek giluminius. Tai dabar mėginama pagrįsti tyrimais, kurie atliekami su gyvūnais. Taip pat mokslininkai mėgina įrodyti, kad kanabinoidai malšina skausmą – tik ne lokaliai, o bendrai nuramindami visą kūną. Manoma, kad veikdami nervų sistemą kanabinoidai gali išvaduoti nuo migreninių skausmų, pagerinti miegą, pašalinti nerimą. Šiuo metu atliekami tyrimai leidžia spėti, kad šios aktyviosios medžiagos esą gali pagelbėti ir sergantiems Alzheimerio ar Parkinsono ligomis. Jau beveik įrodyta, kad kanabinoidai gali padėti kenčiantiems nuo epilepsijos priepuolių. Iškelta hipotezė, kad šiomis aktyviomis medžiagomis galima gydyti net vėžį.

„Žinoma, teigti, kad iš fitokanabinoidų galima pagaminti kone universalų vaistą nuo visų ligų ar bent jau jaunystės eliksyrą, dar negalime, nes tai nepagrįsta moksliškai. Vis dėlto beveik neabejoju, kad po kelerių metų kai kurias hipotezes mokslininkams pavyks įrodyti tyrimais“, – atsargiai aiškina „SatiMed“ vadovas.

Kioskai su marihuana

„Kinai jau prieš 5.000 metų naudojo kanapes medicinoje. Deja, 1938 m., inicijavus JAV chemijos pramonės milžinams, buvo uždrausta auginti ne tik didelę koncentraciją psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) turinčias, bet ir pluoštines kanapes, kuriose THC beveik nėra. Taigi natūralu, kad tik dabar pradedami atlikti šio augalo tyrimai: šiuolaikinis mokslas mėgina reabilituoti kanapes įrodydamas, kad jos turi ir gydomųjų savybių, ne tik narkotinių medžiagų“, – aiškina p. Andrejauskas.

Pasak jo, Europoje, taip pat Lietuvoje, kol kas legalizuojamos tik pluoštinės kanapės, kuriose yra ne daugiau nei 0,2% THC. JAV reabilituojant šį augalą pasistūmėta toliau: kai kuriose valstijose veikia specialūs „kioskai“, kuriuose galima lengvai įsigyti... marihuanos. Jau anksčiau kai kuriose valstijose marihuana buvo prekiaujama vaistinėse. Tiesa, tik su receptais.

Kad žodis „kanapė“ daugelį lietuvių baugina, nors mūsų protėviai šias kultūras sėkmingai augino ir naudojo ne tik virvėms vyti, bet ir maistui, įsitikinu atlikdama nedidelį tyrimą redakcijoje: paragauti p. Andrejausko dovanotos kanapių arbatos išdrįsta vos keli kolegos, nors siūlydama paaiškinu, kad tai viso labo džiovinti pluoštinės, o ne TOS kanapės lapeliai. Likusieji smalsiai apžiūri, pauosto.

„Pluoštinių kanapių nereikia bijoti. Mes tarpusavyje juokaujame, kad norint pajusti narkotinį jų poveikį reikėtų surūkyti visą lauką. Jos labai skiriasi ir vizualiai: kanapės, iš kurių išgaunama marihuana, palyginti su pluoštinėmis, yra maži krūmeliai. Pluoštinės kanapės gali užaugti iki 5 m aukščio. Amerikiečiai net skirtingus pavadinimus vartoja – pluoštinę vadina „hemp“ (liet. kanapė), o turinčią psichotropinių medžiagų – tiesiog marihuana“, – aiškina p. Tomas.

Griežta kontrolė

Pluoštines kanapes kompanijos reikmėms augina keli ūkininkai ir viena žemės ūkio bendrovė. Kaip ir kitų pluoštinių kanapių augintojų (šiais metais Lietuvoje auginama apie 1,500 ha šių kultūrų), taip ir šių, veiklą griežtai kontroliuoja valstybinės tarnybos. Nuo pat sėjos iki derliaus nuėmimo jų veiklą atidžiai seka ir „SatiMed“. Įmonė aprūpina sėklomis, specialistai aiškina, kada ir kaip kanapes reikia sėti, kaip šiuos augalus prižiūrėti ir t. t. „Žaliavų kokybę griežtai kontroliuojame. Kanapės turi gerų absorbcinių savybių, todėl norint užauginti aukštos kokybės žaliavas negalima naudoti jokių herbicidų, pesticidų ir kitokios chemijos. Prižiūrime ir derliaus nuėmimo procesą, šiuo metu jis jau yra prasidėjęs. Labai svarbu nuimtas kanapes laikyti tinkamomis sąlygomis, kad neįsimestų pelėsis“, – pasakoja p. Tomas.

Vėliau kanapės sumalamos, kitaip tariant, virsta biomase. Paskui ši biomasė ekstrahuojama, o iš ekstrakto pagal kompanijos mokslininkų sukurtas formules išgaunami fitokanabinoidai ir jų pagrindu pagaminami galutiniai produktai. Pašnekovo teigimu, „SatiMed“ produktai gaminami aukščiausius kokybės standartus atitinkančiose laboratorijose, beveik kaip vaistai. Konkurencinį pranašumą lietuviškiems gaminiams suteikia ir tai, kad jie gaminami iš lietuviškų, o ne kur nors Kinijoje, šalia chemijos gamyklų, išaugintų augalų – juk mūsų šalies dirvožemis, oras, gruntiniai vandenys yra vieni švariausių pasaulyje.

„Tai labai svarbu, mat šis augalas sulaukia vis didesnio dėmesio: pradėjus jį legalizuoti, padaugėjo tyrimų, suteikiama vis daugiau patentų gaminiams su fitokanabinoidais. Laimė, ir kiti gamintojai dar tik pradeda šią veiklą, todėl nuo pasaulio pernelyg neatsiliekame“, – kalba p. Andrejauskas.

Plovikliai – neskanu

Paklaustas, kodėl vieną pradedančiąją įmonę metė dėl kitos, p. Andrejauskas patikina, kad nuo „ProBioSanus“ veiklos visiškai neatsiribojo – juk yra vienas iš įmonės steigėjų ir akcininkų. „Rotacija įvyko natūraliai. Kompanijai dabar vadovauja žmogus, kuris turi daug kompetencijos plėtros į užsienį, pardavimo ir rinkodaros srityse. Giedrius (Martusevičius) ilgą laiką dirbo „Philips“ vadovu Baltijos šalims, vėliau jam buvo patikėta rūpintis ir kitais regionais. Tad jo kompetencija yra tokia, kokios dabar labiausiai reikia šiai įmonei“, – sako verslininkas.

Jis įsitikinęs, kad mikrobiologija – galingas instrumentas, o sprendimai dažnai yra šalia mūsų. „Juos tereikia ištraukti ir pritaikyti. Tai sėkmingai ir daro 4 mūsų mokslininkai, dirbantys pažangioje laboratorijoje, kuriai įsteigti buvo gauta apie 300.000 Eur iš Lietuvos verslo paramos agentūros. Dar tiek pat pridėjo akcininkai“, – dėsto p. Andrejauskas.

Pasak jo, pradėjusi nuo valymo priemonių, į kurių sudėtį įeina gerosios bakterijos, dabar įmonė gamina ir higienos priemones su probiotikais. Iš viso įmonė yra registravusi per 20 skirtingų produktų. Ypač didžiuojasi šį pavasarį rinkoje pasirodžiusiu muilu su gerosiomis bakterijomis, kuris neturi analogų pasaulyje. Gaminių su probiotikais daugiausia parduodama Baltijos šalyse, Danijoje, Švedijoje. Neseniai „ProBioSanus“ išsiuntė pirmąją savo produktų partiją į JAV. Jais bus prekiaujama ekologiškose parduotuvėse.

Plėtoti savo produktų liniją įkvepia ir pakankamai sėkmingi rezultatai – įmonės apyvarta kasmet paauga maždaug 2,5 karto. Planuojama, kad šiemet ji sieks 1 mln. Eur. „Skirtingai nei kokie nors IT pradedantieji, esame technologiškai intensyvi įmonė. Daug kainuoja mokslo tyrimai, be to, nemažai teko investuoti į geležį, t. y. įrengimus. Ir atlyginimus darbuotojams reikia mokėti, nepaisant to, ar yra darbo, ar – ne. Ar viskas klostosi, kaip planavome? Taip, tik šiek tiek lėčiau nei norėtume“, – sako jis.

„Ir koks gi tų ploviklių skonis?“ – diplomatiškai užsimenu apie p. Andrejausko triukus, naudotus per produkcijos pristatymus visuomenei. „Tiesą sakant, nelabai skanu. Tačiau kaip kitaip galėjau įrodyti, kad jie natūralūs ir nepavojingi, nei viešai atsigerdamas? Tik vėliau sužinojau, kad nebuvau originalus – kažkokių valiklių ragavo ir vieno filmo herojus“, – šypsosi p. Tomas.

Švedija nesuviliojo

Jis sako apskritai mėgstantis kalbėti auditorijai, todėl ir dėstyti Vilniaus universitete kreditų teoriją bei kitas disciplinas jam ir sekėsi, ir patiko. „Esu praktikas, tad ir dėsčiau iš praktinės pusės. Tikiuosi, kad sukūriau vertę universitetui, kuriame pats mokiausi“, – šypsosi jis.

Ekonomikos studijas p. Andrejauskas rinkosi todėl, kad anuomet tai buvo labai perspektyvi specialybė: Lietuvos finansinė sistema tik žengė pirmuosius žingsnius, taigi buvo tikėtina, kad reikės kompetentingų specialistų.

Į šį kelią p. Tomą nukreipė paskutinėse klasėse lankyta sekmadieninė mokykla, kurioje iš viso Vilniaus susirinkę moksleiviai mokėsi ekonomikos, finansų, verslumo pagrindų. „Verslo patirtimi dalijosi Benas Gudelis, dėstė ir Aušra Maldeikienė. Šioje mokykloje susiformavo savotiška bendruomenė žmonių, kuriems po vidurinės nekilo klausimų, kur stoti“, – prisimena jis.

Baigęs bakalauro studijas, p. Andrejauskas 1995 m. įgijo Verslo administravimo specialybės magistro laipsnį Kauno Vytauto Didžiojo universitete, paskui dar mokėsi Baltijos vadybos institute.

Profesinę karjerą jis pradėjo FMĮ UAB „Suprema“ – dirbo finansų makleriu, vėliau buvo pakviestas į AB banką „Hermis“ – ėjo Finansų maklerio departamento direktoriaus pareigas.

„Swedbank“ grupėje (tuomet ji dar vadinta „Hansabank“) p. Andrejauskas finansų makleriu pradėjo dirbti 2000 m. Vėliau kilo karjeros laiptais iki Verslo bankininkystės tarnybos vadovo ir valdybos pirmininko pavaduotojo, o nuo 2006 m. iki 2012 m. vadovavo „Swedbank Markets“.

„Netiesa, kad dirbti banke nuobodu. Darbas buvo dinamiškas ir teikė didžiulį malonumą. Viena iš priežasčių, kodėl palikau darbą banke, buvo ta, kad Lietuvoje man jau nebuvo ko veikti karjeros prasme, o važiuoti į Švediją, kaip buvo siūloma, nenorėjau. Ir ne tik dėl šeimos. Galvojau ir tebemanau, kad čia, Lietuvoje, dar reikia daug ką nuveikti, ypač biotechnologijų srityje, kuria susidomėjau tapęs verslo angelu“, – teigia jis.

Tiesa, pirmasis p. Andrejausko startuolis „Unikalu.lt“ su biotechnologijomis neturi nieko bendra. Kartu su bičiuliu menininku Tadu Gutausku jie sugalvojo gaminti unikalią, baltiškais motyvais dvelkiančią krepšinio sirgalių atributiką. Kolekcija buvo sukurta 2011 m. Lietuvoje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato proga.

Žaidžia ledo ritulį

Krepšiniu jis aistringai domisi kaip ir daugelis lietuvių, vis dėlto sporto srityje turi savų prioritetų. „Vaikystėje ir paauglystėje aktyviai žaidžiau vandensvydį. Intensyviai treniravausi, neretai net du kartus per dieną, buvau jaunučių ir jaunių čempionas, su rinktine dalyvavome Tarybų Sąjungos čempionatuose. Tačiau sulaukus 16 metų tėtis liepė baigti sporto karjerą. Jis (Leonas Andrejauskas) pats jaunystėje buvo profesionalus sportininkas, dešimtkovininkas, Tarybų Sąjungos čempionas. Tačiau pašlijus sveikatai sistema jį paprasčiausiai išmetė. Matyt, tėtis nenorėjo, kad taip nutiktų ir man, todėl neleido tapti profesionalu. Tuomet gailėjausi, tačiau dabar manau, kad tas žingsnis buvo teisingas“, – pasakoja p. Tomas.

Sporto jo gyvenime netrūksta ir dabar. Verslininkas daugelį metų žaidžia tenisą, o prieš pusmetį susidomėjo ledo rituliu. „Ledo ritulys gyvenime atsirado netikėtai. Pirmiausia šios sporto šakos treniruotes pradėjo lankyti sūnūs, o aš juos veždavau į treniruotes. Kartą pamaniau, kad, užuot jų laukęs, galiu pamėginti žaisti pats. Ir štai jau pusmetį žaidžiu „Hockey Punks“ komandoje“, – šypsosi jis.

Kol dar neturėjo atžalų, verslininkas domėjosi astronomija. Prisipirkęs teleskopų, naktimis stebėdavo dangų. Gimus antrajam sūnui, naktinius pasižvalgymus nutraukė ir visus tris teleskopus sukišo į futliarus. „Galbūt vėl juos išsitrauksiu, kai sūnūs užaugs“, – viliasi jis.

„Mėgstu žvejoti. Kartą per metus su kompanija traukiame žuvauti į svečias šalis. Buvome Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje“, – vardija jis.

Nesvetimi jam ir buities darbai: verslininkas pasakoja mokantis gaminti kazano (platus azijietiškas puodas pusiau apvaliu dugnu, skirtas ruošti maistui ant ugnies) patiekalus, ypač plovą. „Darau remdamasis nuojauta, be ypatingų receptų, ir dažniausiai pavyksta. Man patinka pats procesas, į kurį įsitraukia visi būsimi valgytojai. Tas puodas tampa savotišku pasaulio centru, šeima ir draugai aplink jį susirenka ir bendrauja“, – aiškina p. Andrejauskas.

Jis įsitikinęs, kad darbas iki nukritimo nieko gero neduoda, todėl stengiasi išlaikyti tinkamą balansą tarp darbo ir laisvalaikio: „Žinoma, būna savaičių, kai tenka dirbti ir po 20 val. per dieną. Bet taip ilgai nepatempsi, būtina atsikvėpti. Kad darbe būtum produktyvus, smegenys turi būti šviesios, pailsėjusios.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
19:10
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 20

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 22

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena pagal svarbą – po Kalėdų ir Velykų

Pasibaigus 2018-iesiems, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-čio metams, pradėti skaičiuoti rezultatai.

Laisvalaikis
2019.01.07
VŽ bando: „Panamera GTS“ ir komfortui, ir lenktynių trasai 4

Išrankiausiems klientų norams įtikti siekiantys „Porsche“ gamintojai ir taip gausią „Panameros“ šeimą papildė...

Transportas
2019.01.07
Šeši būdai prarasti Nobelio medalį

Laimėtos Nobelio premijos galima atsisakyti, bet kartą suteikus, ji jau neatimama. Tačiau aukso medaliai,...

Laisvalaikis
2019.01.06
Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje 26

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo...

Verslo klasė
2019.01.06
„Iliustruotoji istorija“: kaip prieš 400 metų buvo kuriama muzika ir kas atvėrė kelią hitams

Prieš 400 metų nebuvo nei „Spotify“, nei „The Voice“, teikiančių galimybę pasiklausyti nemokamos, iš reklamos...

Laisvalaikis
2019.01.05
9 žinomų žmonių įžvalgos apie tai, kas varo verslą į priekį 13

Metų sandūroje ekspertai tradiciškai vardija ateinančių metų tendencijas, o verslas dėlioja planus. VŽ...

Laisvalaikis
2019.01.04
LDK valdovų rūmams padovanotas laikrodis, 1638 m. sukurtas Vilniuje 2

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildė įspūdinga...

Laisvalaikis
2019.01.03
LNOBT struktūros pokyčiai stiprins teatro vadovų grandį 8

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) nuo naujųjų metų įsigaliojo atnaujinta organizacinė...

Laisvalaikis
2019.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau