Kaliningrado srities valdžia trina iš istorijos K. Donelaičio vardą

Apie pakeistą K. Donelaičio muziejaus pavadinimą sausio 7 d. pranešė LRT. Prezidentas Gitanas Nausėda tokį Kaliningrado valdžios sprendimą vadina dar vienu Rusijos bandymu perrašyti istoriją.

„Kas bus toliau? Knygų deginimas? Rusijos sprendimas pervadinti lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui skirtą muziejų yra dar vienas nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją“, – rašo G. Nausėda socialiniame tinkle „X“. 

Anot prezidento, „nors senųjų Mažosios Lietuvos, dabar priklausančios vadinamajai Kaliningrado sričiai, gyventojų jau seniai nebėra, paskutiniai ten esantys lietuviškos kultūros ženklai turi būti saugomi. Kad ir kaip Rusija stengtųsi, Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu!“. 

Pasak LRT, bažnyčioje-muziejuje esantis poeto kapas nebus liečiamas, tačiau ateityje sumažės Mažajai Lietuvai ir pačiam K. Donelaičiui skirtų ekspozicijų. 

Nurodoma, kad sprendimą keisti muziejaus pavadinimą priėmė Kaliningrado srities Kultūros ir turizmo ministerijai pavaldi įstaiga. Taip siekiama kuo labiau sumažinti lietuvybės paplitimą šioje apskrityje.

Ministerija žada nesudėti ginklų

Lietuvos kultūros ministerijos teigimu, dėl šio įvykio buvo kreiptasi į Lietuvos konsulatą Kaliningrade. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pastarąjį Kaliningrado valdžios sprendimą vadina dar viena Rusijos kovos prieš Lietuvos kultūrą priemone. Anot jo, šiuo metu atsakingos institucijos svarsto, kokių atsakomųjų veiksmų galima būtų imtis toliau.

„Mes puikiai suprantame, kad Rusija beatodairiškai ir be jokių ceremonijų naudoja kovos prieš mūsų kultūrą priemones. Tai prasidėjo 2022 metais, tai tęsiama, ir sustabdyti tai mes kažkaip kol kas įrankių neturime, jie į bet kokias mūsų reakcijas žiūri piktdžiugiškai ir kuo skaudžiau mes reaguojame, tuo jie labiau džiaugiasi“, – Š. Birutį cituoja naujienų agentūra ELTA. 

Anot kultūros ministro, diskutuojama, kokių veiksmų Lietuva galėtų imtis.

„Kol kas mes žiūrime į situaciją su nacionaliniu muziejumi, su Lietuvos konsulatu Kaliningrade, su Užsienio reikalų ministerija ir žiūrėsime, kaip viskas toliau rutuliosis, kokių efektyvių veiksmų galėtume imtis“, – sakė jis naujienų agentūrai ELTA. 

Lietuvių grožinės literatūros pradininku vadinamo K. Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje atidarytas 1979 m. kaip Kaliningrado istorijos ir meno muziejaus filialas. Muziejui priklauso buvusio Tolminkiemio evangelikų liuteronų bažnyčia, klebonija, našlių namo bei klebonijos ūkinių pastatų pamatai, šulinys, šventoriaus mūro tvora, kapinių liekanos, atminimo akmuo K. Donelaičio gimimo 250 metų sukakčiai pažymėti. 

Pagrindinis muziejaus pastatas – Tolminkiemio bažnyčia, statyta 1756–1764 m. K. Donelaičio rūpesčiu. 1950 m. sugriauta, 1971–1979 m. atstatyta. Pastato rytų dalyje po grindimis išbetonuota kripta, kurioje 1979 m. birželio 14 d. perlaidoti poeto palaikai. K. Donelaičio memorialinio muziejaus pastatų atstatymo ir restauravimo projekto autorius – architektas Napaleonas Kitkauskas, rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) svetainėje. 

Ne pirmas bandymas 

Memorialinio K. Donelaičio muziejaus pavadinimo keitimas – ne pirmas bandymas jį ištrinti iš Mažosios Lietuvos istorijos ir net fiziškai: 2010 m. rudenį muziejus buvo įtrauktas į objektų, kuriuos numatyta perduoti Rusijos stačiatikių bažnyčiai, sąrašą. 

Galiausiai iš jo buvo išbrauktas Seimo Kultūros, mokslo ir švietimo komitetui kreipusis į Rusijos Federacijos ir Kaliningrado srities kultūros ministrus su prašymu paremti Lietuvos poziciją, tuo metu Užsienio reikalų komiteto nariai kreipėsi į Kaliningrado srities vadovybę. 

Galima prisiminti ir tai, kad 2022 m. Kaliningrado srities Tilžėje (Sovetske) buvo išardytas lietuvių filosofo Vydūno bareljefas, o 2024 m. Tilžės valdžia atsisakė sugrąžinti į vietą atminimo lentas miesto įžymybėms – Johanesui Bobrovskiui ir Maxui Schenkendorfui.

Vienas savičiausių poetų 

Humanitarinių mokslų dr. Darius Kuolys, literatūrologas, kultūrologas, visuomenės veikėjas liuteronų kunigą, Tolminkiemio kleboną K. Donelaitį vadina vienu savičiausių XVIII a. Europos poetų, lietuvių literatūros klasiku, sukūrusiu Prūsijos lietuvių bendruomenės – lietuvininkų tautos – epą. 

Apie 1760–1775 m. parašyta poema „Metai“ laikoma svarbiausiu jo kūriniu. UNESCO sprendimu, 1977-aisiais „Metai“ buvo įtraukti į Europos literatūros šedevrų biblioteką – greta Homero ir Vergilijaus epų. Jie išversti į vokiečių, latvių, lenkų, anglų, rusų, čekų, japonų, švedų, gruzinų, armėnų, vengrų, baltarusių, ukrainiečių kalbas. 2014-ieji UNESCO buvo paskelbti K. Donelaičio metais.

Tolminkiemio klebonu K. Donelaitis dirbo nuo 1743 metų. Pastatydino čia mokyklą, klebonų našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią. Be poezijos, kūrė muzikines kompozicijas, gamino klavyrus (ir fortepijoną), barometrus, termometrus, mikroskopus, veisė sodą. 

K. Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje (Gumbinės apskritis, Mažoji Lietuva; dabar Čistyje Prudy, Karaliaučiaus sritis, Rusija). Palaidotas Tolminkiemio bažnyčios kriptoje, palaikai buvo atrasti kasinėjimų metu.