Palangoje – pagarbos ženklas grafų Tiškevičių giminei

Tiškevičių herbą Leliva (Leliwa) giminė gavo XVI a., jo skydo fone pavaizduotas pusmėnulis ir žvaigždė. Virš skydo – riterio šalmas su karūna ir povo plunksnomis. Idėja garsiosios giminės herbu įamžinti jubiliejinius metus kilo Vakariui Bernotui ir Ugnei Bernotaitei, įgyvendinus kūrėjų sumanymą, Kurhauzą papuošė bronzinis bareljefas ant granitinio skydo su giminės šūkiu „Būkite žiburiais gyvenimo klystkeliuose“. 

Tiškevičiai ir Palanga

Prieš 200 metų, 1824-ųjų liepos 13 d. Pa­lan­gos val­dą su Dar­bė­nų, Grūš­lau­kės ir Pa­lan­gos dva­rais iš generolo Ksavero Niesiolovskio už 177.171 sidabro rublį įsigijo grafas Juozapas Mykolas Tiškevičius (1761–1839). Nuo to laiko Tiškevičių Logoisko šakai priklausiusi giminė Palangos dvarą valdė 116 metų – nuo 1824-ųjų iki 1940-ųjų, ir paliko svarbiausią pėdsaką Palangos kaip miesto ir kurorto vystymosi istorijoje.

XIX a. pabaigoje Juozapas Tiškevičius (1835–1891), rūpindamasis savo šeima ir draugais, išskyrė sklypus prie jūros viloms statyti. Vasarotojų skaičius ėmė sparčiai augti, o Palanga tapo madingu aristokratų poilsio kurortu. Grafų palikimą tęsė Juozapo sūnus Feliksas Tiškevičius (1869–1933). 

Būtent jis pastatė naujus rūmus su moderniausiais to laikmečio techniniais įrenginiais, įkūrė parką, maudyklas, jūros tiltą, vandentiekį ir elektros jėgainę. Felikso ir jo žmonos Antaninos Sofijos Lonckos-Tiškevičienės dėka Palangoje buvo puoselėjama ir kultūra. Kaip rašoma „zemaitiuzeme.lt“, įsitvirtinę Palangoje F. ir A. Tiškevičiai, kaip ir ankstesni šeimininkai, vystė šį kurortą taip, kad jame vasarotojai galėtų ne tik poilsiauti, gydytis, bet ir pramogauti, kad jiems būtų kur susirinkus pabendrauti, paskaityti ir kt. 

F. Tiš­ke­vi­čius su­rin­ko uni­ka­lią archeologinio gintaro ko­lek­ci­ją, ku­ri buvo aukš­tai įver­tin­ta pasaulinėje parodoje Pa­ry­žiuje, dalis šios kolekcijos dabar eksponuojama Palangos gintaro muziejuje. Gra­fas bu­vo pa­grin­di­nis nau­jos Pa­lan­gos baž­ny­čios fun­da­to­rius, su­tei­kė pa­tal­pas „Sau­lės“ drau­gi­jos mo­kyk­lai, pado­va­no­jo pa­sta­tą Pa­lan­gos gim­na­zi­jai.

Įamžinti 200 metų kurorto sukaktį Kurhauzas pasirinktas neatsitiktinai, šio kurorto simbolio pradžia irgi siejama su Tiškevičių dinastija. Grafas Juozapas Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, netrukus jį išplėtė ir įkūrė pirmąjį kurorto viešbutį. Kaip rašoma Palangos turizmo informacijos centro svetainėje, Kurhauzas tapo mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, besikuriančio kurorto centru: jame veikė restoranas, skaitykla, biliardo ir kitų žaidimų salės. Pastate vykdavo šokiai, spektakliai, koncertai. Pirmame pastato aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie Kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, aprūpinęs kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinės Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie puošė Kurhauzą grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją Kurhauzą salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas. Dabar čia vyksta įvairūs renginiai, koncertai.