Valdovų rūmų muziejuje – konferencija Kosciuškos sukilimo 230-osioms metinėms
Šiemet sukanka 230 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimo prieš antrąjį Respublikos padalijimą, Rusijos bei Prūsijos intervenciją bei 1793 m. Gardino seimo nutarimus. Sukakties proga Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos istorikai pristatys naujausius tyrimus apie vieną iš sukilimo vadovų Tadą Kosciušką (Andrzej Tadeusz Bonawentura Kosciuszko; 1746– 1817), aptars visuomenės teisės sukilti ir priešintis problemą, praneša Valdovų rūmų muziejus.
Pasak istoriko dr. Valdo Rakučio, „Tadas Kosciuška – didžiausias idealistas Lietuvos istorijoje: jis galvojo, kalbėjo ir darė tą patį. Varšuvos kadetų mokyklos auklėtinis, kurį pavadinčiau vienu ryškiausių šios mokyklos absolventų (jo karjera rėmėsi šioje mokykloje įdiegtomis vertybėmis), buvo išskirtinė, neabejinga valstybės likimui asmenybė. Jis – tipiškas revoliucinių kovų herojus, dalyvavęs ir Amerikos nepriklausomybės kare, ir sukilime tėvynėje.“
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tikslina, jog, „ypatingas dėmesys konferencijoje bus skiriamas pasipriešinimui užsienio agresorių galiai, bajorijos pilietinėms nuostatoms, Tado Kosciuškos asmenybei, 1794 m. sukilimui ir įvykiams Lietuvoje bei Apšvietos filosofų propaguotos teisės sukilti atspindžiams to meto viešumoje“.
Visame pasaulyje
VŽ primena, jog nepasiturinčių bajorų šeimoje gimęs generolas Tadas Kosciuška, XVIII–XIX a. sandūroje tapęs kovų už laisvę simboliu, buvo LDK karo inžinierius, Prancūzijos garbės pilietis.
Lietuvoje jis geriausiai žinomas kaip vyriausiasis 1794-ųjų sukilimo, kuris dažnai vadinamas Kosciuškos sukilimu, vadas. 1794-aisiais sukilėliai siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką su 1772 m. sienomis ir toliau tęsti valstybę modernizavusias Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas. Sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu 1794 m. kovo 24 d. Krokuvoje buvo paskirtas generolas Tadas Kosciuška. Netrukus sukilimas įsiplieskė ir Lietuvoje.
Balandžio 24 d. Vilniuje sudaryta Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu paskyrė karo inžinierių, generolą leitenantą Jokūbą Jasinskį, o gegužės 1 d. Vilniaus rotušėje buvo paskelbta apie miestiečių municipalinės gvardijos organizavimą. Nors sukilimas buvo nuslopintas, jis sužadino tautinę ir pilietinę lietuvių savimonę, pagreitino baudžiavos reformos eigą, paskatino lietuviškosios politinės raštijos raidą.
Įdomu yra tai, kad ne menkiau nei Lietuvoje, T. Kosciuška žinomas JAV: jam, kaip garsiam kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyviui (1775–1783 m.), pastatytas paminklas Milvokyje.
Greta Aliaskos yra jo vardu pavadinta sala, Indianos valstijoje – Kosciuškos grafystė, Misisipės valstijoje – Kosciuškos miestelis. Įvairiuose šaltiniuose cituojami trečiojo JAV prezidento, nepriklausomybės deklaracijos autoriaus Thomo Jeffersono žodžiai apie T. Kosciušką: „Tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man teko pažinti, – ir tai tokios laisvės, kuri apima visus, ne tik išrinktųjų saujelę“.
Anglų poetas romantikas George'as Byronas 1823 m. eilėraštyje „Bronzos amžius“ rašė: „Kosciuška – tai garsas, perveriantis tirono ausį“.
Lietuvos istorijos instituto ir Valdovų rūmų muziejaus rengiama konferencija – 23-iasis Lietuvos ir užsienio mokslininkų renginys, skirtas XVIII a. LDK istorijai.
Renginys nemokamas ir atviras visiems besidomintiems, jo programa – ČIA.
