Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės

Pirmaisiais verslaujančiais sportininkais, matyt, galima laikyti legendinės Kauno „Žalgiryje“ ir Sovietų Sąjungos rinktinėje žaidusios kartos krepšininkus.

Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis ar Sergejus Jovaiša keliaudami į varžybas gaudavo progą kirsti geležinę uždangą ir atsidurti Vakarų pasaulyje. Visi jie ne kartą pasakojo, kaip laisvajame pasaulyje prisipirkdavo magnetofonų, džinsų ar sportbačių, kuriuos grįžę į gimtinę parduodavo.

Sėkmingiausias ir, žinoma, pelningiausias karjeras tarp tos kartos krepšininkų padarė NBA lygoje vėliau rungtyniavę p. Marčiulionis ir p. Sabonis. Už Atlanto uždirbtus milijonus abu jie investavo į įvairius verslus.

Legendų investicijos

Dar 1995 m., tik pradėjęs karjerą NBA, p. Sabonis investavo į plastikinių langų ir durų gamyba užsiimančią įmonę, kuri gavo „Sabonio klubo ir partnerių“ pavadinimą. Po kurio laiko ši įmonė buvo reorganizuota, veiklas išskaidant į atskiras bendroves. 2011 m. įmonių grupė susidūrė su finansiniais sunkumais, kelios bendrovės bankrutavo, o p. Sabonis iš šio verslo pasitraukė.

Kur kas sėkmingiau geriausiam visų laikų sportininkui sekasi viešbutyje „Pušų paunksnėje“. 1998 m. Palangoje atidarytas keturių žvaigždučių viešbutis svečių trūkumu nesiskundžia net ir šaltuoju metų laiku, o p. Sabonio žmonos Ingridos vadovaujamas jo restoranas nuolat papuola į geriausiųjų trisdešimtukus.

„Creditinfo“ duomenimis, praėjusiais metais UAB „Pušų paunksnėje“, kurios 100% akcijų priklauso p. Saboniui, gavo 1,17 mln. Eur pajamų ir uždirbo 73.472 Eur grynojo pelno.

Tokios sėkmės turėtų pavydėti p. Sabonio bendražygis krepšinio aikštelėje p. Marčiulionis.

Viešbutį „Šarūnas“ Vilniaus Žirmūnų rajone krepšininkas atidarė dar 1992 m. Iš pradžių viskas klojosi neblogai, o iš viešbučio gaunamomis pajamomis p. Marčiulioniui net pavykdavo subsidijuoti savo vardo krepšinio mokyklą.

Tačiau bėgo metai, viešbučio pastatas ėmė reikalauti vis didesnių investicijų, o svečių mažėjo. 2007-aisiais „Šarūno“ viešbučio pajamos dar siekė beveik 1,2 mln. Eur, bet 2014-aisiais jos besudarė tik 364.559 Eur, o metinis nuostolis pasiekė 102.000 Eur. Dar po metų p. Marčiulionis pradėjo svarstyti, kad viešbutį reikia parduoti.

„Dabar tiesiog apmąstome situaciją. Apžvelgėme šio pusmečio ir praėjusių metų finansinius rezultatus, ir jie nedžiugina. Visokiausių minčių kyla. Viešbučių versle krizė vis dar juntama. Tik prezidentė nieko nejaučia“, – VŽ su šiokia tokia ironija tuomet kalbėjo legendinis krepšininkas.

Portalui „Delfi“ tuomet jis prisipažino, kad šaltuoju metų laiku viešbutį laikyti atidarytą apskritai neapsimoka, nes šildymo sąskaitos iškart panardina į minusą.

Galiausiai tiek „Šarūno“ viešbutį, tiek Š. Marčiulionio krepšinio akademiją įsigijo bendrovė „YIT Kausta“ – ji šiuos pastatus nugriovė ir toje vietoje pastatė daugiabutį „Raitininkų sodas“.

Į viešbučių verslą nerti planuoja ir buvęs krepšinio rinktinės snaiperis Arvydas Macijauskas. 2015-aisiais jo įmonė „Atlantic Invest“ už 1,23 mln. Eur iš Turto banko įsigijo buvusį Higienos instituto pastatą Vilniaus senamiestyje.

Prieš dvejus metus „Atlantic Invest“ paskelbė, kad šalia Jaunimo ir „Lėlės“ teatrų esančiame pastate planuoja įrengti 24–28 kambarių viešbutį. „Svarstome tai turėti kaip šeimos verslą“, – BNS tuomet sakė p. Macijauskas.

Vis dėlto per porą metų viešbučio projektas į priekį nepasistūmėjo, o p. Macijauskas VŽ teigia nenorintis komentuoti situacijos ir tolesnių planų.

Pastato, kuriame p. Macijausko įmonė planavo viešbutį, pirmojo aukšto patalpos šiuo metu išnuomotos, jose veikia keletas populiarių barų.

Apgyvendinimo paslaugų verslą pasirinko ir dar vienas buvęs Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Kęstutis Šeštokas, su žmona Diana valdantis kaimo turizmo sodybą „Pas Šeštoką“ Molėtų rajone, Virintų ežero pakrantėje.

Barų šeimininkai

Dar vienas gana populiarus verslas tarp buvusių krepšininkų – barai.

Pavyzdžiui, p. Marčiulioniui Vilniuje šiuo metu priklauso baras „Stars and Legends“. Sporto rungtynių transliacijomis, protmūšiais ir kitomis pramogomis klientus viliojantis baras, „Creditinfo“ duomenimis, pernai gavo 220.431 Eur pajamų ir patyrė 4.740 Eur nuostolio.

Bet kokiu atveju p. Marčiulionio užeigos rezultatai kur kas geresni nei sostinės Vilniaus gatvėje veikiančio baro „Hooters“, kuris nuo rudens priklauso ilgamečiam Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonui, o dabar Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriui Robertui Javtokui.

100% bendrovės „Hooters Baltics“ akcijų prieš kurį laiką įsigijo iš buvusio kolegos krepšinio aikštelėje Dariaus Songailos, kai šis išvyko tobulintis į NBA lygoje rungtyniaujantį „San Antonio Spurs“ klubą.

„Hooters Baltics“ Vilniaus senamiestyje pagal franšizės sutartį valdo JAV įsteigto pasaulinio tinklo „Hooters“ restoraną. Šio 1983 m. įkurto tinklo restoranai visame pasaulyje išgarsėjo klientus viliodami greitu amerikietišku maistu, sporto varžybų transliacijomis ir padavėjomis, vilkinčiomis trumpučiais šortais ir itin aptemptais marškinėliais.

„Ne paslaptis, kad Darius išvyko į Ameriką ir dėl to nebegalėjo dalyvauti restorano veikloje. Taip išėjo, kad akcininku tapau aš“, – VŽ komentuoja p. Javtokas, neatskleidžiantis sandorio sumos, bet patikinantis, kad ji „nebuvo simbolinė“.

Pagal franšizės sutartį su bendrove „Hooters of America“ Baltijos šalyse turėtų atsirasti trys „Hooters“ tinklo restoranai. Ponas Javtokas pasakoja, kad planų plėstis yra, tačiau kada ir kur tai bus daroma, kol kas negalintis pasakyti: „Pirmiausia norime iki galo veiklą išvystyti Lietuvoje, susitvarkyti savo kieme, o tada galėsime eiti ir į kitus kiemus.“

„Creditinfo“ duomenimis, Kaune įsikūrusi UAB „Hooters Baltics“ praėjusiais metais gavo 372.299 Eur pajamų ir patyrė 231.005 Eur grynojo nuostolio. Naujasis bendrovės savininkas sako, kad šiemet rezultatai turėtų būti geresni.

„Per pirmus metus patys dar nelabai tiksliai supratome, ką darome. Bet dabar pasikeitė kai kurie žmonės, viskas pradėjo veikti ir eina į gera. Tikime, kad šitas verslas išsivystys ir bus pelningas“, – teigia p. Javtokas.

Pasikeitus baro savininkui, pasikeitė ir jo vadovė. Iki tol „Hooters“ vadovavo p. Songailos žmona Gintarė Songailė.

Dukart statybininkas Štombergas

Vis dėlto bene daugiausia Lietuvos krepšininkai investavo į nekilnojamojo turto (NT) projektus. Tai darė tiek p. Marčiulionis ir p. Sabonis, tiek kur kas vėlesnių kartų krepšininkai.

Pavyzdžiui, p. Marčiulionis Lietuvai vos atgavus Nepriklausomybę už 90.000 Lt įsigijo sklypą Vilniaus centre, Neries pakrantėje. Krepšininkas žadėjo ten įrengti laisvalaikio zoną su baseinais, paplūdimiu ir sporto bei vaikų žaidimų aikštelėmis. Vis dėlto po kurio laiko tame sklype atsirado daugiabučių, kurie, kalbama, p. Marčiulionio kišenę papildė daugiau kaip 20 mln. Lt.

Na, o garsiausias p. Sabonio NT projektas, žinoma, Preiloje statyti boteliai, dėl kurių buvo įsivelta į begalinius teismus ir kurie vis dar stovi, nors teismas nurodė juos nugriauti. Tiesa, tarp juos stačiusios bendrovės Preilos uosto akcininkų p. Sabonio nebėra.

Tačiau daugiausia NT srityje baigęs karjerą nuveikė dar vienas garsus Lietuvos krepšininkas Saulius Štombergas, statybos verslu užsiimantis jau antrą kartą. 2007 m. apie karjeros pabaigą pranešęs krepšininkas prisidėjo prie šeimos statybos verslo, tačiau iškart teko susidurti su krize.

Tad 2009-aisiais p. Štombergas vėl į rankas paėmė kamuolį ir atnaujino karjerą Rusijos Kazanės „Uniks“ klube, kuriame rungtyniavo dar vienus metus.

„Nebuvo jokių užsakymų, niekas nieko nepirko, rinka krito 50%. Nusprendžiau dar pažaisti ir palaukti, kol reikalai pasitaisys“, – interviu Kazanės portalui „Bussines Gazeta“ apie tą etapą pasakojo p. Štombergas.

Antrą kartą baigęs profesionalaus sportininko karjerą jis prisidėjo prie Kauno „Žalgirio“ trenerių štabo, pusmetį buvo vyriausiuoju treneriu.

Vis dėlto dirbdamas treneriu aukštumų p. Štombergas nepasiekė, tad vėl grįžo prie statybos verslo. Šiuo metu buvęs krepšininkas yra UAB „Force Palace“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Ši įmonė Klaipėdoje plėtoja daugiabučių kvartalą „Saulės miestas“. Beje, sklypus šiam projektui p. Štombergas įsigijo dar prieš krizę.

„Creditinfo“ duomenimis, „Force Palace“ pajamos praėjusiais metais buvo 2,167 mln. Eur, o grynasis pelnas – 142.999 Eur.

„Force Palace“ „Saulės mieste“ jau pastatė du mažaaukščius daugiabučius su 236 butais. Beveik visi jie jau parduoti, ateinančiais metais išdygs dar du daugiabučiai, viename jau parduota apie 50% butų.

Didžiąją dalį „Saulės miesto“ butų jau pastatytuose mažaaukščiuose daugiabučiuose „Force Palace“ yra pardavusi, tad p. Štombergas analizuoja paklausą ir dėlioja naujus statybos planus dar turimuose tuščiuose sklypuose greta.

„Turime ploto šalia, žiūrėsime, kokia rinka bus kitais metais. Jei bus galimybė, turime planų plėsti kvartalą“, – apie „Saulės butų“ projektą šią vasarą VŽ pasakojo p. Štombergas.

Klientus tenka ir pasaugoti

Tadas Bulotas, krepšininkams atstovaujančios agentūros „B Baltics“ generalinis direktorius, VŽ teigia, kad patarimų finansų ir investicijų klausimais klientams tenka duoti ne taip ir retai. Bet galutinius sprendimus, ką daryti su uždirbtais pinigais, priima patys krepšininkai.

„Esu baigęs ekonomikos mokslus, bet patarimų finansų klausimais duodu nebent kaip draugas. Tačiau kiekvieną kartą, kai pradedu dirbti su jaunu krepšininku, jam pasakau, kad bus reikalingas finansų srities profesionalas. Aš ir pats susitikinėju su specialistais, kurie man atrodo patikimi, paskui su jais suvedu krepšininkus, kuriems reikia patarimo. Aišku, vieni tų patarimų paklauso, kiti – ne“, – šypsosi p. Bulotas.

Tokiems žaidėjams kaip Paulius Jankūnas, Edgaras Ulanovas ar Artūras Gudaitis šiuo metu atstovaujantis agentas pasakoja, kad patys krepšininkai investicinių planų prisigalvoja retai, bet daugelis jaučia savo aplinkos spaudimą dėl vienokio ar kitokio pinigų panaudojimo.

„Taip, būna, kai matau, kad reikėtų pristabdyti arklius. Bet dažniausiai ne dėl to, kad pats krepšininkas ketina labai išlaidauti. Dažniausia problema yra žaidėjų artimos aplinkos žmonės, kurie juos bando įtikinti kur nors išleisti pinigus. Ne visada siūlomos investicijos yra tinkamos. Čia nėra tik mano atstovaujamų žaidėjų problema, tai apskritai būdinga visiems sportininkams, kurie uždirba didesnius pinigus“, – kalba krepšinio agentas.

Pasak p. Buloto, tokiais atvejais tenka užimti savotišką apsauginio barjero vaidmenį ir apsaugoti krepšininką nuo neapgalvotų veiksmų.

„Nesu tas žmogus, kuris pasako, kad investuok arba ne. Labiau esu tas, kuris pasako, kad tavo darbas yra žaisti krepšinį, o kitką palik savo srities profesionalams, kurie kiekvieną dieną dirba savo darbą. O aš visada esu pasiruošęs profesionalų savo klientams rekomenduoti“, – dėsto p. Bulotas.

Po pelningos karjeros – bankrotas

Per karjerą uždirbti milžiniški pinigai dar nereiškia ramaus gyvenimo po jo. Statistika negailestingai rodo, kad daugybė profesionalių sportininkų baigę karjerą netrunka atsidurti ties bankroto riba.

Pavyzdžiui, JAV krepšinio lygos NBA žaidėjų asociacija skaičiuoja, kad per 5 metus, kai baigia karjerą, bankrutuoja 60% šios lygos krepšininkų. Nors vidutinis metinis NBA krepšininko atlyginimas siekia 7,8 mln. USD.

Tarp garsiausių bankrutavusių NBA krepšininkų verta minėti Alleną Iversoną. 154 mln. USD per karjerą užsidirbęs ir dar iki 50 mln. USD iš reklamos sutarčių prisidėjęs buvęs krepšininkas bankrutavo 2012 m., kai nebeišgalėjo susimokėti 860.000 USD skolos už juvelyrinius dirbinius. Per karjerą uždirbtus pinigus krepšininkas iššvaistė azartiniams lošimams, prabangioms dovanoms ar kelionėms su 50 draugų palyda. Krepšininko pečius slėgė ir milžiniški alimentai už vaikų išlaikymą.

Žinoma, bankrutuoja ne tik krepšininkai. Pavyzdžiui, 400 mln. USD per karjerą uždirbęs garsusis boksininkas Mike’as Tysonas bankrotą paskelbė 2003 m., banko sąskaitoje turėdamas 5.000 USD.

„Taip nutiko dėl to, kad jūs man, 21-ų jaunuoliui, davėte dešimtis milijonų, o aš nežinojau, ką su jais daryti. Buvau sutrikęs“, – užsienio žiniasklaidai tuomet aiškino p. Tysonas.

Naujausias nelaimėlis – legendinis Brazilijos futbolininkas Ronaldinho. Gimtinėje jam yra paskirta 2 mln. Eur dydžio skola dėl nelegalių statybų. Buvusiam futbolininkui laiku jos nesumokėjus, teismas pradėjo išieškojimo procedūras, tačiau tuomet paaiškėjo, kad jo banko sąskaitoje tėra 6 Eur.

Tiesa, neabejojama, kad šiek tiek lėšų Ronaldinho slepia nuo Brazilijos institucijų, nes jis iki šiol turi pelningų reklamos sutarčių su įvairiomis bendrovėmis.