Važiuoja ne į visas muges, nes iškrauti ir sukrauti prekes gali namie

Gabija Vaitkevičienė

Rudenį Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyks apie 40 renginių, kuriuose organizatoriai numato vietos ir tradicinėms prekybos mugėms. Miestų gimtadienių turgūs ir rudens gėrybių jomarkai daugiausia vyks tais pačiais rugsėjo savaitgaliais. Prekybininkai, dėliojantys maršrutų tvarkaraščius, sako kasmet turintys spręsti dilemą, kurias iš besidubliuojančių pasirinkti – pirma viena iš didžiausių, antra viena iš pelningiausių, trečioje dar nebuvo, tad norėtų išbandyti.

Kaip juokauja medžio meistras Aivaras Norbutas, žvejai gerų vietų neišduoda – yra nebrangių, nedidelių miestų mugių, kurios yra fenomenaliai pelningos, o štai į kitas nė nevyksta, nes „pasitreniruoti“ – iškrauti ir sukrauti prekes – gali ir namie.

Kalbos apie pastangas aplankyti kuo daugiau mugių nėra perdėtos. Kiekvienoje mugėje matyti margiausio asortimento ir dydžio prekystalių – nuo rankdarbius gaminančių namudininkų, atvykusių pasitikrinti, ar jų hobis turi klientų, iki žinomų prekės ženklų, kurių atstovai siūlo paragauti naujų gaminių.

UAB „Vetagra“, valdanti Senąją aliejinę, palyginti su kitais mugėse dalyvaujančiais prekybininkais, yra stambi – jos aliejaus galima įsigyti ir prekybos centruose. Alvianas Murnikovas, Senosios aliejinės vadovas, sako, kad sutankėjęs prekybos vietų tinklas lemia mažėjančius pardavimus mugėse, bet jų atsisakyti nė nesvarstoma.

„Į jas vykstame dėl kitų priežasčių – mums svarbu gauti grįžtamąjį ryšį, pristatyti produkciją, kodėl esame pranašesni už kitus, – mugės mums yra lyg mažos parodos, – sako p. Murnikovas. – Tačiau pažįstu nemažai prekybininkų, kuriems mugės yra didelė paspirtis pardavimų požiūriu, ir dar nemažai tokių, kurie ir gyvena tik iš mugių.“

Pavyzdžiui, UAB „Inrijo“, valdančiai prekės ženklą „Prieskonių namai“, mugės yra pardavimo strategija. Kai vienas sostinės prekybos centrų padidinimo patalpų nuomos kainą, „Prieskonių namai“ nutarė vykti tiesiai pas klientus – per metus aplankoma bent 20 mugių, iš trijų firminių parduotuvių Vilniuje liko viena.

„Prekyba mugėse gerokai pigesnė, bet tai sunku fiziškai. Jai reikia pasiryžti – jokių laisvų savaitgalių, važiuoji, pasistatai palapinę ir prekiauji nepaisydamas oro sąlygų, – yra sakiusi Jolanta Grigaitienė, bendrovės „Inrijo“, vadovė. – Naudojamės proga eiti tiesiai pas klientus, pabendrauti, juk tai vienas patogiausių ir pigiausių būdų sužinoti jų lūkesčius. Mugėse su savo gaminiais norime supažindinti pirkėjus, kurie lankosi didžiuosiuose prekybos centruose ir neatranda kitokių nei ten parduodami prieskoniai.“