Kai atsirado konkurentų, valgomųjų puokščių gamybos ėmė mokyti visus norinčius

FOTOGALERIJA „Valgomos puokštės“ dovanos ir švenčių dekoracijos (28 nuotr.)

Kinezeterapijos mokslus baigusiai p. Samalei pabodo praktika poliklinikoje, o, pradėjusi teikti individualias konsultacijas bičiuliams, pas vieną jų namuose ji pastebėjo verbą primenančią puokštelę su džiovintais česnakais. Grįžusi namo iš turėtų produktų p. Samalė pabandė sukomponuoti valgomąją puokštę, tačiau pirmas blynas prisvilo – pavyko visai ne taip, kaip ji įsivaizdavo.

„Nieko nesitikėdama pabandžiau pagaminti puokštę, iš to, kas buvo namuose, – lapinių kopūstų, brokolių, obuolių. Tačiau labai nusivyliau, nes kūrinį įsivaizdavau visai kitaip. Praėjo savaitė, nieko nebandžiau, bet mintis sukurti valgomąją puokštę manęs „nepaleido“, todėl specialiai nusipirkau produktų, kurie vizualiai man patiko. Antroji puokštė buvo visai kitokia, tamsių, sodrių prabangių spalvų, sukomponuota iš tamsių lapinių kopūstų, ropių, svogūnų, figų. Mano vyras, fotografas ir profesionalus rinkodaros ekspertas, iškart ją įamžino, sukūrė logotipą, pavadinimą, feisbuko paskyrą, interneto svetainę ir kilo susidomėjimas“, – pirmuosius bandymus prisimena p. Samalė.

Ėmusi įgyvendinti drąsią idėją, p. Samalė internete dairėsi, kaip ir kur gaminamos valgomosios puokštės. Užklausos anglų kalba davė mažai rezultatų, bet paaiškėjo, kad tokiomis prekiaujama portaluose rusų kalba. Mažas rinkos tyrimas autorei leido įsitikinti idėjos naujumu Lietuvos rinkoje, o, pirmai puokštei nepavykus, įrodė, kad sukurti gražių kompozicijų vis dėlto įmanoma.

Komandos ir užsakymų auginimo planus kol kas atidėjusi p. Samalė, vis dėlto išplėtė dar pirmojo gimtadienio nespėjusios atšvęsti „Valgomos puokštės“ veiklą. O poreikį imtis susijusių paslaugų padiktavo konkurentai.

Be puokščių gamybos, p. Samalė organizuoja ir dirbtuves, į kurias registruojasi visi norintys išmokti jas gaminti. Užsiėmimai, kuriuos „Valgomos puokštės“ autorės prašoma organizuoti ir privačioms šventėms – mergvakariams – vyksta skirtinguose miestuose – Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje – ten, kur susirenka grupė dalyvių.

„Viena pažįstama atsiuntė nuorodą, kad kažkas Vilniuje jau gamina valgomąsias puokštes ir patarė galvoti, kaip jas siųsti į Vilnių, kaip plėstis, nes konkurencija auga, bet į tokią žinią sureagavome labai ramiai. Kitą dieną vyras pasiūlė: „Daryk dirbtuves“. Taigi nusprendėme pasielgti priešingai – ne konkuruosime, bet parodysime, kaip tai padaryti. Pasirinkome kitą barikadų pusę. Be to, nesu viena iš tų žmonių, kurie plėšytųsi, konkuruotų visomis įmanomomis priemonėmis. Be to, pasitaiko, kad išvykstu, neturiu laiko daryti puokščių, o žmonės klausia, kur dar galėtų užsisakyti, ką rekomenduočiau. O aš nežinau, ką pasiūlyti, nes niekas neskelbia, kad gamina tokias puokštes, neparašo, kad galėtų padėti. Taigi klystama, kad neva reikia slėptis, bijoti, jei darai ką nors panašaus, juk konkurentams gal net duočiau užsakymų“, – sako p. Samalė.

Visą „Valgomos puokštės“ istoriją skaitykite čia.

Rašyti komentarą