Kiek kainuoja verslo sandorio saugumas, telpantis elektroniniame paraše?

Atsižvelgiant į galimas kibernetinės atakos pasekmes akivaizdu, kad kibernetinis saugumas – ne tik IT problema. Tai verslo aktualija. Įmonės, kurios nesugeba tinkamai apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, rizikuoja ne tik finansiniais nuostoliais ir žala reputacijai, bet ir savo klientų duomenimis. Imdamos iniciatyvaus požiūrio dėl kibernetinio saugumo įmonės gali apsaugoti save ir savo klientus, išlaikydamos lyderystę pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis. 

Paulius Jonikas, elektroninio pasirašymo paslaugos „Elpako“ projekto direktorius, tarp pagrindinių rekomendacijų organizacijoms, kaip sustiprinti savo kibernetinį saugumą, vardija:

• Atlikite rizikos vertinimą.
• Nustatykite saugumo politiką.
• Naudokite stiprius slaptažodžius ir autentifikavimą.
• Naudokite e. parašą ir pasirašymui, ir autentifikavimui.
• Naujinkite programinę įrangą.
• Kontroliuokite prieigas.
• Apmokykite darbuotojus atpažinti sukčiavimą ir aferas.
• Kurkite duomenų atsargines kopijas.
• Stebėkite grėsmes naudodami saugos įrankius.
• Turėkite reagavimo į incidentus planą. 

E. parašas: ar tai saugu?

Išsamiau panagrinėkime vieną iš punktų – e. parašą. Galime klausti: kiek saugus e. parašas, kai kalbama apie verslo operacijas? Ar įmonės gali pasikliauti e. parašais, kad apsaugotų savo operacijas ir užtikrintų, jog neskelbtina informacija saugi? Norint atsakyti į šiuos klausimus svarbu suprasti, kaip veikia e. parašai.

E. parašas kuriamas pasitelkus matematinius algoritmus, kad būtų sukurtas unikalus skaitmeninis kodas, kuris užtikrina dokumento autentiškumą. Šis skaitmeninis kodas yra sukurtas naudojant privatų raktą, kurį saugo pasirašantis asmuo, ir viešąjį raktą, kuris yra prieinamas visiems, norintiems patikrinti e. parašą. Pasirašant jis įterpiamas į dokumentą kartu su kita informacija, pvz., pasirašančiojo vardu, pasirašymo data bei laiku. Asmens identifikavimas užtikrinamas pagal principą „tai, ką žinau, ir tai, ką turiu“ – reikia turėti prieigą prie privataus rakto ir žinoti jo slaptažodį. Kai dokumentas atidaromas, jo peržiūrai naudojama programinė įranga patikrina skaitmeninį kodą pagal viešąjį raktą, kad patvirtintų parašo autentiškumą. Taip užtikrinama apsauga nuo bet kokių dokumento pakeitimų po parašo uždėjimo.

P. Jonikas akcentuoja, kad e. parašai taip pat gali padėti geriau laikytis taisyklių ir teisinių reikalavimų. Jie suteikia skaitmeninę audito seką, kurią galima naudoti atsekant pasirašymo procesą, įskaitant parašo datą, laiką ir vietą. Tai gali padėti įrodyti, kad laikomasi taisyklių ir teisinių reikalavimų bei sumažinti baudų ar teisinių veiksmų riziką.

Skaitmeninių parašų naudojimas elektroniniuose sandoriuose ir ryšiuose padeda išvengti įvairių kibernetinio saugumo grėsmių, pvz., tapatybės vagystės, dokumentų klastojimo ir pranešimų perėmimo. Jis suteikia šalims galimybę patvirtinti viena kitos autentiškumą ir užtikrinti e. dokumentų ir pranešimų vientisumą.

E. parašas – kibernetinio saugumo dedamoji

Elektroninių dokumentų pasirašymas ir asmens tapatybės nustatymas naudojant e. parašą yra būtina dalis kibernetinio saugumo strategijoje, kuri leidžia organizacijoms užtikrinti, kad jų duomenys ir transakcijos yra patikimai apsaugotos. E. parašai užtikrina dokumentų autentiškumą ir nekeičiamumą, o asmens tapatybės nustatymas, – kad tikrasis asmuo yra tas, kuris tvirtina juo esantis.

Tai ypač svarbu šiuolaikiniam verslui, kai dauguma transakcijų vyksta e. būdu. E. parašai ir asmens tapatybės nustatymas klientams bei partneriams suteikia pasitikėjimo, o organizacijai – konkurencinį pranašumą. Be to, tai leidžia organizacijoms efektyviau tvarkyti dokumentų srautus ir sumažinti biurokratijos bei laiko sąnaudas.

Kibernetinis saugumas ir e. parašai taip pat yra svarbūs viešojo sektoriaus organizacijoms, pvz., bankams, teismams ir kitoms institucijoms. Jos susiduria su dideliu skaičiumi jautrių duomenų, kurie turi būti saugomi ir perduodami tik saugiais kanalais. 

Reputacijos ir duomenų saugumo kaina

Kibernetinio saugumo ateitis yra glaudžiai susijusi su e. parašų ir asmens tapatybės nustatymo vystymu. Todėl organizacijos, kurios dar nenaudoja e. parašų ir asmens tapatybės nustatymo, turėtų imtis veiksmų ir įdiegti šiuos saugumo sprendimus savo darbo procesuose. Tai padės užtikrinti organizacijos ir jos klientų duomenų saugumą bei efektyvumą.

E. parašo sistemos kibernetinio saugumo priemonių diegimo išlaidos priklauso nuo įmonės poreikių ir sistemų sudėtingumo. Tačiau jos yra daug mažesnės nei neįgyvendintų kibernetinio saugumo priemonių kaina, nes gali būti patirta daug didesnių nuostolių dėl kibernetinių atakų, duomenų saugumo pažeidimų ar dėl pakenktos reputacijos.

Svarbu, kad įmonės atidžiai apsvarstytų savo saugumo poreikius ir investuotų į tinkamas priemones, užtikrinančias sistemų saugumą ir vientisumą.

Nepaisant galimos kibernetinio saugumo rizikos, e. parašai išlieka vertinga priemonė įmonėms, norinčioms pagerinti efektyvumą ir racionalizuoti procesus. Vadovaudamosios geriausia e. parašo saugumo praktika įmonės gali užtikrinti savo verslo operacijų saugumą. Taikant tinkamas apsaugos priemones e. parašai gali būti galinga priemonė įmonėms, norinčioms lyderiauti pasaulyje, kuris vis labiau skaitmenizuojasi.

Nuotolinis darbas: nauji iššūkiai

Nuotolinio darbo įsigalėjimas stipriai veikia kibernetinį saugumą, nes dauguma darbuotojų dirba iš namų ar kitur nuotoliniu būdu, o tai didina riziką saugumui. Dažnai įmonių kibernetinio saugumo priemonės yra nukreiptos apsaugai vidaus tinkluose, o nuotolinio darbo metu padidėja galimybės patirti atakas iš išorinių tinklų, kurie nėra apsaugoti kaip vidiniai.

Be to, nuotolinis darbas taip pat reikalauja didesnio dėmesio asmeninės tapatybės nustatymui. Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai dažnai naudoja įvairias elektronines priemones, pvz., e. parašą, kad galėtų teikti e. dokumentus. Todėl organizacijai svarbu įsitikinti, jog jų darbuotojų tapatybė yra tinkamai nustatyta, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas darbo procesas.

Kita vertus, nuotolinis darbas taip pat suteikia galimybių gerinti kibernetinį saugumą. Pvz., organizacijos gali naudoti saugias ryšio priemones, kad užtikrintų, jog darbuotojai turėtų galimybę saugiai prisijungti ir dirbti iš bet kurio pasaulio taško. Taip pat gali būti naudinga naudoti saugias debesijos (angl. cloud-based) paslaugas, kad būtų galima saugiai laikyti ir dalintis duomenimis, nepriklausomai nuo to, kurioje geografinėje vietoje yra darbuotojai.

Trumpai tariant, nuotolinis darbas stipriai veikia kibernetinį saugumą, tačiau organizacijos gali imtis priemonių, kad užtikrintų saugų ir patikimą darbo procesą.

Asmens autentifikavimas

„Sparčiai besivystančiame šiandieniniame verslo pasaulyje skaitmeninis asmens autentifikavimas yra svarbesnis nei bet kada. Daugėjant kibernetinių atakų ir duomenų pažeidimų, įmonės turi įgyvendinti griežtas autentifikavimo priemones, kad apsaugotų savo neskelbtiną informaciją ir turtą“, – teigia „Elpako“ projekto direktorius.

Anot jo problema, kad daugelis įmonių vis dar naudojasi pasenusiais autentifikavimo metodais, pvz., paprastais slaptažodžiais ar lengvai atspėjamais saugos klausimais. Šie metodai neprilygsta šiuolaikiniams sudėtingiems kibernetiniams nusikaltėliams, kurie gali lengvai apeiti šias silpnas autentifikavimo priemones ir gauti prieigą prie neskelbtinos informacijos.

Be tinkamo asmens tapatybės patvirtinimo įmonės gali susidurti su daugybe problemų, įskaitant finansinius nuostolius, žalą reputacijai ir teisines pasekmes. Pvz., dėl duomenų pažeidimo gali būti pavogti klientų duomenys, o tai gali sukelti finansinių nuostolių dėl tapatybės vagystės ir sukčiavimo. Taip pakenkti ir įmonės reputacijai, nes klientai gali prarasti pasitikėjimą įmonės galimybėmis apsaugoti jų duomenis.

Be finansinės ir reputacijos žalos įmonės taip pat gali susidurti su teisinėmis pasekmėmis, jei neįgyvendins tinkamų asmens tapatybės nustatymo priemonių. Duomenų pažeidimai gali sukelti ieškinius, baudas ir kitas teisines pasekmes. Šių teisinių mūšių išlaidos gali būti didelės, o mažesnėms įmonėms – net kilti bankroto grėsmė.

Sprendimai kibernetiniam saugumui

„Taigi, ką įmonės gali padaryti, kad apsisaugotų nuo šių pavojų? Atsakymas paprastas: viena iš priemonių – įgyvendinkite stiprias asmens tapatybės nustatymo priemones, – pažymi P. Jonikas, „Elpako“ projekto direktorius. – Tai gali būti kelių veiksnių autentifikavimas, autentifikavimas e. parašo priemonėmis ir biometrinis autentifikavimas. Šie metodai gali suteikti papildomą saugumo lygį ir apsunkinti kibernetinių nusikaltėlių prieigą prie neskelbtinos informacijos.“

Pvz., autentifikavimas e. parašo priemonėmis tuo pačiu yra ir kelių veiksnių autentifikavimas, o jungiantis į sistemą reikia fiziškai turėti e. parašą („Smart-ID“, „Mobile-ID“, USB laikmeną ar asmens tapatybės kortelę ir jos skaitytuvą) bei žinoti savo slaptažodžius. Kvalifikuotame paraše esanti informacija apie asmenį yra patvirtina patikimų įstaigų, kurios išduoda tokias priemones.

Įdiegusios šias tvirtas autentifikavimo priemones įmonės gali apsisaugoti nuo kibernetinių atakų ir duomenų saugumo pažeidimų. Svarbu, kad įmonės pirmenybę teiktų asmeniniam autentifikavimui kaip pagrindinei bendros kibernetinio saugumo strategijos sudedamajai daliai. Be jo jie tampa pažeidžiami potencialiai niokojančių pasekmių.

[infogram id="4d7dc9e9-5d4d-414a-bf97-53c4a538b1ba" prefix="Ltm" format="interactive" title="TR: Elpako"]