Dovilė Burgienė: norime gyventi ir kurti čia – saugioje Lietuvoje

„Šalies gynybai skirti 4% nuo BVP – realu. Šią diskusiją iniciavo verslas ir sulaukė didelio piliečių palaikymo. Tad dabar tai – jau pilietinė iniciatyva, sulaukusi per 50.000 piliečių parašų, kas rodo labai platų šalies gyventojų pritarimą“, – kalbėjo iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė ir advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė.

Kokia yra nieko nedarymo kaina?

Anot jos, esant sudėtingai geopolitinei situacijai būtina pasirengti savo šalies gynybai net tikintis, kad agresijos atveju greitai sulauksime NATO pagalbos.

„NATO partneriams privalome parodyti, kad ir patys rūpinamės savo saugumu. Negalime gynybai skirti mažiau, nei, pavyzdžiui, 4% nuo BVP šiam tikslui skirianti mūsų kaimynė Lenkija ar apie 5% jau kalbanti Estija, – teigia D. Burgienė. – Iniciatyvos „4 procentai“ atliktos visuomenės apklausos parodė, kad pirmajame prezidento rinkimų ture daugiausia balsų surinkusių kandidatų rinkėjai remia šią iniciatyvą: dabartinio prezidento Gitano Nausėdos – 2/3 rinkėjų, o Ingridos Šimonytės – net per 80%. Beje, pirmasis iš karto po rinkimų minėjo, kad tai – vienas iš svarbiausių klausimų.“

Pasak iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narės, periodinės gyventojų apklausos rodo, kad šią iniciatyvą palaiko ganėtinai pastovi visuomenės dalis – per 60%, o palaikantieji atstovauja praktiškai visas politines partijas.

„Taip pat būtina vertinti, kokią kainą mokėtume, jei darytume nepakankamai. Jau galima pastebėti, kad dėl geopolitinės situacijos šiek tiek atsitraukia tiek vietinis, tiek užsienio kapitalas, kiek dėl to nesukuriama darbo vietų, kiek neuždirbama pelno, kuris galėtų būti investuojamas Lietuvoje, kiek valstybė negauna mokesčių, – skatina paskaičiuoti D. Burgienė. – Ir net pačios valstybės skolinimosi palūkanų normos yra aukštesnės, t. y. jau dabar mes mokame geopolitinės rizikos kainą.“

Ji tikisi, kad į antrą prezidento rinkimų turą patekus kandidatams, kurių rinkėjai ypač palaiko didesnį gynybos finansavimą ir šalies saugumo didinimą, laimėjusiam rinkimus bus lengviau apsispręsti dėl didesnio gynybos finansavimo.

Vienas tikslas

„Nors apie gynybą atvirai paprastai nekalbama, bet, matyt, nieko slapto neatskleidžiant galima pasakyti, kad Lietuvos kariuomenė ir krašto apsaugos sistema galėtų įsisavinti daugiau skiriamų lėšų nei 4% BVP, nes potencialių pirkinių tikrai yra“, – teigia. D. Burgienė.

Anot jos, svarbu įvertinti ir tai, kad pirkinių reikės laukti metais, o išlaidos bus išdėliotos per keletą metų. Todėl, kada finansavimas turi pasiekti 4% BVP, priklausys ir nuo įsigyjamos įrangos tiekimo terminų – kada ir už ką bei kam reikės mokėti, o esant skubiam atvejui galima kalbėti ir apie skolinimąsi.

Be to, jau ir dabar taikomi įvairūs finansavimo mechanizmai, pavyzdžiui, kariniai miesteliai statomi valstybei bendradarbiaujant su privačiais investuotojais.

Anot D. Burgienės, dabar itin svarbu susitarti dėl bendro, didžiojo tikslo ir atsižvelgiant į galimybes planuoti įsigijimus. Tačiau ji teigia, kad, matyt, būtų neracionalu laikytis tikslios finansinės drausmės ir neįsigyti gynybai to, kas labiausia reikalinga, pavyzdžiui, oro gynybos sistemos.

„Įsivaizduokite, didelės geopolitinės grėsmės atveju pasižiūrėsime atgal ir pasidžiaugsime, kad griežtai laikėmės fiskalinės drausmės, bet neturime oro gynybos. Sutikite, kad toks elgesys neatrodytų racionalus, – svarsto iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė ir advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė. – Todėl manome, kad visus klausimus reikia subalansuoti, o svarbiausia – nepamesti tikslo. Tikslas turi būti vienas – skirti prioritetą gynybai, o tai reiškia didesnį šios srities finansavimą.“

Verslas pasiruošęs prisidėti įvairiais būdais

Verslas prie gynybos stiprinimo gali prisidėti ne tik per mokesčius, bet ir skatindamas bei padėdamas žmonėms pasiruošti įvairiems karo metu kylantiems atvejams, pavyzdžiui, išleisdamas juos iš darbo su gynybos poreikiais susijusiems mokymams ir tuo laiku mokėtų darbo užmokestį. Jei tokiam mokymui darbuotojai būtų išleidžiami bent savaitei, verslui tai kainuotų gerokai per 1 mlrd. Eur per metus.

D. Burgienė teigia, kad įteikus daugiau kaip 50.000 piliečių pasirašytą peticiją valdžios atstovams, iniciatyvos „4 procentai“ valdybos nariai jau susitinka ir toliau planuoja susitikimus su valdžios institucijų vadovais, kad aptartų iniciatyvą ir perduotų žmonių valią didinti gynybos finansavimą.

Veikti reikia dabar

„Turime suprasti, kad mes neturime laiko abejoti. Vien žinutė, kad daugumai politikų tai rūpi, nuramintų ir didelę dalį gyventojų, ir verslą, ir planuojančių investuoti Lietuvoje, nes jie suprastų, kad rūpinamasi šalies ateitimi, kad neketinama visko palikti likimo valiai. Kalbėjimas ir tikslo įgyvendinimas turi eiti lygiagrečiai ir nuosekliai, bet veikti reikia dabar“, – tikina D. Burgienė.

Ji tikisi, kad tarp politikų iki birželio pabaigos išsikristalizuos lyderystė dėl iniciatyvos „4 procentai“ įgyvendinimo ir jie neuždels priimti reikalingus sprendimus.

„Man asmeniškai ši iniciatyva – „4 procentai“ – reiškia saugiau ir ramiau gyventi Lietuvoje. Savo darbe nuolat bendraudama su žmonėmis, kurie savo pinigus investuoja į verslą Lietuvoje, galėčiau jiems pasakyti: „Mes esame profesionali ir saugi valstybė, kuri supranta, kad veikti reikia dabar ir negalima trypčioti vietoje“, – teigia iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė ir advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė. – Labai svarbu suprasti, kad versle esantys žmonės turi kapitalo ir yra labai mobilūs, susidarius tam tikroms aplinkybėms, matyt, lengviausia galėtų palikti šalį. Bet jie to nenori. Jie nori gyventi ir kurti čia – saugioje Lietuvoje, kurioje tai darome jau per 30 metų.“