Kaip padidinti gynybos biudžetą iki 4% BVP ir kokia to ekonominė nauda?

T. Povilauskas skaičiuoja, kad nuo dabartinio šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai padidinus beveik dvigubai – iki 4%, tam papildomai būtų skiriama apie 1,2 mlrd. Eur. Ir ši suma turi tendenciją didėti, nes, prognozuojama, Lietuvos BVP ateinančiais metais turėtų augti.

Šiuo metu Finansų ministerija yra parengusi 4 scenarijus, ką reikia daryti, kad finansavimas gynybai padidėtų apie 400 mln. Eur: didinti tam tikrus mokesčius, naikinti mokestines lengvatas ir pan. E. Stonkutė įsitikinusi, kad strateginis tikslas – pasiekti 4% nuo BVP gynybai – sveikintinas.

Būtina platesnė diskusija

„Juk visi žinome, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename. Tačiau aišku, kad finansavimo šaltiniai taip greitai, kaip norėtųsi, neauga, o biudžeto paprastai perskirstyti taip pat nepavyktų, – teigia LPK ekonomistė. – Matyt, daugelis verslų pritartų Finansų ministerijos siūlymui po 1 procentinį punktą (p. p.) padidinti PVM ir pelno mokesčius, bet surinkta suma būtų gerokai mažesnė, nei siekiami 4% nuo BVP. Todėl apie 4% mes galime galvoti tik turėdami ilgalaikę perspektyvą.“

Anot jos, ministerijos pasiūlymuose nėra, bet ji turės grįžti prie NT mokesčio didinimo, kurio šiuo metu surenkama labai mažai. Šalyse su NT mokesčiu jo paprastai surenkama apie 1,2% BVP. Ji ragina atkreipti dėmesį į tuos mokesčius, kurie daro mažesnį neigiamą poveikį ekonomikai, pvz., NT, taršos, o jei būtų keliami ir tiesiogiai ekonomiką veikiantys mokesčiai, pvz., pelno, PVM, tai būtina ieškoti balanso.

„Taip pat jau šiandien reikėtų peržiūrėti valstybės biudžeto išlaidas ir ieškoti, kur galima efektyvinti ir sutaupyti. Žinome, kad buvo vykdoma ne viena reforma, kurias įgyvendinus taip pat būtų prisidedama prie gynybos sektoriaus finansavimo“, – aiškina E. Stonkutė.

Anot jos, nors finansavimo šaltiniai gynybos didinimui įvardinti, bet reikėtų diskutuoti plačiau, ir ne tik apie pelno, PVM ar GPM didinimą. „Pernai pelno mokesčio iš visų įmonių buvo surinkta 1,7 mlrd. Eur, t. y. suma, kuria siekiama padidinti gynybos finansavimą“, – primena LPK ekonomistė.

Sprendimas – finansavimo formų derinimas

T. Povilauskas mano, kad pirmas tikslas – atrasti, kaip nuo kitų metų pasiekti 3% nuo BVP (beje, su solidarumo mokesčiu šiemet jis sudarys apie 2,5%). Apie tokią procentinę dalį yra užsiminusi ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Idealiu variantu galima peržiūrėti lengvatas, mokesčius ir atrasti tą sumą – apie 400 mln. Eur, kurios trūksta iki 3%. Tačiau sutinku su premjere, kad likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų spalį tektų įsivelti į kovas su interesų grupėmis. Todėl langas tai svarstyti, matyt, atsidarys kitų metų pradžioje, kai bus naujas Seimas ir nauja suformuota Vyriausybė“, – svarsto SEB banko ekonomistas.

O, anot jo, siekiant 4%, vien sumažinti lengvatų neužteks, nes jos nepadės papildomai surinkti 1,2 mlrd. Eur.

„Buhalteriškai skaičiuojant, norint gynybos biudžetą padidinti 1,2 mlrd. Eur, PVM tarifą reikia padidinti 2 p. p., iki 23%, o pelno mokestį – 5 p. p. – iki 20%. Tačiau siekiant tikslo reikia eiti derinimo keliu. Jau buvo svarstyta, kaip sumažinti lengvatas savarankiškai dirbantiems, tačiau šioje srityje nieko nepadaryta. Taip pat neišvengiamai bus didinami mokesčių tarifai, – kalba T. Povilauskas. – Tačiau yra variantas ir skolintis. Ypač planuojant, kad didesnis poreikis gynybos finansavimui, ginkluotės įsigijimui bus po kelių metų. Matyt, įvairių finansavimo formų derinimas gali būti racionaliausias sprendimas.“

Jis priminė, kad Lenkija pernai beveik 4% finansavimą pasiekė didindama deficitą, kuris pernai, preliminariais duomenimis, sudarė apie 5%. Tokio kurso laikomasi ir šiemet. O Lietuvoje deficitas sudarė apie 1%.

Vertindama skolinimosi galimybę E. Stonkutė atkreipė dėmesį, kad šiandien – tai brangu, vien skolos aptarnavimui valstybė kitąmet skirs bene 1 mlrd. Eur.

„Nors skolintis nėra pats geriausias momentas, bet tai, matyt, būtų vienas iš teisingesnių sprendimų, jei tai laikinas investicinis poreikis keletui metų ir pinigų reikėtų greitai“, – mano LPK ekonomistė.

T. Povilauskas siūlo ieškoti, kaip didinti biudžetą, o ne mažinti išlaidas, nes gyventojai tikisi, kad bus didinamos išmokos, geriau finansuojamos viešosios paslaugos: „Manau, kad 90% diskusijų bus apie pajamų didinimą, o ne išlaidų mažinimą“.

Gynybos stiprinimas – teigiama žinia investuotojams

E. Stonkutė pritaria minčiai, kad žinia apie gynybos biudžeto didinimą būtų teigiama žinutė užsienio investuotojams.

„Turime aiškiai pasakyti, kad nei vienas priešas neperžengs mūsų sienos, kad šalis yra pasiruošusi apsiginti nuo agresoriaus ir yra saugi. Tokia žinutė svarbi ir vietos, ir užsienio investuotojui, – kalba LPK ekonomistė. – Taip pat būtina turėti stabilią mokestinę sistemą, nes verslui stabilumas – taip pat labai svarbu. Šiandien dar turime pasistengti, kad investuotojui šios dvi sąlygos būtų aiškiai iškomunikuotos ir suprantamos. Mat kalbėdami su investuotojais girdime, jog dalis jų, vertindami, kas darosi mūsų šalyje, įšaldo investicijas į gamybą ir darbo vietų kūrimą. Verslas jaučia netikrumą. Šią nuomonę privalome pakeisti. Būtina kuo greičiau susitarti dėl mokesčių gynybos stiprinimui surinkimo ir panaudojimo.“

T. Povilauskas pritaria, kad krašto finansavimo pokytis link 4% aiškiai parodytų, kaip keičiasi Lietuvos saugumas.

Turime pasirūpinti patys

„Tačiau turime suprasti, kad už savo saugumą turime susimokėti patys, todėl dar kartą primenu, kad kelti reikėtų mokesčius, kurie mažiau liečia ekonomiką bei tiesiogiai verslą ir investuotojus, pavyzdžiui, NT ar PVM, nes juos susimoka gyventojai, – akcentuoja SEB banko ekonomistas. – Jei didinsime tik, pavyzdžiui, pelno mokestį ar kapitalo mokesčius, tai atrodytų, kad mūsų saugumu turi rūpintis užsienio investuotojai. Turime parodyti, kad mes patys, šalies gyventojai, rūpinamės jos saugumu.“

Kad savimi pirmiausia pasirūpinti turime patys, pritaria ir LPK ekonomistė. Ji taip pat pastebi, kad didelė dalis aptariamų išlaidų gynybai gali būti išleidžiama Lietuvoje. Tai turėtų didelę reikšmę ir šalies ekonomikai, ir gynybiniams pajėgumams, nes užpuolus priešui vietoje turėtume galimybę pasigaminti reikiamos amunicijos. „Turime pasitikėti savo šalies pramone“, – ragina E. Stonkutė.

T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad jau dabar statant karinius miestelius, kuriant kitą infrastruktūrą skatinama Lietuvos ekonomika, taip pat girdime, kad verslas pasiruošęs gaminti tam tikras priemones krašto gynybai.

„Svarbu, kad įsipareigojimas gynybai skirti 4% BVP atsirastų Seime ir būtų politinė valia šį siekį įgyvendinti, – tvirtina SEB banko ekonomistas. – Vadinamasis gynybos mokestis iš tiesų susidarytų iš įvairių aptariamų mokesčių visumos.“

Jis priminė, kad prieš metus Estija padarė mokesčių reformą ir nuo sausio padidino PVM tarifą 2 p. p., GPM ir pelno mokestis 2 p. p didės nuo 2025 m., taip pat apmokestinami automobiliai. Anot jo, netrukus pamatysime, kokią įtaką tai padarė vartojimui, PVM mokesčio surinkimui.