E. Leontjeva. Laikas rinkti akmenis

Politinio pasitikėjimo dirva dega ugnimi, o valdžioje vis neatsiranda tų, kurie prisiimtų atsakomybę. Ji tenka pilietinei visuomenei. Politiniai skandalai, net su mumis tiesiogiai nesusiję, paliečia kiekvieną, skaudina tai, kad valstybėje įmanomi tokie neskaidrumai, ir baisu, kad jie gali persimesti nuo galvos ir kitiems organams, mūsų visų santykiams.

Kaip nutiko, kad Lietuvos dirvoje it grybų pridygo tiek akmenų? Gyvename kažkokį piktą chronos laiką, ir krentame vis žemiau, kai kristi neturime teisės. Nors pirmas instinktas – sviesti akmenis vienas į kitą, iš tiesų tai – laikas rinkti tuos akmenis, valyti aplinką sistemiškai ir ištvermingai. Nelaukti, kol vėl parklupsime, bet pradėti rinkti.

Pirmas parklupimo akmuo – tai neribota valdžia, nors mūsų Konstitucijoje įtvirtintas ribotos valdžios principas. Įtvirtintas, tačiau iki šiol taip ir neįgyvendintas. Valdžios galios nuolat plečiamos ir – koks paradoksas! – pasirodo tokios bejėgės, kai yra tikra būtinybė veikti.