Klausimas apie pelną ir sąžinę
Pernai į Rusiją iš Lietuvos eksportuota arba reeksportuota prekių už 2,2 mlrd. Eur, į Baltarusiją – už 1,7 mlrd. Eur. Šių metų pirmąjį pusmetį – atitinkamai už 0,63 mlrd. Eur ir 0,65 mlrd. Eur.
Akivaizdu, jog visuomenės puoselėti lūkesčiai, kad Lietuvos prekyba su Rusija ir Baltarusija priartės prie nulio, neišsipildė.
Tiesa, galima pasidžiaugti, kad ten eksportuojama daug mažiau nei anksčiau (žinoma, prisidėjo ir tarptautinės sankcijos), o pagrindinį prekių srautą sudaro reeksportas. Lietuviškos kilmės prekių Rytų kryptimi ten nukeliauja vos keli procentai, ketvirtadaliu mažiau nei prieš karą.
Suprantama, kad verslui nėra paprasta atsisakyti gerai veikusių prekybos schemų ir partnerių iš geografiškai artimų šalių.
Daugeliu atvejų verslas to ir neprivalo daryti – bent jau pagal įstatymo raidę. Dalis prekybos tebėra teisėta ir sankcijomis neužkardyta, tad niekas nedraudžia į Baltarusiją ar Rusiją reeksportuoti žuvų produktų, bananų ar daržovių.
Tačiau daugybė Lietuvos įmonių, prasidėjus karui Ukrainoje, eksporto ryšius su Rusijos ir Baltarusijos partneriais nukirto kaip kirviu ir savanoriškai prisiėmė nuostolių naštą.
Vieni verslininkai patys principingai atsisakė prisidėti prie valstybių agresorių gerovės. Kitus paveikė visuomenės spaudimas, baimė susigadinti reputaciją.
„Verslai, kuriems rūpi reputacija, nemato prasmės dirbti šiose rinkose. Jie nenori rizikuoti net tokiu atveju, kai jų prekės nėra įtrauktos į sankcionuotų prekių sąrašus“, – konstatuoja Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas.
Tačiau verslų, kurių pagrindinės eksporto kryptys yra Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje liko ne taip ir mažai.
Tai matyti iš Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonių pateiktų PVM deklaracijų. Jų pagrindu VŽ sudarė didžiausių Lietuvos eksportuotojų, kuriems Rusija arba Baltarusija 2023 m. buvo tarp svarbiausių eksporto rinkų, sąrašą.
Dėl šių įmonių Lietuva tebėra tranzitinė stotelė iš kitų valstybių atgabentoms ir Rytų kryptimi išvežtoms žuvims ir jų produktams, ikrams, egzotiniams vaisiams, farmacijos prekėms, naudotiems automobiliams ir pan.
Verslų, kuriuos, švelniai tariant, galima pavadinti „įdomiais“, šiame sąraše nemažai.
Čia matome UAB „Biovarda“, kuriai, žiniasklaidos duomenimis, Lietuvos muitinė neseniai skyrė 13,6 mln. Eur baudą už tarptautinių sankcijų pažeidimą.
Jame ir Baltarusijos piliečių įsteigtos naudotais automobiliais prekiaujančios bendrovės, kurios paskutines finansines ataskaitas Registrų centrui yra pateikusios tik už 2021 m.
Sąraše matome ir Klaipėdoje registruotą UAB „Santa Trade“, kuri Norvegijoje, Islandijoje, Pietų Amerikoje nupirktas šaldytas žuvis bei ikrus per Lietuvą tranzitu tiekia į Baltarusiją.
„Santa Trade“ galima laikyti dalimi Baltarusijos holdingo „Santa Bremor“, kuris, kaip rašė žiniasklaida, yra Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai artimo oligarcho, žuvų karaliumi tituluojamo Aleksandro Mošenskio verslas.
Iki 2022 m. liepos „Santa Trade“ šiam Baltarusijos holdingui tiesiogiai ir priklausė, tik vėliau jos akcininke tapo Kipre registruota įmonė. „Santa Bremor“ atstovai iš Baltarusijos iš šiandien darbuojasi Klaipėdos įmonės valdyboje, rodo Registrų centrui jos pateikti duomenys.
Kalbėti apie tai, kad valstybė turėtų papildomai riboti eksportą į Rusiją ar Baltarusiją, greičiausiai nėra pagrindo – kas neuždrausta, tas yra leidžiama.
Tačiau moralinis klausimas – apie pelną ir sąžinę – išlieka.
VŽ nuomone, iš dalies tai ir Lietuvos verslo bendruomenės reikalas – tokiems eksportuotojams ji neturėtų būti tolerantiška, neturėtų su jais bendradarbiauti, teikti paslaugų. Apie tai turėtų garsiai kalbėti ir verslą vienijančios asociacijos.
