Prie žemo starto linijos
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, per 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje ir užsienyje atlikta statybos darbų už 2,86 mlrd. Eur, arba 9% daugiau nei 2023 m. sausį–birželį.
Pasak Eglės Stonkutės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistės-analitikės, statybininkai šiuos metus pradėjo tikėdamiesi, kad pagyvės investicijos į pramoninius objektus. Buvo kalbėta apie Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) finansų įliejimą į šalies ekonomiką, kad, modernizuojant įmones, padidės pramoninių objektų statyba.
Tačiau RRF finansai vis dar įstrigę. Dabartinę statybos sektoriaus situaciją ekonomistė apibūdina kaip besitęsiančią stabilizaciją laukiant geresnių laikų.
O Tadas Grincevičius, statybos bendrovės „Naresta“ direktorius, VŽ teigia, kad nors būstų ir negyvenamų objektų statybos apimtis dar negrįžo į priešpandeminį lygį, bendrus atsigavimo ženklus jaučia.
„Iš giliausios duobės, stebėtos 2022 m. ir 2023 m. pradžioje, kai dėl didelio neužtikrintumo verslas drastiškai keitė savo planus, lipti pradėjome jau praėjusių metų antrojoje pusėje, šiemet ši kreivė toliau nuosekliai augo“, – komentuoja jis.
Tačiau, pasak „Narestos“ vadovo, sumažėjus negyvenamosios ir būstų statybos skaičiams, išaugo konkurencija dėl užsakymų. Jis pastebėjo, kad konkursuose pasirodo vis daugiau dalyvių – ir mažesnių, naujesnių įmonių, kurių teikiami pasiūlymai kartais atrodo arba niekuo nepagrįsti, arba desperatiški.
Kita vertus, T. Grincevičius įsitikinęs, kad didieji projektai kaip „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla, Rūdninkų poligonas, nacionalinis stadionas ir kt. sumažins konkurenciją tarp statybininkų.
Naujų galimybių ieškantis statybos verslas turi pasiekimų ir užsienyje: per ketvirtį 47% padidėjo užsienyje atliktų darbų dalis. Lietuvos statybininkai ieško atsigavimo ženklų rodančių rinkų ir siūlo ten (gana sėkmingai) savo paslaugas. Čia svarbų vaidmenį vaidina RRF projektai – kitos šalys juos vykdo greičiau nei Lietuva, todėl statybininkai ten turi daugiau darbo.
Spartesnį statybos sektoriaus atsigavimą pristabdo ilgas kelias, kurį tenka nueiti, iki gauni statybos leidimą. Ekonomistai tikina, kad ši problema aktuali ne tik Lietuvoje – leidimų išdavimo procedūros ilgos visoje ES, todėl visos Bendrijos šalys kelia šį klausimą, kad palengvintų apsirūpinimą NT.
Kalbant apie sektoriaus atsigavimo „mieles“, minimi keli faktoriai, tarp jų – daugiau paklausos, su mažomis palūkanomis skolintas kapitalas, reikalingas investiciniams projektams, etc. Kol to nėra, ir verslas, ir gyventojai savo planus atideda kiek geresniems laikams.
O tie laikai, regis, numatomi kitiems metams – pasak E. Stonkutės, bus paleisti ES fondai, kurie padės įmonių modernizacijai, kur visada dalyvauja ir statybos sektorius. Taip pat tikėtina, kad mažėjančios palūkanų normos ir gyventojams padės aktyviau investuoti į savo naujo būsto objektus.
Daugiau vilčių statybos sektoriui teikia ne tik nestojantys infrastruktūros darbai – vis didesnį pagreitį įgauna su šalies gynyba susijusių objektų statyba.
Sumažėjęs infliacijos tempas ir stabilizavusios medžiagų kainos statybininkams jau sudaro mažiau iššūkių, o darbo kaštų augimas kelia nemažai nerimo: tai aštrina konkurencingumo problemas. Be to, jaučiamas ir darbo jėgos trūkumas.
VŽ nuomone, optimizmo ir statybos, ir kitiems šalies pramonės sektoriams galėtų įpūsti naujausios ekonomistų prognozės. Ekonomistai kitiems metams žada daugiau gerų naujienų – prognozuojama, kad Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet bus didžiausias tarp Baltijos šalių. Pasak Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, pagrindinis augimą skatinantis veiksnys išliks gyventojų vartojimas.
„Šiemet matome spartų gyventojų perkamosios galios augimą ir jau atsigaunančią mažmeninę prekybą. Tačiau, priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, taip pat atsigauna ir Lietuvos pramonė, auga beveik visos jos šakos“, – antradienį, rugpjūčio 27 d., pristatydamas naujausias ekonomines prognozes kalbėjo jis.
Pasak N. Mačiulio, šiemet matome anksčiau niekada neregėtą reiškinį, kai vartotojų lūkesčiai Lietuvoje yra tarp didžiausių ES. O mažėti pradėjusios palūkanų normos turėtų paskatinti ir verslo, ir gyventojų investicijas.
