Užmojai optimizuoti skolų išieškojimą kliūva už Seimo varčių
Dabar VMI gali nurašyti nuo skolininkų sąskaitų gyventojų ir įmonių nesumokėtus mokesčius. Beje, tokia pat teisė nuo įmokų nesumokėjusiųjų sąskaitų nurašyti įsiskolinimus įstatymu yra numatyta ir „Sodrai“.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jei gyventojas ar įmonė gauna administracinio nusižengimo (taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo) baudą ir jos laiku nesumoka, skolos išieškojimo vykdymas yra perduodamas antstoliui.
Seime svarstomais MAĮ pakeitimais siūloma nuo 2026 m. liepos 1 d. pereiti prie vieno langelio principo, pagal kurį VMI administruotų ne tik baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas bei teismo priteistas sumas.
Pasak VMI atstovų, tai padėtų išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, pavėlavus atlikti mokėjimą, dėl mažos skolos iš skolininko išieškomos kelis ar keliolika kartų už skolą didesnės vykdymo išlaidos.
Mokesčių administratorius lygina, kad, vykdant skolos išieškojimą iš sąskaitos, skolininkui priskaičiuojamas tik piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) administravimo mokestis (šiuo metu – 2 Eur), o antstolio vykdomo išieškojimo išlaidos gali iki 10 kartų viršyti pačią skolą.
Irmantas Gaidelis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, sako, kad racionaliausias kelias mažinti priverstinio skolų išieškojimo įkainius – patikėti visų skolų išieškojimą antstoliams, o ne dalį antstolių darbo perkelti į VMI, kaip siūloma Seimui svarstyti pateiktose įstatymo pataisose, t. y. Finansų ministerijos inicijuotoje reformoje „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“.
„Į bendrą išieškojimo sistemą galėtų būti atiduodamos ir tokios skolos, kurių išieškojimą gana ilgai administruoja VMI: tai PVM, pelno mokesčio ir kitų mokesčių skolos“, – kalba antstolis I. Gaidelis.
Jis priduria, kad, vykdant išieškojimą iš didesnio rato skolininkų, atsirastų galimybė kalbėti apie įkainių sumažinimą visiems skolingiems asmenims.
Antstoliai pasigenda konkrečių vertinimų ir skaičiavimų, kokia dalimi pabrangtų skolų išieškojimas visiems likusiems skolininkams tuo atveju, jei VMI, anot I. Gaidelio, nusigriebtų „grietinėlę“ ir imtųsi lengviausiai išieškomų skolų valstybei, kurias galima tiesiog nurašyti nuo sąskaitų.
Antstoliai taip pat nesutinka su tuo, kad jų paslaugos yra brangesnės nei VMI. Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimu, VMI vykdomas 1 euro nepriemokos išieškojimas šiuo metu kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, o antstolių vykdomas 1 euro skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur, arba 2,4 karto pigiau.
VMI skelbia, kad 1 Eur skolos išieškojimas iš sąskaitų „VMI kainuoja 0,0000658 Eur.“
Saulius Žilinskas, „Creditreform Lietuvos“ direktorius, aiškina, kad jeigu bus pakeista skolų išieškojimo tvarka, be abejo, didžiausią poveikį pajus antstolių kontoros, kurios iki šiol užsiėmė baudų išieškojimu ir už tai pasiimdavo iš skolininkų nemažus komisinius.
„Tačiau kitam verslui minėtos pataisos poveikis, tikėtina, nebus žymus, nes administracinės baudos dažniausiai skiriamos fiziniams asmenims, ar tai būtų paprasti žmonės, ar fiziniai asmenys, einantys vadovaujamas pareigas įmonėse ir organizacijose“, – aiškina S. Žilinskas.
VŽ primena, kad pasitaikė ne vienas atvejis, kai valstybės institucijoms kilo pagunda užsiimti tuo, ką gali atlikti privatus sektorius.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų Lietuvos bankas siekė sukurti kreditinės rizikos vertinimo duomenų bazę, nors tokių analogų, kuriuos teikia rinkai kompanijos, jau veikė ne viena. Vėliau ketinimų atsisakyta.
VMI teigimu, centralizavus skolų valstybei administravimą, naujoms funkcijoms vykdyti papildomai darbuotojų samdyti nereikėtų, išteklių klausimas būtų sprendžiamas perskirstant šiuo metu VMI turimus, o ne kuriant naujus bei sukūrus automatizuotus duomenų mainų procesus.
VMI informacinėms sistemoms modernizuoti ir yra skirti 6 mln. Eur iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų. Tačiau, pasak I Gaidelio, niekur nėra reikalaujama, kad, panaudodama šias lėšas, VMI perimtų ir išieškojimo funkcijas, kaip siūlo reformos iniciatoriai.
Advokatas Julius Pagojus taip pat abejoja, ar išieškojimo procedūras perėmusi VMI galėtų tai atlikti pigiau ir greičiau, nei tai daro privatūs antstoliai. Valstybė neišsisuktų ir su mažesniu skaičiumi darbuotojų, nei jų samdo privatūs antstoliai.
„O tai reiškia, kad daugiau mokesčių mokėtojų pinigų turėtų būti skiriama biurokratiniam aparatui išlaikyti, užuot šias lėšas skyrus švietimui ar kitoms reikmėms“, – Žinių radijui sakė J. Pagojus.
Kol siūlomu sprendimu nesidžiaugia antstoliai, trys dešimtys Seimo narių iš opozicinių frakcijų paprašė atlikti ekspertinį vertinimą dėl parlamente svarstomų šių MAĮ pataisų, numatančių naujoves antstolių veikloje, skolininkų atsiskaitymų bei skolų išieškojimo tvarkos pokyčius.
Tačiau, VŽ nuomone, prieš imantis kardinalių pokyčių turėtų būti atlikti nepriklausomi teikiamų įstatymo pataisų kaštų ir naudos vertinimai, o pats procesas nepolitizuotas ir skaidrus.
Dabar susidarė toks paradoksas, kad vertinimą inicijavo opozicija, o išvadas dėl siūlomų įstatymo pataisų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pavedimu iki gegužės pabaigos parengs šias pataisas pateikusios Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA.
Iš šono žvelgiant, stebime ikirinkiminį spektaklį, kai ir vienai, ir kitai pusei atsirado eilinė proga paplauti rinkėjams smegenis, o pagrindiniai klausimai: koks reformos poveikis bus skolininkams, kreditoriams, privatiems antstoliams ir jų pajamoms bei valstybei, paskubomis per tris savaites pateikus išvadą taip ir liks objektyviai neatsakyti.
