Kada laikas rauti piktžoles
Sakartvelo parlamentas gegužės 14 d. priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, pagal kurį visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20% savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.
Kritikai šį teisės aktą vadina „Rusijos stiliaus“ užsienio agentų įstatymu. Jis priimtas nepaisant kelias savaites trunkančių protestų ir didėjančios įtampos. Įstatymą oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“ analogą. Juo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą.
Nors šalies prezidentė ketina vetuoti įstatymą, valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti prezidentės veto.
JAV pareigūnai pagrasino taikyti sankcijas Gruzijos politikams, nes įstatymas pakenks demokratijai. NATO trečiadienį perspėjo Sakartvelą, kad jo naujas įstatymas yra „žingsnis klaidinga kryptimi“, kuriuo tolstama nuo europinės ir euroatlantinės integracijos. Tai pakartojo ir Europos Komisija.
Politikos ekspertai perspėja: tai gali būti tik pirmoji prasidedančio proceso „kregždė“: su Rusija besiribojančios šalys gali vis labiau glaustis prie Kremliaus, jei karas ir toliau klostysis Putino naudai.
James’as O'Brajenas, JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos ir Eurazijos reikalams, viešėdamas Sakartvele, teigė, kad jei įstatymo projektas bus priimtas, „pamatysime iš Jungtinių Valstijų ateinančius apribojimus“, kurie turės įtakos atsakingų asmenų finansams ar kelionėms. Taip pat perspėta, kad JAV bus priverstos „iš esmės peržiūrėti santykius su Sakartvelu“.
Tačiau, pasak „Politico“, ekspertai turi priekaištų ir pačioms Jungtinėms Valstijoms: dėl Tbilisio neramumų kaltas ir Kongresas.
JAV įstatymų leidėjai, kurie kelis mėnesius blokavo pagalbą Ukrainai, iš dalies atsakingi už tai, kas vyksta Gruzijoje, sakė politologas Francis Fukuyama. Jis pridūrė, kad netoli Rusijos esančios šalys ėmė atvirai pritarti prokremliškiems sentimentams ir, atrodo, mažiau rūpinasi ryšių su Vakarais palaikymu.
„Visos periferinės šalys aplink Rusiją labai atidžiai stebi Ukrainą, – sakė F. Fukuyama. – Vos tik jos pajunta, kad ta dinamika keičiasi... Tai leidžia joms keisti savo politiką daug labiau prorusiška kryptimi.“
Tai pajuto ir Sakartvelo valdantieji: jie ėmė veikti atviriau ir agresyviau prieš didžiosios daugumos valią, skelbiant užsienio politikos posūkį Maskvos link „kartu su sovietinio stiliaus represijomis“, – rašo „Politico“.
Tai, kad rusų proveržis fronte Ukrainoje, kuris prasidėjo vėluojant uždelstai pagalbai iš JAV, leidžia aplinkinėms šalims „keisti savo politiką daug labiau prorusiška kryptimi“, kelia pavojų ne tik Sakartvelo „aplinkinėms šalims“. Kremliaus ideologijos nešėjai vis labiau pripėduoja ir Lietuvoje. Toli ieškoti nereikia: prokremliškų blėnių sočiai prisiklausėme prezidento rinkimų debatuose, kuriuose keletas pretendentų į valstybės vadovo postą atvirai dėstė putinistų surėdytas mintis.
Tuomet gal net šiek tiek atrodė, kad tai labiau panašu į kažkokį farsą, klounadą, tačiau pirmojo turo rinkimų rezultatai sukėlė nerimą: tos rusiškojo imperializmo sėklos pradėjo leisti daigus Lietuvos politinėje dirvoje.
Vienas sėjėjų – medikas Eduardas Vaitkus – per prezidento rinkimus surinko 7,33% balsų, už jį balsavo daugiau nei 104.000 žmonių. Jis daugiausia balsų tarp besivaržančiųjų rinkimuose gavo Šalčininkų rajone ir Visagine.
Būtent šis odiozinis į politiką koją keliantis pretendentas uoliai ragino Lietuvos piliečius kreipti žvilgsnius į esą taikos balandžiais plevenantį rusyną, palankumo neslėpė jis ir Baltarusijos režimui. Negana to, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.
Komentuodamas šio piliečio pasirodymą rinkimuose, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas perspėjo: Rusija gali kelti tikslą Lietuvoje turėti atvirai prorusišką politinę jėgą.
„Manau, kad gali būti tikslas realiai pirmą kartą istorijoje dabar jau tikrai turėti atvirai prorusišką politinę jėgą“, – Žinių radijui gegužės 16 d. sakė jis. Pasak L. Kasčiūno, iki šiol politikai Lietuvoje strateginiu lygmeniu nekvestionuodavo narystės NATO, įtemptų santykių su Rusija, ginkluotųjų pajėgų vystymo.
„O čia dabar – visiškai atvirai prorusiška propaganda iš šito žmogaus“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, Maskvai būtų naudinga turėti partiją Lietuvoje, Seimo rinkimuose peržengiančią 5% barjerą ir turinčią frakciją parlamente. Tas pats E. Vaitkus per prezidento rinkimų kampaniją jau paskelbė kursiantis naują politinę jėgą, tačiau planų kol kas nedetalizavo.
Neabejotina, kad Kremlius mėgins ieškoti Lietuvoje daugiau jo ideologiją platinančių veikėjų, todėl E. Vaitkaus (ir ne tik) atvejis yra signalas atitinkamoms institucijoms. Kaip sakė ministras, reikia žiūrėti toliau, kaip dabar dėliosis jo veikimo algoritmas, ar čia kas nors bandys prie E. Vaitkaus prisisiurbti, ar bandys jo sukauptą kapitalą išnaudoti. Ir išsiaiškinti, kas nutiko, kad daugiau nei 100.000 žmonių balsavo už tokį kandidatą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau pranešė, jog kreipsis į Valstybės saugumo departamentą, kad būtų įvertinta kandidatų į prezidentus retorika nacionalinio saugumo požiūriu.
Piktžoles reikia rauti, kol jos nepribarstė sėklų, nesuvešėjo ir nesubrandino vaisių.
