Pamiršta auksinė rinkodaros taisyklė
„Tai yra rinkimai be ugnelės ir intrigos. Rinkimai, kur visos partijos ir kandidatai jau yra susitaikę su savo ganėtinai aiškia baigtimi ir niekas nebeabejoja situacijos status quo“, – konstatuoja Mykolas Katkus, komunikacijos agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ valdybos pirmininkas.
Niekas net ir paskutinėmis, paprastai aršiausiomis savaitėmis prieš rinkimus nebedemonstruoja didesnių ambicijų ką nors nuveikti. Atrodytų, jau kuris laikas visi politikai labiau galvoja apie tolesnę ateitį ir elgiasi taip, kaip yra saugiausia, t. y. klojasi minkštesnį ir patogesnį kilimą į būsimuosius Europos Parlamento ir rudens Seimo rinkimus.
Paulius Tamulionis, agentūros „Idea Prima“ partneris, antrina, kad kandidatams į prezidentus nėra motyvacijos kautis ir imtis aktyvesnės kampanijos, kai turime tokius aukštus reitingus teberenkantį šiandienį prezidentą. O jam rinkimų kampanijos taip pat nereikia: matyti, kad darbotvarkė ir taip traška braška per siūles, prezidento pilna visur: nuo kelionių į atokiausius Lietuvos regionus iki susitikimų su Lenkijos prezidentu ir karinių pratybų atidarymo.
Tiesa, vis dar šiek tiek intrigos tebebando įnešti Ignas Vėgėlė, reaguodamas į konkurentų-kitų pretendentų veiksmus. Pavyzdžiui, su savo atributika apklijuotu mikroautobusu vis „prisišlieti“ prie Ingridos Šimonytės atvaizdu šviečiančios transporto priemonės. Sureagavo jis ir į konkurentės šūkį „Su stuburu“, paskutinėmis savaitėmis prieš rinkimus į miestų gatvės išleidęs automobilius, apklijuotus reklama, skelbiančia, kad I. Vėgėlė – kandidatas su stuburu, smegenimis, širdimi ir sąžine.
Tačiau rinkodaros ekspertai kraipo galvas – nuo kada prezidento rinkimuose šūkiai kalba apie pačius pretendentus, jų pačių savybes, bet ne apie tai, ką jie padarys tapę Lietuvos aukščiausiąja galva? I. Vėgėlė prisistato kaip žmonių advokatas, I. Šimonytė teigia esanti „su stuburu“.
O kur komunikacija ir šūkiai, kurie ką nors žadėtų Lietuvos žmonėms, kalbėtų su rinkėjais?
„Pretendentai pamiršo auksinę rinkodaros taisyklę – kalbėti ne apie save, koks esi tobulas, gražus ir pūkuotas, o suteikti pažadą vartotojui, perteikti žinią, kokią jie atneša funkcinę ar emocinę naudą besirenkančiam vieną ar kitą kandidatą. To nematyti šiuose rinkimuose, kurie yra ypač nykūs ir vangūs“, – stebisi M. Katkus.
Tiesa, informacija, kas gelbėjo kandidatams į prezidentus dėlioti jų komunikacijos strategijas, tradiciškai – po devyniomis spynomis slepiama paslaptis. Bent penkių didžiausių komunikacijos agentūrų atstovai, paklausti, ar tarp jų šiandienių klientų yra ir pretendentai į prezidentus ar politinės partijos, iš karto užkerta kelią tolesniems klausimams – darbas su politikais jau daug metų yra tabu.
Ir priduria: tai nė kiek nestebina, nes Lietuvoje turime itin nemalonių patirčių, pradedant nuo nušalintojo prezidento Rolando Pakso kampanijos iki šių dienų istorijų: komisijos dėl „Pranešėjo“ ar Seimo nario Justo Džiugelio parlamentinių lėšų naudojimo, – niekas nenori atsidurti viešame teisme. Tačiau kalbintieji vieningi, akivaizdu, kad ne už vieno pretendento į prezidentus stovi pilkieji kardinolai – komunikacijos guru.
Viešiau ir skaidriau duomenis pateikia tik žiniasklaidos planavimo agentūros, padedančios dėlioti komunikacijos tinklelį skirtingose žiniasklaidos priemonėse.
Peržvelgus VRK pateikiamą informaciją apie šių metų kandidatus į prezidentus, pavyko rasti vos kelias sutartis, kurios apima komunikacijos paslaugų ir strategijos ruošimo pirkimą. Giedrimas Jeglinskas turi pasirašęs sutartį su butikine komunikacijos agentūra „Good to know“, kurios viena iš partnerių yra Živilė Navickaitė-Babkin, turinti nemažai patirties politinės komunikacijos srityje, yra dirbusi Vyriausybės kanceliarijoje ir t. t.
Apie tai, kad pirko komunikacijos konsultacijų, skelbia ir Ignas Vėgėlė. Jis yra pasirašęs sutartį su Kauno VšĮ „Fidus Production“. Įmonėje, neturinčioje net savo interneto puslapio, dirba du darbuotojai, o jos pajamos 2023 m. nesiekė 5.200 Eur (2022 m. 33.387 Eur). Plačiau skaitykite čia.
Tiesa, šie rinkimai išsiskiria ne tik komunikacijos vangumu ir nykumu, bet ir menkesniu komunikacijos kiekiu. Itin tai pajuto lauko reklamos agentūros, kurioms tradiciškai visada rinkimai būdavo itin dosnūs. Negana to, sutapimas ar ne, bet sostinė šiuos rinkimus pasitiko su dėl vykstančių ginčų su savivaldybe išmontuotais „Clear Channel“, „Baltijos vaizdinės reklamos“ ir kt. žaidėjų lauko reklamos stendais (Skaičiuojama, kad Vilniuje lauko reklamos plotas šiemet susitraukė bent 4.000 kv. m.). Tačiau net ir likusi bemaž vienintelė lyderė šiame segmente „JCDecaux“ skaičiuoja daugiau nei tris kartus mažiau politikų komunikacijos, palyginti su ankstesniais prezidento rinkimais.
Visgi, nors prezidento rinkimų kampanija ir skurdi, nyki bei nuobodi, VŽ viliasi, kad po šeštadieninio „Eurovizijos“ rinkimų vakarėlio sekmadienį vainikuos ir sklandūs šalies prezidento rinkimai, ir kažkodėl valdžios tylomis bandytas „numarinti“ referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo užsienio piliečiams.