Dar niekada taip gerai ir laisvai negyvenome
Rengiant šį specialų leidinio numerį, redakcijoje tvyrojo ypatinga atmosfera ir emocijos veržėsi per kraštus: žinojome, kad fiksuojame istorinį Lietuvai momentą, tad, turėdami ribotą plotą, šiuo lakonišku sprendimu norėjome pasakyti labai daug. Pirmiausia tai, kad tautos valia ir pastangomis, nepaisant 5-ių sovietų okupacijos dešimtmečių, mums pavyko grįžti į Europos šeimą. Antra, kad ateiname nekantrūs ir ambicingi, tad norime greitai užbraukti brūkšnį ties pilka praeitimi ir greitai pakeisti savo gyvenimą. Trečia, tiesiog siekėme įžiebti skaitytojams entuziastingą viltį, kad nuo šiol viskas bus kitaip, labiau į gerąja, optimistiškesnę pusę.
Buvo dar viena potekstė, tiksliau – žinia Europos Sąjungai, kurią aiškiau išsakėme redakcijos vedamajame, pavadinę jį populiarios dainos žodžiais „Mes ateiname garsiai“. Tada rašėme: „Deja, tenka pripažinti, kad daugelis senosios Europos gyventojų bent aštuonis iš dešimties naujokų vis dar įsivaizduoja kaip beviltiškus atsilikėlius, kaip prašytojų minią, kurią reikės remti, rengti ir maitinti. Turėtume pripažinti, kad toks mūsų įvaizdis susiformavo ne be mūsų nuolatinės viešos saviplakos ir savęs menkinimo. Ar tokie mes esame iš tikrųjų? VŽ nuomone, Europai labai greitai teks keisti susikurtą stereotipą. Nes įsitikins sulaukusi energingų, kūrybingų ir labai motyvuotų „njukamerių“ (naujokų)...“
Prireikė dviejų, vos dviejų, dešimtmečių, kad įsitikintume patys ir įtikintume kitus, kiek daug gali pasiekti motyvuota tauta, tapusi demokratiškos racionaliai tvarkomos Bendrijos dalimi. Per šį laiką Lietuva iš europietiškų fondų gavo apie 30 mlrd. Eur paramos, su kuria ne tik susitvarkėme šalies infrastruktūrą, modernizavome pramonę, paskatinome verslų kūrimąsi, bet ir įgijome naujų patirčių bei gebėjimų. Kartu lyg aukso skrynia mums be papildomų pastangų ir brangių užkariavimų atsivėrė milžiniška pusės milijardo gyventojų bendroji rinka, į kurią iš pradžių žengėme nedrąsiai, bet netrukus įgijome pasitikėjimo.
Apie tai taip pat skaitykite straipsnyje „Lietuvos europietiškas skrydis, arba Po dvidešimties metų“.
Įdomus faktas: per 20 metų pritraukėme mažiausiai Baltijos regione tiesioginių užsienio investicijų, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui, tačiau ekonomikoje pasiekėme didžiausią progresą. Tai, anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, byloja apie stiprų vietinį kapitalą, sumaniai panaudojamą sukauptą gerąją patirtį ir išskirtinį mūsų žmonių verslumą. Visa tai leido auginti eksportą. Ne tik prekių eksportas prisidėjo prie tokio gero Lietuvos rezultato. Didžiausia mūsų sėkmės istorija laikytinas paslaugų eksportas, kuris, įstojus į ES, sudarė vos 10% BVP, o dabar – beveik 30%.
Viso to rezultatas – per laikotarpį BVP, tenkantis vienam gyventojui, Lietuvoje išaugo nuo maždaug 50% ES vidurkio iki 90%! Ligi šiol tik Airijai pavyko pademonstruoti dar įspūdingesnį augimą. Palyginkime: estų šis rodiklis pastaraisiais metais kiek pakrito, o latvių tesiekia tik 75% ES vidurkio. Ne veltui šiandien esame linksniuojami ir rodomi kaip pavyzdys ne tik europiniame kontekste kaip vieną sėkmingiausių transformacijų patyrusių šalių.
Šiandien esame tarp labiausiai išsivysčiusiu pasaulio ekonomikų. Nors dar nepasiekėme ES pajamų vidurkio, pagal jo augimo tempą esame absoliutūs lyderiai ir pagal dydį lenkiame ne vieną valstybę. Per šį laikotarpį pensijos išaugo 6 kartus.
Jei šie rodikliai kam nors atrodo maži, pasižvalgykite į kitas posovietines valstybes, tarp jų ir aptekusias gamtos ištekliais, kurias lenkiame daugiau kaip dvigubai. Pasidžiaukime, tokių žmonių randasi kasmet vis mažiau, – statistika byloja, kad 4 iš 5 mūsų šalies gyventojų yra patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Ir tai yra viena priežasčių, kodėl pastaruosius ketverius metus grįžtančiųjų į tėvynę lietuvių balansas yra teigiamas – apie 20.000 kasmet.
Prie viso to pridėkime dar du itin svarbius, gal net svarbiausius mums dalykus, be kurių aukščiau paminėtieji būtų neįmanomi ir kuriais galime nevaržomi naudotis kasdien: žodžio ir judėjimo laisvę. Kasmečiame „Henley & Partners“ skelbiamame pasų indekse Lietuvos Respublikos pasas šiemet užima 8 vietą (pernai – 10-ą), o tai reiškia, kad be vizų galime aplankyti 187 pasaulio šalis iš 227-ių, esančių reitinge.
Dar niekada taip gerai ir laisvai negyvenome, tad mokėkime tuo džiaugtis ir objektyviai vertinti, pradedant Nepriklausomybės Atkūrimo Aktu ir baigiant naryste Europos Sąjungoje bei NATO.
