A. Skardžiuvienė. Moterų valdybose direktyva: ką ji iš tiesų nustato?
Kaip ir kiekviena Direktyva, taip ir ši turės būti perkelta į nacionalinę teisę. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi įstatymų paketą, kuris bus svarstomas Vyriausybėje, o vėliau bus pateiktas Seimui.
Didėjantys skirtumai tarp valstybių narių, kurios kvotų sistemą taiko jau daugiau nei dešimtmetį, ir valstybių narių, kurios apskritai netaiko jokios kvotų sistemos, rodo, kad savarankiškai veikdamos valstybės narės artimoje ateityje nepasieks subalansuoto moterų ir vyrų atstovavimo tarp direktorių visoje Sąjungoje pagal Direktyvoje nustatytus tikslus.
Lietuvoje iki šiol netaikoma jokia kvotų sistema, tad ir progresas vystosi itin lėtai: moterų dalis didžiausių biržinių bendrovių valdybose sudaro vos 25%, nesiekiant ES valstybių narių vidurkio (33%) ir užimant 19 vietą iš 27. Tuo tarpu tokiose pažengusiose ES valstybėse narėse kaip Prancūzija, Italija, Danija, Nyderlandai, Belgija, Suomija, Vokietija ir kt., kurių dauguma kvotas taiko jau daugiau nei dešimtmetį, bent trečdalis biržinių bendrovių valdybos narių yra moterys.
Šia Direktyva nustatomi bendri tikslai bei principai, o valstybėms narėms suteikiama pakankamai laisvės pačioms nuspręsti, kaip būtų geriausia siekti Direktyvoje nustatytų tikslų, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, visų pirma, į įdarbinimo valdybose taisykles ir praktiką. Šia Direktyva neribojama biržinių bendrovių galimybė paskirti labiausiai kvalifikuotus direktorius.
Lietuvoje turime apie 300 didelių įmonių, kurių pajamos už 2022 m. viršijo 50 mln. Eur, tačiau iš palyginti nedidelė dalis turi valdybas, kadangi pagal Lietuvos Akcinių bendrovių įstatymą valdybos nėra privalomos. Dar daugiau, nė vienas teisės aktas nekalba apie moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą, formuojant valdybą.
Ką numato Direktyva?
Direktyva taikoma įmonėmis:
· kurių akcijomis leidžiama prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;
· kurių registruota buveinė valstybėje narėje;
· kurios nėra labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės, t. y., netaikoma toms, kuriose dirba mažiau nei 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. Eur arba kurios metinis balansas neviršija 43 mln. Eur.
Valstybės narės turi užtikrinti, kad biržinėms bendrovėms būtų taikomas kuris nors iš šių tikslų:
a) nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių pozicijų (bet neviršijant 49 %);
b) nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima ne mažiau kaip 33 % visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek vykdomuosius, tiek nevykdomuosius direktorius (bet neviršijant 49 %).
Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis bendrovių valdybų narių yra vyrai, tai reikštų, kad biržinės bendrovės turėtų užtikrinti, kad moterys sudarytų ne mažiau kaip 40% valdybos narių, išskyrus vykdomuosius direktorius, o jei veikia stebėtojų taryba, tai ir stebėtojų tarybos narių, arba turėtų užtikrinti, kad moterys sudarytų ne mažiau kaip 33 % visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos narių, jei tokia veikia.
Lietuvoje pasirinktas b punkte nurodytas tikslas, numatantis, kad didelės įmonės, tame tarpe ir biržinės bendrovės, turi užtikrinti, kad moterys sudarytų ne mažiau kaip 33 % (bet neviršijant 49 %) visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos narių, jei tokia veikia.
Tikslams pasiekti skirtos priemonės
Valstybės narės turi užtikrinti, kad biržinės bendrovės, kurios nepasiekia a ar b punkte nurodytų tikslų, priklausomai nuo to, kas taikytina, pakoreguotų kandidatų į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas atrankos procesą. Tie kandidatai turi būti atrenkami remiantis kiekvieno kandidato kvalifikacijų lyginamuoju vertinimu. Tuo tikslu nediskriminuojant viso atrankos proceso metu, be kita ko, pranešimų apie laisvas darbo vietas rengimo metu, pirminės atrankos etapu, trumpojo kandidatų sąrašo rengimo etapu ir kandidatų atrankos rezervo sudarymo metu, turi būti taikomi aiškūs, neutraliai suformuluoti ir nedviprasmiški kriterijai. Tokie kriterijai nustatomi prieš pradedant atrankos procesą.
Kiek tai susiję su kandidatų atranka į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas, valstybės narės turi užtikrinti, kad renkantis iš kandidatų, kurių kvalifikacija tinkamumo, kompetencijos ir profesinės veiklos rezultatų požiūriu yra tokia pati, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui, išskyrus išimtinius atvejus, kai kitu pagrindu, pavyzdžiui, kitos įvairovės politikos vykdymo, objektyvaus vertinimo, kurio metu atsižvelgiama į specifinę kitos lyties kandidato padėtį ir kuris yra grindžiamas nediskriminaciniais kriterijais, kontekste, palankiau vertinamas kitos lyties kandidatas.
Ataskaitų teikimas
Biržinės bendrovės kasmet turės pateikti informaciją apie lyčių atstovavimą jų valdybose, informaciją apie vykdomuosius ir nevykdomuosius direktorius pateikiant atskirai, taip pat apie priemones, kurių buvo imtasi norint pasiekti vieną iš nustatytų tikslų, taip pat priežastis, dėl kurių ji tikslų nepasiekė, ir išsamiai aprašyti priemones, kurių biržinė bendrovė jau ėmėsi arba ketina imtis, kad juos pasiektų.
Valstybės narės turi numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, pvz., gali būti skiriamos baudos už įstatymų nuostatų, priimtų pagal šią Direktyvą, pažeidimus. Valstybės narės turi paskirti vieną ar daugiau lyčių pusiausvyros valdybose skatinimo, analizės, stebėsenos ir rėmimo įstaigų, pvz., lyčių lygybę užtikrinančią įstaigą.
Valstybės narės turi perkelti Direktyvą iki 2024 m. gruodžio 28 d. Įmonės, kurioms ji bus taikoma, pasirinktą tikslą turės pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d. Tuomet Direktyva nustos galioti 2038 m. gruodžio 31 d.
Komentaro autorė – Agneta Skardžiuvienė, Asociacijos „Lyderė“ vadovė
