O. Ashouras. Kodėl ISIS surengė išpuolį Rusijoje ir kodėl Rusija kaltina Ukrainą

Išpuolis, per kurį nužudyti 137 į koncertą atėję žmonės, tėra paskutinė baisybė dešimtmetį trunkančioje „Islamo valstybės“ (angl. ISIS) ir Rusijos kovoje. Viskas prasidėjo 2015 m. rugsėjo 30 d., kai Rusija įsikišo Sirijoje, siekdama palaikyti griūvantį Basharo al-Assado režimą. ISIS agentai atsakymą pateikė po mėnesio, prasiskverbę į Egipto Šarm el Šeicho oro uosto ir padėję sprogmenį rusų orlaivyje „Airbus“. Visi 244 keleiviai ir įgula žuvo.

Teigiama, kad keršydama 2017 m. rugsėjį Rusija nužudė ISIS buvusį „karo ministrą“ Gulmurodą Khalimovą, kuris kadaise vadovavo Tadžikistano vidaus reikalų ministerijos policijos specialiosioms pajėgoms ir kovojo kartu su rusų kariais Tadžikistano pilietiniame kare. Visi tariami „Crocus City Hall“ užpuolikai yra iš Tadžikistano.

Bazes Sirijoje įsirengusios ISIS „provincijos“, tokios kaip nebeegzistuojančios Chomsas ir Raka, kovėsi su Rusijos reguliariąja kariuomene ir kitomis pajėgomis, įskaitant „Wagner“ grupuotės samdinius, ne viename mūšyje, iš kurių ypač paminėtini vykusieji Palmyroje 2015, 2016 ir 2017 m. Kovos, vykusios 2016 m. gruodį, padarė ypač didelę gėdą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes ISIS kariai atsikovojo miestą iš jo kariuomenės ir sąjungininkų.

Nuo 2015 iki 2024 m. Rusija rėmė daugelį ISIS prisiekusių priešų. Buvo vykdomas karinės ir žvalgybos veiklos derinimas su „Hezbollah“, teikiama politinė parama „Hamas“ ir politinė, žvalgybos ir galimai karinė parama Talibanui. Visos trys organizacijos sunkiai kovėsi su ISIS „provincijomis“ ir kuopelėmis Libane, Sirijoje, Gazoje ir Afganistane.

„Wagner“ grupuotė ir tai, kas iš jos liko, vadinamajame „Afrikos korpuse“ taip pat kovojo su ISIS Libijoje, Mozambike ir Malyje. ISIS-Chorasanas (angl. ISIS-K), padalinys, kurio agentai įtariami surengę išpuolį „Crocus City Hall“, aktyviai veikia pirmiausia Afganistane ir Pakistane. Chorasano „provincija“ oficialiai iškilo 2015 . sausį, kai dezertyrai iš Talibano ir kitų grupuočių prisiekė ištikimybę ISIS.

Kaip ir kitos santykinai didelės ISIS provincijos, ISIS-K yra brigados dydžio karinė organizacija, kuri yra kovojusi kone su visomis valstybinėmis ir nevalstybinėmis pajėgomis savo veiklos arba besiribojančiomis su jomis teritorijose. Ji įvykdė savižudžio išpuolį Kabule 2021 m. rugpjūtį JAV traukiantis iš Afganistano, kuriame žuvo 13 Amerikos kariškių ir mažiausiai 169 afganai, išpuolį prieš Rusijos ambasadą Kabule 2022 m. rugsėjį, per kurį nužudyti du jos darbuotojai, o sausį, kaip teigiama, per ceremoniją Irane, skirtą paminėti generolo majoro Qassemo Suleimani mirties metinėms, jos savižudžiai susprogdino dvi bombas.

Kariaudama ISIS meistriškai derina tradicinę, partizaninę ir teroristinę taktiką. Tad, nors yra plačiai nekenčiama ir toli gražu neprilygsta kitiems nei karių skaičiumi, nei ginkluote, ISIS vienu metu sugebėjo okupuoti daugiau kaip 120 miestų, miestelių ir kaimų teritorijose nuo pietinės Filipinų iki vakarinės Afrikos dalies ir atlaikė kone 80 valstybių su ja kariaujamą karą. Daugeliu aspektų Rusijos hibridinio karo operacijos, vykdytos Kryme ir Donbase 2014-aisiais, atkartojo ISIS okupuojant Raką ir kitus miestus 2013-aisiais naudotą taktiką.

Vis dėlto ISIS lyderiai yra prasti strategai, nesirenkantys perspektyvaus karinio požiūrio, nes jų taikiniai išsibarstę visur, pradedant „Al-Qaeda“ ir Talibanu ir baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir jos sąjungininkėms. Prie jų priskiriamas ir Iranas bei Rusija.

V. Putino vadovaujama Rusija mena netrumpą operacijų po netikra vėliava, iš kurių turbūt geriausiai žinomas 1999 m. rugsėjį įvykdytas išpuolis Riazanėje, istoriją. Pastarasis incidentas, įvykęs Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose nuaidėjus mirtį nešantiems sprogimams, iškėlė klausimų apie V. Putino dalyvavimą valstybinio teroro aktuose, neva siekiant pateisinti karinių veiksmų Čečėnijoje eskalavimą ir dėl to konsoliduoti valdžią.

Greitai peršokime į 2024 m. kovą. Nors Rusijos nacionalinės gvardijos („Rosgvardijos“) bazė yra vos už dviejų mylių nuo „Crocus City Hall“, prireikė daugiau kaip 1,5 valandos, kol, nepaisant Kremliaus gautų perspėjimų apie galimus išpuolius, buvo mobilizuotos saugumo pajėgos. Visai nesvarbu, ar tai tiesiog nekompetencija, ar konspiracija – V. Putinas, panašu, jau apsisprendė, kur ieškoti kaltų. Ukrainoje.

Lavonai ir išdegęs pramogų komplekso pastatas Rusijoje praėjus vos keletui dienų po V. Putino „perrinkimo“ – ne tik kraupus reginys. Tai saugumo pažeidimų, prasto žvalgybos darbo, politinio pasitenkinimo ir galimai dar didesnių blogybių rezultatas. Vis dėlto Kremlius atrodo pasiryžęs pasinaudoti masyvia propagandos mašina ir nukreipti visuomenės pyktį į Ukrainą.

Nepaisant to, kad žiemą atgavo operatyvinę iniciatyvą, Rusija toli gražu nepasiekė savo strateginių tikslų Ukrainoje. Praėjus 18 mėnesių, turėdama šimtus tūkstančių sužeistųjų ir žuvusiųjų ir išleidusi šimtus milijardų dolerių, Rusija vis dar nekontroliuoja „aneksuotų“ sričių visų teritorijų.

Didelio masto puolamiesiems manevrams Rusijai reikia daugiau karių, daugiau vidaus išteklių ir mažesnio vietos (tiek civilių, tiek ginkluotųjų pajėgų) pasipriešinimo. V. Putinas, tas pavyzdinis cinikas, tikrai galėjo leisti įvykdyti išpuolį „Crocus City Hall“, kad galėtų juo pasinaudoti prastumdamas masinę mobilizaciją, stiprindamas karo palaikymą šalies viduje ir dar labiau apsunkindamas galimybes priešintis jo viešpatavimui. Kaip ir ISIS, V. Putino karas Ukrainoje, atrodo, nemalšta ir plečiasi.

Komentaro autorius – Omaras Ashouras, Saugumo ir karo studijų profesorius, Dohos aukštųjų studijų instituto saugumo studijų programų įkūrėjas 

 

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2024 m.