A.Gaudiešius. Ką atneš investicijų į atsinaujinančią energetiką bumas?

    Publikuota: 2023-03-26
    Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
    svg svg
    Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
    „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas

    Numatoma, kad sparti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) projektų plėtra leis jau 2030 m. patenkinti praktiškai visą Lietuvos elektros poreikį vietos žaliąja energija.

    Būsimų AEI projektų plėtotojai turės geriau pasverti rizikas, susijusias su galimu elektros pertekliumi. Kita vertus, galime pradėti galvoti apie kitus energetinės transformacijos ir dekarbonizacijos žingsnius.

    Pajėgumai išaugo kartais 

    Lietuvoje instaliuotoji vėjo parkų galia kovą viršijo 1 GW. Įskaičiavus šiuo metu sausumoje vystomus projektus, per kelerius metus bendra vėjo elektrinių instaliuotoji galia padidės iki 3,5 GW. Saulės parkų srityje plėtra gali būti dar spartesnė – nuo dabartinių 570 MW iki maždaug 4,4 GW instaliuotosios galios.

    Tai reškia, kad bendra instaliuotoji atsinaujinančių šaltinių galia šalyje išaugs apie 6 kartus, o vietoj pagamintas žaliosios elektros kiekis per metus pasieks 15 TWh. Bendra planuojamų investicijų į atsinaujinančios energijos projektus suma sudaro apie 7,2 mlrd. Eur.

    Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













    Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



     

    Be to, Baltijos jūroje numatyti 2 vėjo elektrinių parkai, kurie pridės dar apie 1,4 GW instaliuotosios galios ir per metus generuos apie 5–6 TWh elektros. Bendros investicijos į vėjo parkus jūroje sudarys apie 4 mlrd. Eur.

    Atsiranda daugiau rizikų

    Per 2022 m. Lietuvos elektros poreikis, įvertinus tinklų nuostolius ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės panaudojimą, siekė 12,8 TWh. Suplanuotos investicijos leidžia tikėtis, kad šalyje iš AEI sugeneruota elektros dalis nuo dabartinių 23% per ateinančius 5–7 metus priartės prie 100% esamų poreikių, o pradėjus veikti parkams jūroje juos viršys.

    Tačiau tai turi ir rizikų, imantis naujų AEI projektų. Pavyzdžiui, tampa įmanoma įsivaizduoti situaciją, kai, pučiant stipriam vėjui ir šviečiant saulei, rinkoje turėsime elektros perteklių ir žemą jos kainą, o turimų jungčių nepakaks pertekliniam kiekiui eksportuoti. Iš to kyla ir reguliavimo rizika, kad piko laikotarpiais bus techniškai ribojamas elektros tiekimas į tinklą.

    Kita vertus, tai neturėtų užkirsti kelio naujiems energetikos projektams, nes „Litgrid“ prognozuoja, kad iki 2031 m. elektros suvartojimas Lietuvoje išaugs 46%, arba papildomomis 6 TWh. Švarios elektros energijos paklausą didins ir tolesnė pramonės plėtra, ir nuo iškastinio kuro priklausomų gamybos technologijų atsisakymas. Taip pat ir brangstantys taršos leidimai bei naujų sektorių įtraukimas į apyvartinių taršos leidimų sistemą, transporto elektrifikacija ar šilumos gamyba atsisakant iškastinio kuro. Ilgainiui rinką turėtų subalansuoti ekonominė logika, t. y. atpigusi elektra mažins investuotojų apetitą naujiems projektams.

    Geriau pasverti sprendimai

    Norėdami gauti finansavimą, būsimų energetikos projektų plėtotojai turės tam geriau pasirengti. Stambių AEI projektų vystytojams tampa svarbu su potencialiu finansuotoju pradėti kalbėti kuo anksčiau, pavyzdžiui, gavus išankstines prijungimo sąlygas ar leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus. Tai padės geriau apibrėžti lūkesčius ir tiksliau suplanuoti būsimus darbus.

    Kitas esminis dalykas – projekto sąmata, kuri apima preliminarias sutartis su tiekėjais ir užfiksuotas darbų ar įrangos kainas. Planuojama elektros generacija iš AEI turėtų būti pagrįsta realiais skaičiavimais, pavyzdžiui, atsižvelgiant į vyraujančių vėjo srautų matavimus. Taip pat reikėtų numatyti pagamintos elektros pardavimo principą (PPA sutartis, biržos kaina ar tarpinis variantas) ir su tuo susijusių rizikų valdymą.

    Elektros biržos stabilizacija ir žemos kainos tam tikrais piko laikotarpiais gali paskatinti investicijas į naujas elektros konvertavimo ir saugojimo technologijas. Šioje srityje potencialą žada baterijos perteklinei elektros energijai kaupti ar elektrolizės gamyklos vandeniliui gaminti.

    Galiausiai labai svarbus ir tolesnis bei aiškesnis dialogas su valstybinėmis institucijomis, savo sprendimais nulemiančiomis reguliavimo ir kartu investicinę aplinką. Tiek investuotojų, tiek finansuotojų lūkesčiai sutampa – reikia aiškių, pasvertų taisyklių ir teisinių reglamentų, kurių pagrindu veikia sektorius, nes nuo to priklauso projektų įgyvendinimo tempas ir apimtis.  

    Komentaro autorius – Arnoldas Gaudiešius, „Swedbank“ stambių verslo klientų departamento vadovas.

    Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

    Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

    Rašyti komentarą 0
    Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

    Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

    Politinė sumaištis ir klegesys 1

    Kaip prieš savaitę prognozavo „Verslo žinios“, taip ir įvyko. Po visų Seimo frakcijų apklausos skaičiavome,...

    Nuomonės
    05:50
    Prioritetai plytoms ir stiklo fasadams 2

    Vilniuje šviečiasi dar vienas amžiaus projektas: šalia niekaip nepastatomo nacionalinio stadiono idėjos...

    Nuomonės
    2023.06.06
    J. Kovas. Kodėl verta kalbėti apie atnaujintą užsieniečių įdarbinimo tvarką Lietuvoje? 3

    Lietuvoje užsienio piliečiai gali dirbti nuolatinį darbą, tačiau laikinai įsidarbinti – nors ir leidžiama,...

    Nuomonės
    2023.06.05
    Olimpinė zebrų ramybė Premium

    Ar galima zebro kailyje įžvelgti pilkų atspalvių? Prabėgę metai nuo 2022 m. vasario 24-ąją prasidėjusios...

    Verslo klasė
    2023.06.05
    Nepaklusnumo šventė

    Buvo galima drąsiai lažintis, kad šiemet, kaip ir kasmet, išaušus birželio 1-ajai Registrų centras (RC) ne...

    Nuomonės
    2023.06.05
    Penkių kunigų žingsnis išvertė Kremliaus mašiną Premium 1

    Apžvalgininkai sutaria, kad kovo pabaigoje vykęs Ortodoksų Bažnyčios vadovo, visuotinio (Konstantinopolio)...

    Verslo klasė
    2023.06.04
    S. Sierakowskis. Lenkijos rinkimų inkvizicija

    Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) žengė dar vieną žingsnį visiškos autokratijos link.

    Nuomonės
    2023.06.03
    R. Vilpišauskas. Vienbalsiškumo ES Taryboje atsisakymas ir kiti „menki nesutarimai“ 2

    Prieš keletą dienų VŽ redakciniame straipsnyje „Kelias – sunkus, bet įveikiamas“ aptarta, ko reikės, kad...

    Nuomonės
    2023.06.02
    Taisyklės netobulos? Keiskime jas 1

    Dabar skaičiuojama, kad Rusijos invazijos padariniams Ukrainoje likviduoti reikės daugiau nei 400 mlrd. Eur,...

    Nuomonės
    2023.06.02
    L. Dičpetris. Kiek sumani yra Lietuvos pramonė?

    Penktadalis BVP – toks yra Lietuvos pramonės svoris šalies ekonomikoje. Pagal pramonės įmonių raidą galima...

    Nuomonės
    2023.06.01
    Bolševikiniai metodai nebeveikia 18

    Valdančiųjų konservatorių reakcija į „čekiukų“ skandalą buvo, švelniai tariant, netikėta.

    Nuomonės
    2023.06.01
    Duobėti kelininkų metai

    Ne pačius geriausius laikus išgyvenančios kelių sektoriaus bendrovės tarp nesėkmės priežasčių mini ne tik...

    Nuomonės
    2023.05.31
    Galimybės ar praradimai?

    Turkijos, NATO narės ir vienos svarbiausių Vakarų partnerių, pasirinkimą leisti Recepui Taiyypui Erdoganui...

    Nuomonės
    2023.05.30
    L. Marcinkevičius. Ar ECB portfelio mažinimas paveiks infliaciją? 1

    Greta bazinių palūkanų normų didinimo 25 baziniais punktais gegužės pradžioje į posėdį susirinkusi Europos...

    Nuomonės
    2023.05.29
    Kelias – sunkus, bet įveikiamas 1

    Nors Ukrainos narystės perspektyvos ir NATO, ir ES vis dar lieka miglotos, šiek tiek ryškėja konkretesni...

    Nuomonės
    2023.05.29
    M. Sinkevičius. Hibridinis darbas: kodėl išlaikome tuščius biurus?

    Hibridinis darbas, kai laisvai pasirenkama dirbti iš namų ar biuro, po pandemijos daugelyje bendrovių...

    Nuomonės
    2023.05.28
    R. Jokubauskas. Kita nuomonė „CityBee“ istorijoje 6

    ES Teisingumo Teismo (ESTT) neseniai išsprendė ginčą tarp Austrijos „Osterreichische Post AG“ ir fizinio...

    Nuomonės
    2023.05.27
    S. Gutauskaitė-Bubnelienė. Kur užaugus išgaruoja mergaičių drąsa ir kaip užkirsti kelią baimei? 1

    Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat ar net labiau verslios negu berniukai – jos nebijo imtis...

    Nuomonės
    2023.05.26
    Viešajam valdymui – aukštesnė pavara 5

    Seimas priėmė valstybės tarnybos reformą, kurios vienas svarbiausių tikslų – užtikrinti aukštą vadovų...

    Nuomonės
    2023.05.26
    Brangsta pinigai, keičiasi santykiai: kelsi vėją, lėksi iš lentynų

    Esminė šio pavasario tendencija, kurią tenka pripažinti ir prekybininkams, ir tiekėjams, – vartotojai vis...

    Nuomonės
    2023.05.25

    Verslo žinių pasiūlymai