A.Gaudiešius. Ką atneš investicijų į atsinaujinančią energetiką bumas?

Numatoma, kad sparti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) projektų plėtra leis jau 2030 m. patenkinti praktiškai visą Lietuvos elektros poreikį vietos žaliąja energija.
Būsimų AEI projektų plėtotojai turės geriau pasverti rizikas, susijusias su galimu elektros pertekliumi. Kita vertus, galime pradėti galvoti apie kitus energetinės transformacijos ir dekarbonizacijos žingsnius.
Pajėgumai išaugo kartais
Lietuvoje instaliuotoji vėjo parkų galia kovą viršijo 1 GW. Įskaičiavus šiuo metu sausumoje vystomus projektus, per kelerius metus bendra vėjo elektrinių instaliuotoji galia padidės iki 3,5 GW. Saulės parkų srityje plėtra gali būti dar spartesnė nuo dabartinių 570 MW iki maždaug 4,4 GW instaliuotosios galios.
Tai reškia, kad bendra instaliuotoji atsinaujinančių šaltinių galia šalyje išaugs apie 6 kartus, o vietoj pagamintas žaliosios elektros kiekis per metus pasieks 15 TWh. Bendra planuojamų investicijų į atsinaujinančios energijos projektus suma sudaro apie 7,2 mlrd. Eur.
Be to, Baltijos jūroje numatyti 2 vėjo elektrinių parkai, kurie pridės dar apie 1,4 GW instaliuotosios galios ir per metus generuos apie 56 TWh elektros. Bendros investicijos į vėjo parkus jūroje sudarys apie 4 mlrd. Eur.
Atsiranda daugiau rizikų
Per 2022 m. Lietuvos elektros poreikis, įvertinus tinklų nuostolius ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės panaudojimą, siekė 12,8 TWh. Suplanuotos investicijos leidžia tikėtis, kad šalyje iš AEI sugeneruota elektros dalis nuo dabartinių 23% per ateinančius 57 metus priartės prie 100% esamų poreikių, o pradėjus veikti parkams jūroje juos viršys.
Tačiau tai turi ir rizikų, imantis naujų AEI projektų. Pavyzdžiui, tampa įmanoma įsivaizduoti situaciją, kai, pučiant stipriam vėjui ir šviečiant saulei, rinkoje turėsime elektros perteklių ir žemą jos kainą, o turimų jungčių nepakaks pertekliniam kiekiui eksportuoti. Iš to kyla ir reguliavimo rizika, kad piko laikotarpiais bus techniškai ribojamas elektros tiekimas į tinklą.
Kita vertus, tai neturėtų užkirsti kelio naujiems energetikos projektams, nes Litgrid prognozuoja, kad iki 2031 m. elektros suvartojimas Lietuvoje išaugs 46%, arba papildomomis 6 TWh. Švarios elektros energijos paklausą didins ir tolesnė pramonės plėtra, ir nuo iškastinio kuro priklausomų gamybos technologijų atsisakymas. Taip pat ir brangstantys taršos leidimai bei naujų sektorių įtraukimas į apyvartinių taršos leidimų sistemą, transporto elektrifikacija ar šilumos gamyba atsisakant iškastinio kuro. Ilgainiui rinką turėtų subalansuoti ekonominė logika, t. y. atpigusi elektra mažins investuotojų apetitą naujiems projektams.
Geriau pasverti sprendimai
Norėdami gauti finansavimą, būsimų energetikos projektų plėtotojai turės tam geriau pasirengti. Stambių AEI projektų vystytojams tampa svarbu su potencialiu finansuotoju pradėti kalbėti kuo anksčiau, pavyzdžiui, gavus išankstines prijungimo sąlygas ar leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus. Tai padės geriau apibrėžti lūkesčius ir tiksliau suplanuoti būsimus darbus.
Kitas esminis dalykas projekto sąmata, kuri apima preliminarias sutartis su tiekėjais ir užfiksuotas darbų ar įrangos kainas. Planuojama elektros generacija iš AEI turėtų būti pagrįsta realiais skaičiavimais, pavyzdžiui, atsižvelgiant į vyraujančių vėjo srautų matavimus. Taip pat reikėtų numatyti pagamintos elektros pardavimo principą (PPA sutartis, biržos kaina ar tarpinis variantas) ir su tuo susijusių rizikų valdymą.
Elektros biržos stabilizacija ir žemos kainos tam tikrais piko laikotarpiais gali paskatinti investicijas į naujas elektros konvertavimo ir saugojimo technologijas. Šioje srityje potencialą žada baterijos perteklinei elektros energijai kaupti ar elektrolizės gamyklos vandeniliui gaminti.
Galiausiai labai svarbus ir tolesnis bei aiškesnis dialogas su valstybinėmis institucijomis, savo sprendimais nulemiančiomis reguliavimo ir kartu investicinę aplinką. Tiek investuotojų, tiek finansuotojų lūkesčiai sutampa reikia aiškių, pasvertų taisyklių ir teisinių reglamentų, kurių pagrindu veikia sektorius, nes nuo to priklauso projektų įgyvendinimo tempas ir apimtis.
Komentaro autorius Arnoldas Gaudiešius, Swedbank stambių verslo klientų departamento vadovas.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti