A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Investuotojai, darbdaviai ir jų asociacijos apie panašius pokyčius kalbėjo metų metus, nes kurti sparčiai augančią ir į globalią rinką orientuotą ekonomiką, remiantis tik vietiniais talentais, mažai valstybei yra pernelyg sudėtinga. Tuo pačiu investuoti regione planuojančios tarptautinės bendrovės visada kruopščiai pasveria atskirų valstybių reikalavimus ir biurokratijos procedūras, taikomas kuriant ir plečiant verslus – ypač Lietuvai prioritetinėse IT, gyvybės mokslų, fintech ir kitose srityse. Ilgi biurokratijos labirintai ir verslams tenkanti administracinė našta buvo gana reikšmingas Lietuvos konkurencingumo trūkumas, lyginant su situacija kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Lenkija ar Latvija.

Tačiau šiemet ledai pajudėjo. Pripažinus, kad Lietuvai trūksta aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesionalų,  palaipsniui imtos keisti ir lengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūros. Šiandien Lietuvoje trūkstamų profesijų sąraše yra atsidūrę tokios kvalifikacijos specialistai kaip programuotojas, duomenų bazių administratorius, kompiuteriu? taikymo inžinierius, elektronikos inžinierius, biomedicinos inžinierius – iš viso 80 skirtingų pavadinimų. Sutikime, skaičius solidus. Bet situacija pamažu gali keistis į gerąją pusę.

Nuo 2023 metų sausio 1 d. imigracijos procedūros Lietuvoje taps lankstesnės, trumpesnės ir pigesnės. Verta išskirti keletą esminių pokyčių: prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje bus nagrinėjami sparčiau, taip pat atitinkamai bus atsisakyta perteklinių dokumentų bei reikalavimų.

Dabar Lietuvos įmonės, norinčios įdarbinti aukštos kvalifikacijos talentus iš trečiųjų šalių, įprastai tam sugaišta iki 3–4 mėnesių, o kartais ir ilgiau. Tai lemia ir procedūrų gausa, ir faktas, kad esminiai procesai vyksta įdarbinimo šalyje, t. y. Lietuvoje. Tad iki darbo starto specialistui tenka laukti vizos. Tada atvykti į Lietuvą ir Migracijos departamente pateikti savo biometrinius duomenis. Po šio žingsnio dar reikia sulaukti pagaminto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje – mėlynosios kortelės. Svarbu paminėti, kad tik atsiėmus mėlynąją kortelę užsieniečiui atsiveria galimybės atsidaryti banko sąskaitą ir deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Tačiau nuo kitų metų sausio 1 d. dalį svarbių procedūrų bus galima atlikti per atstumą. Migracijos departamentas užsienio šalyse turės paslaugų teikėjus, kurie priims darbuotojų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Tapatybę patvirtinančius biometrinius duomenis užsieniečiai taip pat galės pateikti savo šalyje, kaip ir atsiimti dokumentus, kurių reikia, norint gyventi ir dirbti Lietuvoje. Dėl to viso įdarbinimo proceso trukmė sutrumpės perpus. Vadinasi, įmonės galės kur kas greičiau plėsti savo komandas, nestabdyti augimo, mažiau rizikuos prarasti potencialius talentus iš užsienio.

Kitas svarbus pokytis – sutrumpės prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminai. Dabar tai trunka iki 4 mėnesių. Nuo kitų metų užsieniečių prašymai leidimui laikinai gyventi Lietuvoje darbo ir kitais pagrindais turės būti išnagrinėti bendra tvarka ne vėliau kaip per 3 mėnesius arba per 1 mėnesį, priklausomai nuo pateikto pagrindo įgyti leidimą laikinai gyventi. Praktika rodo, kad aukštos kvalifikacijos IT profesionalai yra nuolat atakuojami darbo pasiūlymais, tad papildomas mėnuo laukimo jiems gali pasirodyti per ilgas kantrybės išbandymas, o darbdavys dėl ilgų procedūrų rizikuoja talento netekti. Pokyčiai tokią riziką bent šiek tiek sumažins.

Ne ką mažiau svarbus momentas – dokumentacija. Dabar mūsų įstaigos reikalauja šūsnies įvairių legalizuotų ar kitaip patvirtintų dokumentų, o tai neproporcingai ištęsia įdarbinimo procesus. Įsivaizduokite, kiek laiko trunka gauti įvairius oficialius dokumentus tokiose šalyse kaip Indija. Tiesa, neretai perteklinių dokumentų prašo ir patys darbdaviai, todėl dabar pats metas peržiūrėti, ar tikrai visko, ko prašoma iš įdarbinamo asmens, yra būtina ar pagal įstatymą privaloma.

Užimtumo tarnybos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius padidėjo kone du kartus. Akivaizdu, dar greitesni ir paprastesni įdarbinimo procesai bus naudingi visiems – talentams, įmonėms ir valstybei, nes Lietuvos ekonomika gaus papildomos paspirties augti.

 

Komentaro autorius - Arnas Skominas, Advokatų profesinės bendrijos EY Law darbo grupės vadovas