L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Publikuota: 2022-11-24
Asmeninio arch. nuotr.
svg svg
Asmeninio arch. nuotr.
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto – Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) – išbraukti dalį jos veikloje šiuo metu dalyvaujančių žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančių organizacijų.

Nepaisant to, kad Seime yra registruota alternatyva, tačiau kol kas kelią į priekį skinasi Kultūros komiteto pateiktas projektas, pataisytas tik pagal vienos žiniasklaidos grupės – visuomeninio transliuotojo LRT – pasiūlymus. Ar tai reiškia, kad nuo šiol žiniasklaidos savireguliacijoje, kai sprendžiami etikos klausimai, dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Siekiant tam užkirti kelią, praėjusią savaitę į visas Seimo frakcijas kreipėsi daugiau kaip 100 žiniasklaidos priemonių, didžiausios žiniasklaidos grupės, 9 žiniasklaidos priemones atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos. Jos paprašė labai paprasto dalyko – stabdyti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kurie pakoreguoti tik pagal vienos žiniasklaidos grupės pasiūlymus, neįsiklausius į kitas organizacijas ir išmetant į šiukšlių dėžę Seimo darbo grupėje parengtą VIEK pertvarkos modelį, priimtiną Lietuvos žurnalistų ir leidėjų organizacijoms.

Pakalbėkime apie faktus. Seime daugiau kaip metus dirbo Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, nors dar iki jos sudarymo žiniasklaidos atstovai Seimo nariams sakė, kad dabartinis modelis jiems yra priimtinas. Juk šioje komisijoje dėl žiniasklaidos etikos sprendimus priima tik žiniasklaidos deleguoti atstovai, kas yra normalu demokratinėse valstybėse.   

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taigi darbo grupė dirbo ir galiausiai po daugiau kaip metus trukusių diskusijų sutarė – jei jau yra politikų noras patobulinti žiniasklaidos savireguliaciją, tebūnie. Buvo sutarta dėl naujos VIEK pertvarkos koncepcijos, pagal kurią šią komisiją sudarytų visi skėtinės Visuomenės informavimo priemonių asociacijos (VIEA) deleguojamų organizacijų atstovai, 1 LRT ir 3 Medijų tarybos, kuri veikia prie Kultūros ministerijos, atstovai. Sutarė ir išsiskirstė, tikėdamiesi, kad būtent šis modelis ir pakeis dabartinę VIEK, kurioje šiuo metu dirba 9 žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų deleguoti atstovai.

Deja, nutiko kiek kitaip. Darbo grupės parengtai VIEK pertvarkos koncepcijai persikėlus į svarstymų stadiją Seime, buvo pateikti pasiūlymai dar patobulinti šios komisijos sudėtį. Kultūros komitetas svarstė, išklausė visuomeninio transliuotojo argumentus ir apsisprendė į plenarinių posėdžių salę nešti naują VIEK modelį, pagal kurį nuo 2023 m. gegužės 1 d. ši komisija keistųsi iš pagrindų. Ją sudarytų mažesnis fiksuotas 9 narių skaičius – 3 Medijų tarybos atstovai, 1 – LRT, 2 – žurnalistų sąjungų ir 3 atstovai iš skėtinės VIEA.

Tai reiškia, kad savireguliacijoje nebegalėtų dalyvauti dalis šalies žiniasklaidos sektoriaus, pavyzdžiui, nacionaliniai televizijos transliuotojai ar interneto žiniasklaida, regioninės ar vietinės televizijos, regioninė ar nacionalinė spauda, regioniniai radijai ar nacionaliniai radijai. Kyla klausimas, ar šie sektoriai yra nepakankamai svarbūs, jog turėtų teisę deleguoti savo atstovus į etikos klausimus svarstančią komisiją? 

Žiniasklaidos bendruomenei tai yra nemalonus akibrokštas. Norisi tikėti, jog tai – tik nesusipratimas ir nesusikalbėjimas. Būtent todėl susivienijusi žiniasklaida prašo arba nekeisti dabartinio savireguliacijos modelio, arba grįžti prie Seimo darbo grupėje sutarto modelio, kuris atstovauja visos žiniasklaidos interesus.  

Žinoma, gyvenimas yra dinamiškas. Jei jau nutiko taip, kad atrodo nebetinkamas darbo grupės pasiūlytas VIEK modelis, kuriame ir toliau dalyvautų visi skėtinės VIEA deleguoti nariai, LRT ir Medijų taryba, kodėl gi nepalikus ramybėje šio jautraus klausimo ir nenusprendus išvis nieko nekeisti? Tai irgi būtų tinkamas sprendimas.

Galbūt ne visada ir ne visus tenkina dabartinės komisijos priimami sprendimai, tačiau tai nėra priežastis griauti žiniasklaidos savireguliaciją.

Jei Seime būtų priimtas projektas, kuris netenkina žiniasklaidos bendruomenės, tai gali tapti vienu iš žingsnių silpninti nepriklausomos žiniasklaidos savireguliaciją. Kas gali užtikrinti, kad, pavyzdžiui, po pusmečio ar metų, nebus vėl bandoma sumažinti žiniasklaidos atstovų skaičiaus šioje komisijoje ir per visuomenės atstovus, kuriuos deleguotų Medijų taryba, nebus didinamas politikams palankių asmenų skaičius etikos komisijoje. Ar taip norima turėti daugiau galimybių bausti žurnalistus?

Kyla grėsmė ne tik nepriklausomai žiniasklaidai ir spaudos laisvei. Lietuva, eliminuodama dalį žiniasklaidos atstovų iš etikos komisijos, sukurtų pavojingą precedentą, kuris vestų į spaudos laisvės mažėjimą šalyje. Taip Lietuva spaudos laisvės supratimo ir standartų srityje artėtų link tokių valstybių kaip Vengrija, kur valstybė dominuoja sprendžiant net žiniasklaidos savireguliacijos ir etikos klausimus. 

Šiuo metu Lietuva yra pakilusi į 9-ą vietą iš 27-os spaudos laisvės indekse. Kam griauti tai, kas veikia? Kur kas išmintingiau – siekti, kad mūsų šalis kiltų į dar aukštesnes pozicijas!

Komentaro autorė – Lina Bušinskaitė, Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20
J. Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai-vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai. Šiandien tokių...

Nuomonės
2022.11.19
Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių...

Nuomonės
2022.11.18
Gyvenimas po Putino 5

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Rusijos elito atstovai pradeda dėlioti ateities scenarijus, kaip ji atrodys...

Nuomonės
2022.11.18
D. Vitkauskas. ES teisinio elito akibrokštas: grąžina įtakingiems rusams turtus

Besidžiaugiant dėl Ukrainos karinių pergalių Charkivo ir Chersono srityse, mažai pastebėtas Rusijos...

Nuomonės
2022.11.17
Metas pamiršti dešimtmečio strategijas

Pastarieji metai – nesibaigiantys išbandymai. Beveik visas sferas pakeitęs COVID-19 virusas, pandemijai,...

Nuomonės
2022.11.17
Lietuvos pramonė: iššūkių užgrūdinta

„Verslo žinioms“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį septintą kartą paskelbus ne maisto...

Nuomonės
2022.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku