D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Publikuota: 2022-11-23 11:10
Kontoros nuotr.
svg svg
Kontoros nuotr.
Advokatų profesinės bendrijos COBALT asocijuotasis teisininkas

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos verslas sukluso. Ne visi tiki, kad diktatorius tam ryšis, nes nacionalizavimas pakenktų pačios Baltarusijos ekonomikai ir sunaikintų Vakarų investuotojų pasitikėjimo likučius. Jei vis dėlto grasinimai taptų realybe, investuotojai galėtų gintis vadovaudamiesi ICSID Konvencija.

Baltarusija, kitaip nei Rusija, šią konvenciją yra ir pasirašiusi, ir ratifikavusi. Tad nukentėję nuo neteisėtų Minsko veiksmų Lietuvos investuotojai savo teises galėtų ginti tarptautiniame arbitraže.

Lietuvos investuotojai ICSID arbitraže jau yra turėję investicinį ginčą su Baltarusija. A. Lukašenkos pareiškimai leidžia spėti, kad tokių ginčų gali ir daugėti. Juo labiau žinant ir egzistuojančią Baltarusijos politiką užsienio įmonių iš „nedraugiškų šalių“ atžvilgiu, kuomet yra imamasi įvairių priemonių prieš užsienio šalių investuotojus. Jau kurį laika egzistuoja praktika, kuomet užsienio investuotojai yra varžomi, apribojant jų galimybes pasitraukti, perleisti ar reorganizuoti verslą, apsaugoti savo investicijas Baltarusijoje ar apskritai jas patraukti į kitas šalis. Tam yra pasitelkiami įvairiausi metodai, pradedant įvairių teisės aktų, apribojančių užsienio investuotojų laisvę ir savigynos veiksmus, priėmimu bei baigiant spaudimu pasitelkiant teisėsaugos ir saugumo institucijas.

Būtent tokioms situacijoms skirta ICSID konvencija, padedanti šios Konvencijos dalyvėms išspręsti tarpusavio ginčus nešališkame arbitraže, išvengiant politiškai veikiamų „teisingumo“ procesų nedraugiškose valstybėse.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kas yra ir kaip veikia ICSID?

1996 m., Vašingtone priimta ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes) Konvencija yra instrumentas, skirtas spręsti investuotojų ir investicijas priimančių valstybių tarpusavio ginčus. Lietuva prie Konvencijos prisijungė 1992 m. rugpjūčio 5 d. Nuo tada Lietuvos verslo subjektai ginčus pagal ICSID Konvenciją iniciavo 6 kartus, o prieš Lietuvą ICSID arbitraže pradėti 3 procesai.

Šiandien Konvencijos narėmis yra didžioji dalis pasaulio valstybių, įskaitant Kiniją. Tiesa, ji neapima ES šalių investicinių ginčų. 2020 m. Briuselyje nutarta, kad Bendrijos šalių investuotojų ginčai bus sprendžiami vadovaujantis ES teise.

Kilus ginčui investuotojai gali su investicijas priimančia valstybe susitarti perduoti ginčą spręsti ICSID arbitražui. Čia ginčus sprendžia nepriklausomi pripažinti arbitrai, užtikrinantys ginčų sprendimo procedūros skaidrumą.

Kita vertus, gali būti problemų su sprendimų vykdymu. Jie pagal Konvenciją yra neskundžiami ir privalomi vykdyti. Tačiau Baltarusijos teismai dėl pastarojo meto pokyčių gali blokuoti sprendimo vykdymą. Vis dėlto net ir tokiu atveju išlieka galimybė vykdymą atlikti pagal skolininko turto buvimo vietą, taip padidinant priimto sprendimo įgyvendinimo tikimybę.

Esmė tokia: ICSID arbitražo sprendimas yra vykdomas tiesiogiai, todėl siekdamas tinkamo arbitražo sprendimo vykdymo, investuotojas turi kreiptis į kitos ginčo pusės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą. Problema ta, kad A. Lukašenka šiemet balandį pasirašė dekretą, kuriuo vienašališkai sustabdė teismo sprendimų ir dokumentų vykdymą, jei jie priimti Baltarusijos atžvilgiu „nedraugiškose valstybėse“.

Ką daryti su Rusija?

Tačiau net ir tais atvejais, kai valstybės vengia jų atžvilgiu priimtų sprendimų vykdymo, egzistuoja galimybė savo reikalavimą nukreipti į atsakovo turtą, esantį demokratinėse jurisdikcijose, kuriose realiai veikia teisės viršenybės principas. Aptikus tokį atsakovo turtą arbitražo sprendimų vykdymą galima nukreipti į tą turtą, vadovaujantis turto buvimo vietos teise.

Su Rusija – sunkiau. Ji ICSID Konvenciją yra pasirašiusi, bet jos neratifikavusi. Taigi, Rusijos atveju, matyt, reikėtų ieškoti kitų instrumentų. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, dvišalės sutartys, jei jose numatyti ginčų sprendimo būdai. Tiesa, dabartinių geopolitinių įvykių kontekste ir jų galiojimas gali būti sustabdytas. Kraštutinis variantas – sankcionuotų asmenų, susijusių su Kremliumi, turto panaudojimas. Bet dėl to tikriausiai turėtų sutarti visa ES.

Kita vertus, Rusija Konvencijos negali naudoti ir savo interesų apsaugai. Štai, pavyzdžiui Vokietijos vyriausybė neseniai pranešė nusprendusi nacionalizuoti buvusį Rusijos gamtinių dujų monopolininko „Gazprom“ Europos prekybos ir tiekimo padalinį. Rusija tokių dalykų negali ginčyti ICSID arbitraže. Tai palengvina padėtį, kai prireikia užšaldyti sankcionuotų asmenų turtą ar investicijas Vakarų šalyse.

 Komentaro autorius – Dominykas Jončas, Advokatų profesinės bendrijos COBALT asocijuotasis teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20
J. Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai-vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai. Šiandien tokių...

Nuomonės
2022.11.19
Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių...

Nuomonės
2022.11.18
Gyvenimas po Putino 5

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Rusijos elito atstovai pradeda dėlioti ateities scenarijus, kaip ji atrodys...

Nuomonės
2022.11.18
D. Vitkauskas. ES teisinio elito akibrokštas: grąžina įtakingiems rusams turtus

Besidžiaugiant dėl Ukrainos karinių pergalių Charkivo ir Chersono srityse, mažai pastebėtas Rusijos...

Nuomonės
2022.11.17
Metas pamiršti dešimtmečio strategijas

Pastarieji metai – nesibaigiantys išbandymai. Beveik visas sferas pakeitęs COVID-19 virusas, pandemijai,...

Nuomonės
2022.11.17
Lietuvos pramonė: iššūkių užgrūdinta

„Verslo žinioms“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį septintą kartą paskelbus ne maisto...

Nuomonės
2022.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku