N. Roubini. Megagrėsmių amžius

Publikuota: 2022-11-21
IMAGO/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
IMAGO/„Scanpix“ nuotr.
Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms, turtui ir pasaulio ekonomikai, bet taip pat santykinei taikai, klestėjimui ir pažangai, kurios pavyko pasiekti per pastaruosius 75 metus. Keturiasdešimt metų po Antrojo pasaulinio karo niekas negalvojo apie klimato kaitą ir darbo vietas atimantį dirbtinį intelektą, niekas nevartojo tokių žodžių kaip deglobalizacija ir prekybos karas. Tuomet niekam nė į galvą nešovė nerimauti dėl globalių pandemijų – anuomet pastarąjį kartą žmonija su pandemija buvo susidūrusi 1918 metais. XX a. aštuntajame dešimtmetyje sumažėjus įtampai tarp JAV ir Sovietų Sąjungos bei JAV atsivėrus Kinijai visiškai išnyko ir taip nedidelė tradicinio ar branduolinio karo rizika tarp didžiųjų valstybių.

Augimas buvo tvarus, ekonominiai ciklai – suvaldyti, o recesijos – trumpos ir negilios, išskyrus tą, kuri stojo stagfliaciniame XX a. aštuntajame dešimtmetyje; tačiau netgi tuomet išsivysčiusios ekonomikos šalyse nebuvo skolų krizės, nes privačių asmenų ir valstybės skolos rodikliai buvo nedideli. Pensijų ir sveikatos priežiūros sistemose nebuvo netiesioginės skolos, nes jaunų darbuotojų buvo vis daugiau, o pagyvenusių žmonių skaičius – nedidelis. Tinkamas reguliavimas ir kapitalo kontrolė prislopino pakilimų ir nuosmukių ciklus ir užkirto kelią rimtoms finansų krizėms. Pagrindinės ekonomikos buvo stiprios liberalios demokratijos, kuriose nebuvo kraštutinės partizaninės poliarizacijos. Populizmas ir autoritarizmas tarpo tik tamsuoliškose grupelėse skurdesnėse šalyse.

Persikėlę į 2022 m. pabaigą iškart pastebėsite, kad mus užtvindė naujos didžiulės megagrėsmės, apie kurias anksčiau niekas negalvojo. Pasaulis įžengė į tai, ką aš vadinu geopolitine depresija, kai (ne mažiau kaip) keturios pavojingos revizionistinės galios – Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja – kelia grėsmę ekonominiam ir finansiniam saugumui bei geopolitinei santvarkai, kurią JAV su savo sąjungininkėmis sukūrė po Antrojo pasaulinio karo.

Sparčiai auga ne tik karo, bet ir branduolinio konflikto rizika tarp didžiųjų valstybių. Kitais metais Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą gali virsti nekonvenciniu konfliktu, į kurį tiesiogiai įsitrauks ir NATO. O Izraelis ir (galbūt) JAV) gali nuspręsti surengti išpuolius prieš Iraną, kuris ketina pasigaminti branduolinę bombą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kinijos prezidentui Xi Jinpingui toliau stiprinant savo autoritarinį valdymą, o JAV griežtinant Kinijai taikomus prekybos apribojimus, naujasis kinų ir amerikiečių šaltasis karas kiekvieną dieną darosi vis šaltesnis. Dar blogiau, kad situacija gali labai lengvai užvirti dėl Taivano statuso, nes Xi yra pasiryžęs vėl jį prijungti prie Kinijos, o JAV prezidentas Joe Bidenas yra akivaizdžiai nusiteikęs jį ginti. Tuo metu branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja vėl siekia dėmesio leisdama raketas virš Japonijos ir Pietų Korėjos.

Netgi be branduolinio konflikto grėsmės vis rimtesnė tampa aplinkosaugos apokalipsės rizika, ypač turint omenyje, kad dauguma kalbų apie investicijas į nuliui lygų galutinį suvartojamos energijos kiekį ir ASV (aplinkos, socialinį ir valdymo) iniciatyvas tėra vadinamasis žaliasis melas. Naujoji žaliafliacija jau yra pačiame įkarštyje, nes pasirodo, kad siekiant sukaupti perėjimui prie naujos energetikos sistemos reikalingų metalų kiekį, reikia daug brangios energijos.

Taip pat auga naujų pandemijų rizika, kurios bus dar blogesnės nei Biblijoje aprašytas maras, ir jas sukels ryšys tarp aplinkos naikinimo ir zoonozių. Pavojingus patogenus platinantys laukiniai gyvūnai vis dažniau ir artimiau susiduria su žmonėmis ir naminiais gyvūnais. Todėl nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios vis dažniau kyla užkrečiamesnės pandemijos ir epidemijos (ŽIV, SARS, MERS, kiaulių gripas, paukščių gripas, Zika, Ebola, COVID-19). Visi įrodymai rodo, kad ateityje ši problema taps dar opesnė.

Ekonominė padėtis irgi ne ką geresnė. Pirmą kartą nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio susiduriame su didele infliacija ir recesijos perspektyva – su stagfliacija. Ir kai ji ateis, recesija bus ne trumpa ir sekli, o ilga ir skaudi, nes dėl per pastaruosius kelis dešimtmečius nepaprastai išaugusių valstybės ir privačių asmenų skolų rodiklių galime susidurti su pačia didžiausia skolos krize. XX a. aštuntajame dešimtmetyje tokių pasekmių išvengėme dėl mažų skolų rodiklių. Ir nors po 2008 m. griūties (kurią sukėlė per didelė namų ūkių, bankų ir valstybės skola) neabejotinai susidūrėme su skolų krize, taip pat turėjome defliaciją. Tuomet kilo paklausos šokas ir kreditų krizė, kurią buvo galima išspręsti gerokai sušvelninus monetarinę, fiskalinę ir kreditų politiką.

Šiandien patiriame blogiausius ir XX a. aštuntojo dešimtmečio, ir 2008 m. krizės elementus. Vienas po kito rinkas krečiantys nuolatiniai neigiami pasiūlos šokai sutapo su skolų rodikliais, kurie yra dar aukštesni nei buvo per pasaulinę finansų krizę. Nors gresia recesija, dėl infliacinio spaudimo centriniai bankai yra priversti dar labiau griežtinti monetarinę politiką, todėl skolos aptarnavimo išlaidos nepaprastai išaugs. Dėl senėjimo vyriausybėms taip pat teks susidurti su didžiuliais valstybės įsipareigojimais, kuriems nėra finansavimo (pensijoms ir sveikatos apsaugai) ir kurie yra ne mažesni nei tiesioginė valstybės skola. Visi turėtų ruoštis tam, kas gali tapti didžiąja stagfliacine skolos krize.

Vėlgi, nors centriniai bankai visais būdais stengiasi pasirodyti karingi, turėtume skeptiškai vertinti jų apsimestinį pasirengimą bet kokia kaina mažinti infliaciją. Atsidūrus skolos spąstuose jiems teks nusileisti. Kai skolų rodikliai tokie aukšti, kova su infliacija sukels ekonomikos ir finansų krizę, kuri bus laikoma politiškai nepriimtina. Pagrindiniai centriniai bankai jausis neturintys kitos išeities, tik jungti galinę pavarą, o infliacija, nekonvertuojamų valiutų nuvertėjimas, pakilimų ir nuosmukių ciklai bei finansų krizės taps dar gilesni ir dažnesni bei sukels monetarinį ir finansinį chaosą.

Tuo pat metu geopolitiniai konfliktai ir nacionalinio saugumo klausimai toliau skatins prekybos, finansų ir technologijų karus ir kartu spartins deglobalizacijos procesą. Vėl pradėjus taikyti protekcionizmą, o kinų ir amerikiečių santykiams vis labiau šąlant, pasaulio ekonomika, tiekimo grandinės ir rinkos taps dar labiau fragmentuotos ir dėl to įvairios prekės ir paslaugos dar labiau pabrangs. Veiklos perkėlimas į draugiškas valstybes ir saugi bei sąžininga prekyba atitinkamai išstumia veiklos perkėlimą į užsienio šalis ir laisvą prekybą.

Ilgainiui dėl pažangos dirbtinio intelekto, robotikos ir automatizavimo srityse darbo vietų vis labiau mažės, net jei politikai statys vis aukštesnes protekcionistines sienas mėgindami nugalėti šiame paskutiniame mūšyje. Ribodamos imigraciją ir reikalaudamos daugiau gaminti savo šalyje senstančios išsivysčiusios ekonomikos labiau paskatins įmones diegti technologijas, kurios atims darbo vietas iš dar daugiau darbuotojų ir atliks vis daugiau ne tik mechaninių, bet taip pat su pažinimo funkcija susijusių ir kūrybinių darbų. Net Homo sapiens gali galiausiai tapti atgyvena.

Šios megagrėsmės dar labiau padidins ir taip augančią pajamų ir turto nelygybę, kuri jau ir taip daro didelį spaudimą liberalioms demokratijoms (nes likusieji nuošalyje sukyla prieš išrinktuosius) ir visame pasaulyje skatina radikalių ir populistinių režimų iškilimą.

Iš dalies tokią pavojingą padėtį lėmė tai, kad ilgai laikėme sukišę galvas į smėlį. Dabar turime kompensuoti prarastą laiką. Be ryžtingų vyriausybės ir privataus sektoriaus žingsnių tiek šalies, tiek viso pasaulio lygmeniu mūsų ateitis bus panaši ne į keturiasdešimties metų laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, o į trisdešimties metų tarpsnį 1914–1945 m., kuris prasidėjo Pirmuoju pasauliniu karu ir gripo pandemija bei sukėlė 1929 m. Volstrito griūtį ir Didžiąją depresiją, taip pat paskatino didžiulius prekybos ir valiutų karus, infliaciją, hiperinfliaciją ir defliaciją bei finansų ir skolų krizes, dėl kurių įvyko smarkus akcijų kritimas ir virtinė bankrotų. Galiausiai, Italijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje ir kitur iškilo autoritariški militaristiniai režimai, kilo Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas.

Gali būti, kad tokiai nelaimių virtinei nesame pasiruošę todėl, kad jos jau prasidėjo.

Komentaro autorius – Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas, „Atlas Capital Team“ vyriausiasis ekonomistas 

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Kai tenka rinktis Pietų Korėją 5

Beveik prieš metus Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą ir gavus į kaktą pakeliui į Kijevą, netrukus...

Nuomonės
2023.02.06
N. Roubini. Lunatikai ant megagrėsmių kalno

Mūsų ateičiai grasina daugybė tarpusavyje susijusių megagrėsmių. Nors kai kurias iš jų jau seniai žinome,...

Nuomonės
2023.02.05
G. Ilekytė. Delsimo pereiti prie žaliosios transformacijos kaina 1

Kaip ir kiekvienais metais, šių metų sausį pasaulio elitas rinkosi Davose, 1.560 metrų aukštyje Šveicarijos...

Nuomonės
2023.02.04
Biurokratijos fiesta siaučia

Nepaisant daugelio vyriausybių pažadų ir galbūt atskirais atvejais – net užmojų – mažinti administracinę...

Nuomonės
2023.02.03
T. Jensen. 2023-aisiais tiekimo grandinės bus įtemptos, o verslas – atsargus

Pastarieji keleri metai verslui nebuvo lengvi. 2019-aisiais metais smogusi COVID-19 pandemija, vėliau...

Nuomonės
2023.02.02
Energetikos krizę keičia stagfliacijos grėsmė

2022 m., kuriais viena krizė keitė kitą, baigėsi geriau, nei daugelis galėjo įsivaizduoti. Sausio antrojoje...

Nuomonės
2023.02.02
K. Pupinis. Lietuva – pilka dėmė Europos elektromobilių įkrovimo taškų žemėlapyje. Kada tai pasikeis? 1

Šiandien Lietuvos keliais rieda per 12.000 elektromobilių (EV), iš kurių 7.100 varomi vien elektra. Tuo tarpu...

Nuomonės
2023.02.01
Erškėčiuotas, bet derlingas kelias 4

Mėgstantiems kartkartėmis paniurzgėti, kaip „blogai yra Lietuvoje“, nes kitur ir žolė žalesnė, ir piniginės...

Nuomonės
2023.02.01
Už viską sumoka valstybė. Ar mes? 15

Nukritus didmeninėms elektros kainoms sausį visi tiekėjai sumažino vartotojams siūlomų planų su fiksuota...

Nuomonės
2023.01.31
Prievaizdo bizūnas – pro šalį

Įmonių vadovų ir buhalterių kantrybė galutinai trūko, kai jie vėl gavo grėsmingą „Sodros“ laišką apie...

Nuomonės
2023.01.30
E. Leontjeva. Kai infliacija estafetę perduoda mokesčiams

Infliuoja visas mūsų gyvenimas – auga kainos, o pajamos stengiasi jas pasivyti. Tačiau yra rodiklių, kurie...

Nuomonės
2023.01.29
R. Aernoudtas. Verslo angelai – kertinė startuolių ekosistemos ašis

Verslo angelai yra itin svarbūs startuolių ekosistemai – jie įrodė esantys atsparūs krizėms. Visgi rinkoje...

Nuomonės
2023.01.28
Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?

Ar galima šiandien nuspėti, kur link pasuks ant recesijos slenksčio esanti ekonomika? Pasaulines rinkas...

Nuomonės
2023.01.27
R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

Stebint šiomis dienomis kiek nedrąsiai prasidedančią diskusiją apie būsimą mokesčių reformą mintyse nejučia...

Nuomonės
2023.01.26
Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

Konkurencijos taryba (KT) 2022-uosius palydėjo su trenksmu: nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir...

Nuomonės
2023.01.26
Nepačiupinėjęs netikėk

Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio...

Nuomonės
2023.01.25
M. Juonys. Kodėl tiek daug triukšmo dėl Konkurencijos tarybos sprendimų „asociacijų“ tyrimuose? 6

Pastaruoju metu žiniasklaidoje aptarinėjami du Konkurencijos tarybos gruodžio mėnesio nutarimai. Vienu...

Nuomonės
2023.01.24
Nesukčiauti – pigiau

Šių metų pradžioje viešuosiuose pirkimuose įsigaliojusi naujovė gali brangokai kainuoti jų dalyviams, jei bus...

Nuomonės
2023.01.24
J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

Apie 11 trilijonų Eur. Maždaug tokio dydžio dabar yra listinguojamų vietinių Europos Sąjungos bendrovių...

Nuomonės
2023.01.23
Ukraina – dėl tankų delsiantiems Vakarams: „Galvokit greičiau“

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį susirinkę Ukrainos rėmėjai nusprendė skirti...

Nuomonės
2023.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku