Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Konfliktai tarp stambiųjų ir smulkiųjų akcininkų yra nuolatinis reiškinys, o jų priežastys dažnai būna itin įvairios. Pradedant paprasčiausiais nesutarimais, kaip turėtų būti valdoma bendrovė, ir baigiant akcininkų piktnaudžiavimu savo padėtimi – tokie konfliktai gali rimtai pakenkti įmonei ir jos įvaizdžiui.

Tarp akcininkų kilus tokiems nesutarimams ir nesant sudarytos akcininkų sutarties tinkamo jų sprendimo mechanizmo uždarosiose akcinėse bendrovėse iki šiol nebuvo. Tokiu atveju neretai prasidėdavo kova, kurios metu smulkusis akcininkas bandydavo apsunkinti bendrovės valdymą stambiajam akcininkui tapdamas kliūtimi, kurią pastarasis sutiktų išpirkti už aukštesnę nei rinkos kainą. Taip pat susidarydavo ir situacijų, kai mažumos akcininkai paprasčiausiai netekdavo suinteresuotumo likti bendrovėje, o pasitraukimo galimybių neturėdavo. Todėl jų turtas būdavo savotiškai įšaldomas ir tapdavo nelikvidžiu.

Būtent tokiose ir panašiose situacijose į pagalbą gali ateiti naujasis institutas – bendrovės akcijų išpirkimas.

Sėkmingai galioja kitose ES valstybėse

Pats akcijų išpirkimo institutas susideda iš dviejų dalių: teisė išpirkti akcijas ir teisė būti išpirktam. Pirmoji teisė stambiajam akcininkui leidžia reikalauti, kad smulkieji akcininkai parduotų savo bendrovės akcijas, taip suteikdami jam galimybę tapti vieninteliu bendrovės akcijų savininku.

Teisė būti išpirktam – tai veidrodinė teisė, smulkiesiems akcininkams suteikianti galimybę apginti savo interesus ir pasitraukti iš bendrovės, kurioje vyrauja stambusis akcininkas. Svarbu pastebėti, kad šia teise galima pasinaudoti tik dėl balsavimo teisę suteikiančių bendrovės akcijų – negalima reikalauti, kad būtų išperkamos privilegijuotosios akcijos, jeigu jos nesuteikia balso teisės.

Tiesa, šis institutas ir jo suteikiamos teisės nėra visiška naujiena – panašios taisyklės jau seniai galiojo ir buvo taikomos Lietuvoje listinguojamų bendrovių atžvilgiu. Panašūs akcijų išpirkimo institutai uždarojo tipo bendrovėse įtvirtinti ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tokiose kaip Danija, Švedija ir Suomija, ir yra laikomi efektyvia smulkiųjų akcininkų interesų apsaugos užtikrinimo priemone.

Klausimų kelianti balsų riba

Šių naujųjų teisių aktyvavimui įstatyme numatyta 95% balsų visuotiniame akcininkų susirinkime riba. Kitaip tariant, tik kai stambusis akcininkas įgyja 95% ar daugiau balsų, jis gali pasinaudoti teise išpirkti akcijas, o smulkusis akcininkas – teise būti išpirktam.

Visgi ši riba gali būti diskutuotina ir galėtų siekti 90%, kadangi mažumos akcininkai realesnes teises įgyja tik turėdami bent 10% bendrovės akcijų. Tokia riba yra žemiausias slenkstis tam, kad akcininką būtų galima laikyti turinčiu bent minimalią įtaką bendrovės valdyme.

Paradoksalu tai, kad akcininkas, turintis tarp 5 ir 10% balsų, turės netgi mažesnės apimties teises nei akcininkas, turintis 5% ir mažiau.

Siekiant užtikrinti, kad smulkusis akcininkas būtų tinkamai informuotas apie atsiradusią teisę būti išpirktam, įstatymas įpareigoja stambųjį akcininką pasiekus arba viršijus 95% balsų ribą apie tai raštu pranešti bendrovei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Šią informaciją gavusi bendrovė privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoti kiekvieną bendrovės akcininką, kuris įgyja teisę būti išpirktas.

Verta atkreipti dėmesį, kad akcijų išpirkimo institutas taikomas ne tik tuo atveju, kai nurodytą balsų skaičių suteiktų akcininkui nuosavybės teise priklausančios akcijos, bet ir kai nurodytas balsų skaičius pasiektas akcininkui sutartinai veikiant su kitais asmenimis. Taip siekiama užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams, kai norint išvengti pareigos išpirkti akcijas vykdymo dalis stambiajam akcininkui priklausančių akcijų būtų perleidžiama susijusiems asmenims.

Praktikoje balsų skaičiavimas pagal tokį apibrėžimą gali būti sudėtinga užduotis, ypač kai akcininkų sutartimi vienam ar keliems akcininkams balsavimo teisės tam tikrais klausimais yra praplėstos arba susiaurintos. Atsakymo, kaip reikėtų skaičiuoti balsus tokiose situacijose, įstatymas nepateikia.

Svarbu nepraleisti terminų

Norintiems pasinaudoti naujuoju institutu ypač svarbu atsižvelgti į terminus ir jų laikytis – įstatymas numato, kad naujasis institutas gali būti inicijuojamas ne bet kada, o per 3 mėnesius nuo dienos, kai stambusis akcininkas pasiekia 95% balsų ribą. Šis terminas nustatytas siekiant padėti išvengti atvejų, kai stambusis akcininkas sąmoningai laukia momento, kada bendrovės veiklos rezultatai bus prastesni, o akcijų vertė mažesnė, ir tik tada kreipiasi į smulkiuosius akcininkus su reikalavimu parduoti jų turimas akcijas.

Visgi toks termino nustatymas gali būti vertinamas ir kaip siaurinantis šio instituto reikšmę bei juo suteikiamą apsaugą. Kodėl? Didysis akcininkas gali kontroliuoti, kada pasieks 95% ribą, taigi kartu jis kontroliuoja ir šio instituto aktyvavimo datą. Be to, konfliktai, kuriems spręsti gali būti pasitelktas šis institutas tikrai kyla ir vėliau nei tada, kai didysis akcininkas pasiekia 95% ribą. Pasiekus šią ribą akcininkai vis dar gali bendradarbiauti, o jų požiūriai į verslą, jo vykdymo būdą gali išsiskirti tik vėliau.

Svarbu pabrėžti, kad akcininkas iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo įgijęs teisę išpirkti akcijas ar teisę būti išpirktam, turės teisę inicijuoti akcijų išpirkimą per 1 metus nuo šių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. Tad visiems, kuriems šis naujasis institutas yra aktualus, svarbu atidžiai sekti terminus, kad galimybė inicijuoti akcijų išpirkimą nebūtų praleista.

Akcijų kaina – jautriausias klausimas

Daug klausimų akcininkams gali kelti tai, kad įstatymo pakeitimai nepateikia instrukcijų, kaip turėtų būti apskaičiuojama išperkamų akcijų kaina. Čia tiesiog numatoma, kad siūloma akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga, o jos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvoje nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra aiškiai apibrėžta, kaip akcijos turėtų būti vertinamos, tad toks abstraktus reglamentavimas neabejotinai sukels nesutarimų dėl akcijų kainos. Egzistuojant įvairiems akcijų vertinimo metodams ir priklausomai nuo pasirinkto vertintojo ar jo taikomo metodo akcijų vertė gali skirtis kardinaliai.

Žinoma, akcininkai šioje situacijoje nėra paliekami be išeities. Jei išperkami smulkieji akcininkai turi pagrįstų abejonių dėl siūlomos akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo principui, jie turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įvertinti, ar siūloma išpirkimo kaina yra teisinga. Teismui nustačius, kad akcijos išpirkimo kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo nurodyta pranešime apie akcijų išpirkimą, teismo nustatyta kaina būtų taikoma visiems bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkams nepriklausomai nuo to, ar jie kreipėsi į teismą.

Be to, jeigu bent vienas akcininkas kreiptųsi į teismą, privaloma akcijų išpirkimo procedūra teismo sprendimu galėtų būti sustabdyta iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol ši procedūra būtų sustabdyta, akcininkai neprivalėtų nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat būtų sustabdomi ir akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai.

Kadangi nėra daug bylų, kuriose teismas būtų nustatinėjęs uždarosios akcinės bendrovės akcijų kainą, bus labai įdomu sužinoti, ar naujasis institutas padarys proveržį tokio tipo bylose ir taps aiškiau, kaip visgi turėtų būti nustatoma smulkiųjų akcininkų turimų nelistinguotos bendrovės akcijų „teisinga kaina“.

Nors naujasis akcijų išpirkimo institutas ir turi neaiškių ar abejotinų vietų, jis gali atnešti nemažai teigiamų pokyčių į bendrovių valdymą padėdamas išspręsti užstrigusius stambiųjų ir smulkiųjų akcininkų konfliktus bei sumažindamas galimų naujų konfliktų skaičių. Tad, jeigu įstatymą pasirašys ir prezidentas, bus žengtas gana didelis žingsnis į priekį.

Komentaro autoriai – Evaldas Dūdonis, „Sorainen“ partneris, advokatas, ir Mindaugas Baniulis, teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, advokatas.