M. Fedderis. Inovatyvios finansų schemos padėtų atstatyti Ukrainą

Publikuota: 2022-09-13
„Ukrinform“ / SIPA / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Ukrinform“ / SIPA / „Scanpix“ nuotr.
Buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko iždininkas, suformavęs „Brady“ obligacijas

Skaičiavimai, kiek kainuos atstatyti Ukrainą po karo, labai skiriasi. Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis neseniai nurodė, kad tai atsieis apytikriai 750 mlrd. JAV dolerių, o Europos investicijų banko prezidentas Werneris Hoyeris mano, kad šaliai gali reikėti 1,1 trln. JAV dolerių. Šis skaičius auga su kiekviena besitęsiančio karo diena.

Ukrainai reikės atstatyti elektrines, elektros tinklus ir nepaprastai svarbią vandens, kanalizacijos bei transporto infrastruktūrą. Pramonei reikės investicijų, o namus teks atstatyti ir suremontuoti iki ateinant žiemai, nors daugelis miestų, miestelių ir kaimų buvo visiškai sugriauti.

Tačiau pati Ukraina finansuoti tokios didžiulės investicijų programos nesugebės ir negali tikėtis, kad nuostolius atlygins Rusija. Todėl lėšos, be kita ko, turi ateiti iš daugiašalių plėtros institucijų, kaip antai Pasaulio banko, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Vakarų šalių vyriausybėms, o taip pat ir Europos Sąjungai, irgi teks prisidėti.

Didžiausia problema yra ta, kad Ukrainai tų pinigų reikės iškart, kai tik pasibaigs karas. Kadangi pati šalis pakankamai išteklių neturi, jai teks skolintis. Tačiau po karo Ukrainos kreditingumas bus visiškame dugne, nors neseniai „Fitch Ratings“ ir pagerino Ukrainos reitingą. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Be to, Vakarų šalių vyriausybės negalės paprasčiausiai staiga pervesti Ukrainai 100 mlrd. JAV dolerių. Jų finansus vis dar varžo fiskalinės priemonės, kuriomis siekiama įveikti COVID-19 pandemijos poveikį, ir neseniai atėjęs suvokimas, kad gynybai teks skirti daugiau lėšų. Vien Vokietija planuoja į savo kariuomenę investuoti papildomus 100 mlrd. eurų.

Tačiau inovatyvūs finansų mechanizmai gali padėti įveikti bent kai kuriuos iš didžiulių Ukrainos finansavimo spragų. Politikos formuotojai turėtų atsižvelgti į du neseniai įvykusius precedentus.

Viena iš daug žadančių galimybių yra įkurti Tarptautinę Ukrainos atstatymo finansų instituciją (angl. IFFRU). Ji būtų kuriama pagal Tarptautinės imunizacijos finansavimo programos (angl. IFFIm) pavyzdį – šią Jungtinės Karalystės vadovaujamą instituciją 2006 metais įkūrė kelios valstybės donorės ir jos tikslas buvo iš anksto užtikrinti lėšas, kad būtų galima paskiepyti vaikus skurdžiausiose pasaulio šalyse.

Aukštą reitingą turinčios šalys suteikė IFFIm daugiamečius teisinius įsipareigojimus, kurių bendra suma buvo didesnė nei 6 mlrd. JAV dolerių, todėl institucija gavo AAA reitingą ir galėjo pradėti skolintis tarptautinėse obligacijų rinkose. Pasiskolinti pinigai (pirmoji IFFIm obligacijų emisija siekė 1 mlrd. JAV dolerių) buvo nusiųsti Vakcinų sąjungai GAVI finansuoti didelio masto imunizacijos programas.

Nuo mokesčių atleistos IFFRU pagrindinė būstinė būtų ne Ukrainoje ir ji veiktų remdamasi geriausiais veiklos ir valdymo praktikos standartais. Ir užuot ištraukusios didžiules pinigų sumas iš savo dabartinių biudžetų daug Vakarų šalių vyriausybių galėtų teisiškai įsipareigoti daugiau nei 20 metų. Tinkamai viską sudėliojus, į atitinkamų šalių biudžetus šios sumos būtų įtrauktos tais metais, kai tokie įsipareigojimai turėtų būti įvykdyti.

Priklausomai nuo šalies donorės kredito reitingo ir institucijos finansinės politikos, IFFRU galėtų gauti AA arba geresnį reitingą. Tai leistų Ukrainai pasinaudoti tarptautinėmis obligacijų rinkomis ir išankstinio finansavimo galimybėmis gaunant tiek pinigų, kiek šaliai jų reikia ir tada, kada jų reikia. Tokiu būdu atsirastų galimybė greitai atstatyti infrastruktūrą ir būstus, kurių nepaprastai reikia perkeltiems Ukrainos gyventojams. 

Antra galimybė yra Ukrainai išleisti „Brady“ obligacijas, kaip tai padarė kai kurios naujai besiformuojančios rinkos, įskaitant kelias Lotynų Amerikos šalis, Bulgariją, Maroką, Nigeriją, Lenkiją ir Filipinus, kaip prieš trisdešimt metų jos negalėjo grąžinti paskolų komerciniams bankams. Kad išspręstų susidariusią krizinę padėtį, bankai sutiko patirti tam tikrų nuostolių dėl paskolų ir likusi paskolos dalis buvo paversta parduodamomis valstybių obligacijomis, kurių pagrindinė suma buvo padengta – vadinasi ir užtikrinta – specialiais valstybės išleistais vertybiniais popieriais. Doleriais išleistų „Brady“ obligacijų atveju, JAV iždas išleido specialius 30 metų trukmės nulinės atkarpos vertybinius popierius, kurie užtikrino tokį padengimą, todėl obligacijos tapo patrauklios investuotojams.

 Ukraina, kurios CC reitingas jai neleidžia savarankiškai pasinaudoti tarptautinėmis paskolų rinkomis, galėtų pasinaudoti panašia struktūra, kad pradėtų savo obligacijų emisijos programą. Vyriausybė įsipareigotų sumokėti palūkanas pagal savo „Brady“ obligacijas (reikalingą užsienio valiutą suteiktų šalies mokesčių mokėtojai), o pagrindinė suma būtų dengiama arba garantuojama nulinės atkarpos obligacijomis, kurias išleistų aukšto reitingo šalys, ES ar kitos institucijos. Tas nulinės atkarpos obligacijas turėtų supirkti Ukraina arba valstybės, norinčios paremti šios šalies atstatymą, galėtų jas paaukoti.

 Augančios palūkanų normos ir suvaržyti šalių biudžetai reiškia, kad didelių sumų, kurių reikia Ukrainai atstatyti, nepavyks surinkti iš karto. Tačiau kūrybiškai parinkti finansiniai mechanizmai gali padėti sumažinti šią įtampą ir paspartinti šalies atstatymą.

Komentaro autorius – Marcus Fedderis, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko iždininkas, suformavęs „Brady“ obligacijas

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku