Tvarka su properšomis

Publikuota: 2022-08-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai „žali“, kelia daug klausimų. Jie teigia, kad valdžia paskubėjo, rinka neparuošta, o ir prioritetas, panašu, yra ne atsinaujinančios energijos įrenginys pastate, o įpareigojimas tą energiją pirkti.

Liepos 8 d. įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo pakeitimams, projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatus, reikės įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantį elektros gamybos įrenginį, 100% aprūpinantį pastatą.

Nesant techninių galimybių jo įdiegti, pastato valdytojas turės įsigyti visą reikalingą žaliąją elektros energiją iš kitų.

Kai kurie VŽ kalbinti NT vystytojai prisipažino, kad ši naujiena jiems netikėta.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Martyną Žibūdą, NT plėtros bendrovės „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotoją, žinia dėl naujo reikalavimo užklupo nejučia – tik pasiteiravus apie tai.

Vis dėlto jis mano, kad, žiūrint iš gyventojo pusės, idėja sveikintina, tačiau plėtotojams ji gali būti sunkiai įgyvendinama, jei būtų pasirinktas pirmasis kelias elektrą gamintis patiems.

Pasak jo, daugumoje pastatų tai padaryti techniškai neįmanoma.

„Jei kalbame apie daugiabutį, yra daugybė energijos vartojimo taškų – kiekvienas butas, automobilių statymo vietos, aplinka. Sunkiai įsivaizduojama, kaip pastate sumontuoti tokios didelės galios atsinaujinančios energijos įrenginius“, – abejoja M. Žibūda.

Anot jo, nuosavas elektrines būtų galima statyti ant tokių pastatų, kurių stogas apima labai didelį plotą, pavyzdžiui, prekybos centrai ar gamyklos.

„Ekonomiškai pastato savininkui naudingiausia tada, kai saulės energija tuo pačiu metu ir gaminama, ir vartojama – tarkime, karštą vasaros dieną, kai šviečia saulė, o pagaminta energija naudojama patalpų vėsinimui, neatiduodant elektros energijos į tinklą ir nemokant „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) už paslaugas. Tačiau tokių pastatų yra santykinai labai nedaug“, – skaičiuoja M. Žibūda.

Naujoji AIE įstatymo nuostata pašnekovui kol kas kelia daug klausimų, yra neaiškumų. Verslininkas sako, kad lūkestis turėti žaliosios energijos yra teigiamas, verslas tikrai prie tokio projekto prisidėtų, tačiau panašu, kad tie, kas AIE įstatymą priėmė, neparuošė rinkos.

„Prioritetas, panašu, yra ne atsinaujinančios energijos įrenginys pastate, o įpareigojimas tą energiją pirkti“, – svarsto M. Žibūda.

Pirmeiviai, kurie, nelaukdami įpareigojimų, anksčiau ėmėsi aprūpinti savo pastatus žaliąja energija, susidūrė su keblumais. Linas Karžinauskas, aliuminio ir stiklo konstrukcijų bei ventiliuojamų fasadų projektavimo ir gamybos UAB „KG Constructions“ vadovas, pasakoja, kad beveik baigtą statyti naują grupės gamyklą Riešėje jau kiek anksčiau planuota 100% aprūpinti iš saulės gaminama elektros energija.

Vis dėlto viskas sustojo, kaip sako bendrovės vadovas, neradus bendros kalbos su ESO, kai ši, jo teigimu, iš pradžių buvo pozityviai nusiteikusi dėl elektrinės statybų, tačiau vėliau neberodė entuziazmo, kai bendrovė nusprendė gamyklai reikalingą galią padidinti.

ESO atstovai VŽ paaiškino, kad „nebuvo baigta pildyti paraiška techninių sąlygų gavimui“. L. Karžinauskas patikslino, kodėl ji nebaigta pildyti.

„Taip, mes padarėme klaidą, kad mums reikėjo pasididinti gamybai reikalingą galią, nes dabar prašo, kad elektrinė būtų nukabinta. Paraiška nepabaigta ne todėl, kad mums ją sunku užpildyti, o mums buvo primygtinai pasakyta, kad nebus leidimo, kol bus elektrinė, nes neva už keliolikos km jų laidai per ploni“, – tikina jis.

Būsimų problemų įžvelgia ir teisininkai: visuomeninės, komercinės ir ypač pramoninės paskirties pastatams dažnai reikalingas didelis elektros energijos kiekis, todėl šių pastatų statytojams gali kilti keblumų, jei norės įsirengti nuosavas saulės jėgaines.

„Ne tik dėl paties pastato naudojimo paskirties, bet ir dėl užstatomos teritorijos ypatybių gali būti sudėtinga įrengti žaliąją elektros energiją gaminančius įrenginius ar pakankamą jų kiekį nepažeidžiant specialiųjų teritorijos apsaugos reikalavimų“, – aiškina Kristina Matvejenkaitėadvokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė. 

Ir verslininkai, ir teisininkai prognozuoja, kad įgyvendinti įstatymą bus sunku dėl techninių priežasčių. Be to, rinka naujovei neparuošta, leidimų pridalyta, bet infrastruktūra jiems įgyvendinti neparuošta. Todėl kai kuriuos NT projektus vystytojams gali tekti pristabdyti. Verslininkai sako: ko gero, norai politikoje yra dideli, bet galimybės šiandien minimalios, nes tinklas darosi perkrautas. Šeštadieniais sumažėja vartojimas ir tos energijos nėra kur dėti. O kas bus po metų, kai startuos dar didesni projektai? Kad gali kilti sunkumų su naujuoju įstatymu, pripažįsta ir ESO. 

VŽ nuomone, vėl kartojasi daugiametė praktika, kai pirmiau priimamas įstatymas ir tik vėliau „pastebimos“, tiksliau – verslas parodo properšas jame. Žaliosios energetikos ateitis vargu ar kam keltų abejonių, tačiau žygiuoti link jos reikėtų pirmiau geriau išanalizavus ir paruošus visas technines sąlygas ir tik tada jau skelbti galutines prievolės datas. Jau nekalbant, kad ruošiant naujus įpareigojimus reikėtų išklausyti ir verslo pusę.

   

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 11

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20
Geriausia neperšaunama liemenė demokratijai 2

Neliekant nepaprastosios padėties režimo visoje šalies teritorijoje, Seimas skubės priimti Visuomenės...

Nuomonės
2022.09.20
Nepražiūrėti dar vieno

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime Europos Parlamente pabrėžė...

Nuomonės
2022.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku