V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis

Publikuota: 2022-08-07
Vaira Vikė-Freiberga, Latvijos prezidentė (1999–2007 m.), viena iš Nizamio Gandževio tarptautinio centro Baku pirmininkų. 
( AFP/„Scanpix“) nuotr.
svg svg
Vaira Vikė-Freiberga, Latvijos prezidentė (1999–2007 m.), viena iš Nizamio Gandževio tarptautinio centro Baku pirmininkų. ( AFP/„Scanpix“) nuotr.
Latvijos prezidentė (1999–2007 m.), viena iš Nizamio Gandževio tarptautinio centro Baku pirmininkų

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą įgyvendinti imperialistinę fantaziją, o konkrečiai – atšvęsti 350-ąsias Petro Pirmojo gimimo metines, pamėgdžiojant caro teritorinius užkariavimus. Vis dėlto Petras Pirmasis netapo „didžiu“ vien dėl savo karinės sėkmės. Jis taip pat vykdė modernizuojančias reformas ir Baltijos jūros pakrantėje pastatė Sankt Peterburgą – „langą į Europą“.

Petras Pirmasis siekė didesnės valdžios ir daugiau žemių, tačiau sykiu troško, kad jo šalis taptų labiau pirmaujanti ir progresyvesnė. Apmaudu, tačiau V. Putinas, kuris mato save kaip nekarūnuotą carą, siekia priešingų negu jo stabas tikslų, izoliuodamas Rusiją ir versdamas ją valstybe parijumi.

Tiesa, rusų armijos politika palikti Ukrainoje tik išdegintą žemę, skandalingai pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinę teisę, tiesiogiai atkartoja Petro Pirmojo veiksmus toje šalyje jam kariaujant su Švedijos karaliumi Karoliu XII. Tačiau Putino Rusijoje vykdomos minties ir žodžio laisvės represijos – tai gąsdinantis Sovietų Sąjungai būdingų totalitarinių metodų atgimimas.

Karas niokoja Ukrainą, trikdo pasaulinę energijos ir maisto prekių rinką, destabilizuoja šalis visame pasaulyje. Putinas atvedė mus prie istorinio posūkio taško. Ar bandysime pagerinti esamą pasaulio tvarką, ar žygiuosime atgalios, diriguojami pasipūtusių, įsiutusių ir ciniškų lyderių? Putino stiliaus revizionizmas, kuriam būdingas obsesinis siekis atitaisyti senas skriaudas, kelia akivaizdžią grėsmę kiekvienai šaliai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Putinas ir jo bendrai - autoritarinio valdymo šalininkai - atstovauja regreso, ne progreso pasauliui. Jų sistemoje skurdas ir netgi badas didėja, nes kai teisingumas ir valdžia atsiduria galingųjų rankose, ekonomika dirba prastai. Kolektyvinė paranoja pasireiškia maniakiškomis didybės paieškomis, kurios kenkia pasauliniam stabilumui.

Keisti kaltinimai, kuriuos Rusija pažėrė Ukrainai, teisindama vasario 24 d. įvykdytą invaziją, tėra paskutinė ir ekstremaliausia Putino nenoro susitaikyti su Sovietų Sąjungos griūtimi apraiška. Užuot pasinaudojęs galimybe paversti Rusiją laisva, demokratiška ir normalia nacionaline valstybe (šį procesą sėkmingai užbaigė daugelis kitų poimperialistinių valstybių), Putinas atidavė visas jėgas revanšistiniams išpuoliams, kuriais siekiama susigrąžinti šalies prarastąją imperiją.

Štai todėl neramu girdėti, pavyzdžiui, Rusijos Dūmos deputatą siūlant anuliuoti Sovietų Sąjungos 1991 m. Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Ukrainoje vykstant karui, negalima nekreipti dėmesio į tokius grasinimus.

Rusijos agresyvus požiūris į teritorijas, kurias ji kadaise buvo okupavusi arba prisijungusi, kelia realią grėsmę kiekvienai valstybei, esančiai jos geografinėje periferijoje. Šiuo atžvilgiu Rusijos caristinis, sovietinis ir Putino režimas sudaro nepertraukiamą seką. Po tiesioginėmis teritorinėmis pretenzijomis slypi reikalavimas dėl įtakos sferos, kuri tikrovėje reiškia kontrolės sferą. Anot Putino ne kartą išsakyto požiūrio, Rusija jaučia tokią stiprią potencialios agresijos iš išorės, ypač Vakarų, grėsmę, kad privalo apsisiausti vasalinių šalių žiedu.

Ukraina puolama, nes įžūliai atsisakė keliaklupsčiauti ir padarė tai be NATO ar Europos Sąjungos priedangos. Buvusios sovietinės respublikos Latvija, Lietuva ir Estija, priešingai, yra ir vienos, ir kitos sąjungos narės. Tačiau Rusija visose šalyse, kurios priklauso vadinamajam vasalų žiedui, padėjo tai, ką vadinu „gegutės kiaušiniais“. Iš jų turi išsiristi tarptautinę trintį arba, kas iš Kremliaus perspektyvos būtų dar geriau, – įšaldytus konfliktus, kurių neįmanoma išspręsti taikiai, kurstantys agentai.

Esame tai matę ir anksčiau – Sovietų Sąjungos ilgalaikėje strategijoje, kai siekta okupuoti kuo daugiau teritorijų aplink centre esančią Rusiją. Kiekvienoje jų sovietų lyderiai padėdavo laiko bombą, galinčią sprogti patogiai pasirinktu momentu. Tą bombą būdavo galima paskatinti detonuoti sukuriant priešiškumą arba konfliktus kaimyninėse valstybėse ir tarp jų.  Putinas tęsia šią strategiją, kuri labiausiai atsakinga už dabartinį įšaldytų konfliktų lanką kaip tik už Rusijos sienų.

Pavyzdžiui, subyrėjus Sovietų Sąjungai, Moldova teoriškai paveldėjo itin industrializuotą ir rusifikuotą Padniestrės regioną. Šis regionas visomis prasmėmis greitai tapo Rusijos valdomu eksklavu. Panašiai ir 2008-aisiais įsiveržusi į Gruziją Rusija atėmė iš šios šalies kone penktadalį teritorijos, o atsiskyrusius regionus šiuo metu tvirtai kontroliuoja Kremlius.

2014-aisiais Rusija įsiveržė į Ukrainą ir aneksavo Krymą; jos kariai užėmė didžiąją Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų dalį. Ir tik po 2020 m. karo Kalnų Karabacho regione Azerbaidžanui pavyko teisėtai atgauti teritoriją, kurią dešimtmečius buvo okupavusi Rusijos palaikoma Armėnija.

Geranoriškumas yra taikaus bendro regionų, šalių ir žmonių gyvenimo pagrindas. Netrukus po to, kai 1999-aisiais buvau išrinkta Latvijos prezidente, gavau atskirus laiškus iš sesers ir brolio, kurie atkūrus nuosavybę paveldėjo tėvų namus. Jiems tiesiog nepavyko susitarti, kaip pasidalyti paveldėtą turtą. Abu tvirtino negalintys gyventi po vienu stogu. Įpykęs brolis grasino perpjauti medinį namą perpus, o sesuo raudojo, kad brolis sunaikinsiąs turtą.

Kartais net tos pačios šeimos nariai nemoka sugyventi, todėl neturėtume stebėtis, kai konfliktai įsiplieskia platesniu mastu. Vis dėlto kai taip nutinka, nė vienam lyderiui neturėtų būti leidžiama pjauti namo perpus.

 

Vaira Vikė-Freiberga, Latvijos prezidentė (1999–2007 m.), viena iš Nizamio Gandževio tarptautinio centro Baku pirmininkų 

 

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 11

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20
Geriausia neperšaunama liemenė demokratijai 2

Neliekant nepaprastosios padėties režimo visoje šalies teritorijoje, Seimas skubės priimti Visuomenės...

Nuomonės
2022.09.20
Nepražiūrėti dar vieno

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime Europos Parlamente pabrėžė...

Nuomonės
2022.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku