E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Publikuota: 2022-08-05
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis reiškia sujauktus planus, kurie buvo pririšti prie ilgą laiką išlaikytų itin žemų mažmeninių palūkanų. Palūkanų kėlimas dar labiau išdidina į viršų šovusius kaštus, kurių įmonės negali perkelti galutiniam vartotojui.

Palūkanų didinimas pristatomas kaip neišvengiama priemonė, kuri gali apriboti įsisiautėjusią infliaciją. Visgi siautėjimo šaknys glūdi toje pačioje ECB politikoje: nuo pandemijos pradžios pinigų bazė, kuri parodo būtent centrinio banko indėlį į pinigų padauginimą, išaugo du kartus. Tai suteikė dukart didesnę erdvę kainoms augti, kai atsirado logistikos sutrikimai, energetikos krizė, karas ir visi kiti lemtingi veiksniai. Pamatę, kad infliacija stipriai viršija lūkesčius, ECB vadovai pažadėjo imtis ribojančios pinigų politikos priemonių. 

Šios priemonės yra dvi – palūkanų kėlimas ir pinigų kiekio mažinimas per atviros rinkos operacijas. Tai tiesiogiai sumažintų pinigų bazę ir kainų augimą. Tam ECB reikėtų nepaleisti pinigų atgal į apyvartą, „sterilizuoti“ juos, kai sueina jo įsigytų obligacijų terminas ir šios yra išperkamos. Tačiau ECB ne tik tęs operacijas, bet ir sugalvojo naują priemonę įmantriu pavadinimu – „transmisijos apsaugos instrumentas“, kurią Lietuvos banko pirmininkas taikliai pavadino bazuka. Priemonė skirta kovoti su rinkos fragmentacija, kitaip tariant, įvairių regionų finansų tvarumo skirtumais, kai jie jau tampa regimi. 

Iš bazukos rankiniu būdu bus pinigais apšaudoma Graikija ir kitos Pietų valstybės, kurių finansų padėtis netvari. Tai reiškia, kad labiausiai prasiskolinusios valstybės, nesilaikančios Europos stabilumo ir augimo pakto, įtvirtinančio Mastrichto kriterijus, bus remiamos padidintu ECB finansavimu. Taip tikimasi numušti jų skolinimosi rinkoje palūkanas, kad nesiskirtų nuo vidutinių dydžių – kad Italijos skolų palūkanos būtų bene tokios pat kaip disciplinuotos Vokietijos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Akivaizdu, kad ši nauja priemonė nėra ribojančios pinigų politikos dalis ir netgi atvirkščiai, labiau panašėja į ekspansinę politiką. Kokį signalą tai siunčia šalių vyriausybėms? Nors Stabilumo ir augimo paktas numato, kad nesilaikančios Mastrichto kriterijų šalys gali būti baudžiamos iki 0,2% BVP ir papildomai iki 0,5% BVP siekiančiomis sumomis, jeigu nesilaiko rekomendacijų, baudų dar nė karto neskirta. Šiandienos kontekste verta klausti, kas prisiėmė atsakomybę už tai, kad šalių skolos ir deficitas chroniškai auga, ir vis daugiau šalių nesilaiko susitarimų, būtinų užtikrinti euro tvarumą? 

Kol kas panašu, kad atsakomybę teks prisiimti įmonėms ir namų ūkiams, kuriems paskolos brangs, nors jie niekuo nenusikalto, laikėsi visų sutarties nustatytų sąlygų ir kriterijų. Eliminavus pinigų politiką ir kainų augimo virtinę, jų verslo modelis garantavo ekonominę sėkmę. Iš pradžių juos pakirto ekspansinė pinigų politika ir kainų šuoliai, o dabar smogs apribojanti pinigų politika ir pabrangusios palūkanos. 

Taigi, kai ECB kalba apie tai, kad imsis bet kokių priemonių, visgi galima įžvelgti, kad ribojančios priemonės pirmiausia skirtos privačiam ūkiui. Jos palies ir finansinės disciplinos besilaikančias valstybes, o chroniškai ją pažeidžiančioms bus skirta atvirkštinė, ekspansinė pinigų politika. Tai reiškia didelio masto perskirstymą. 

Paguodai galima prisiminti, kad kol infliacija tokia aukšta, net ir išaugusios palūkanos vis dėlto realia išraiška yra neigiamos. Tiesa, jos neatspindi rinkos padėties: pinigų kaina, ši pamatinė visų kainų kaina, nustatoma ne rinkoje. Ji tai nuleidžiama žemiau prigimtinių ribų ir skatina žmones veikti-bėgti greičiau ir daugiau, tai staigiai pakeliama: žmonėms įsibėgėjus, užtraukiamas rankinis stabdys. Tokia kainų kaina pati iš savęs yra krizės pranašas.

Komentaro autorė – Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 36

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku