V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas

Publikuota: 2022-07-31
Atnaujinta 2022-07-31 14:02
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„ArcaPay“ vadovas Lietuvoje

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos regionu, daugiausia su Kinija, turintys Lietuvos verslai. Kadangi JAV doleris vis dar išlieka populiariausia valiuta atsiskaitant su Azijos šalimis, tiems, kurie anksčiau išankstiniuose sandoriuose neužfiksavo valiutos kurso, dabar importo kaštai išaugo net iki 20%. Tačiau situaciją sušvelninti norintys verslininkai rado alternatyvą – atsiskaityti vietinėmis valiutomis, kurių kursas euro atžvilgiu išliko palankesnis.

Tokio žemo euro kurso JAV dolerio atžvilgiu nebuvo 20 metų, kuomet 2002 metais šių valiutų santykis buvo nukritęs iki 1,00580 JAV dolerio už 1 Eur, šiomis dienomis jis svyruoja apie 1,0196 JAV dolerių už 1 Eur. Tokia situacija neigiamai veikia tarptautinius prekybinius sandorius sudarinėjančias įmones -  pirkti už dolerį joms pastarosiomis savaitėmis tapo labai brangu. Tad nenorintys toliau kelti prekių pardavimo kainų vartotojams ar stabdyti verslo, importuojantys iš Kinijos, Honkongo, Vietnamo, Tailando, Taivano, Indijos ar Singapūro ieško alternatyvų. 

Sulaukiame kreipimųsi dėl sandorių apmokėjimo Azijos valiutomis, ypač Kinijos juaniu. Pagal atliekamų tarptautinių mokėjimų skaičių būtent Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė.

JAV dolerio vertė euro atžvilgiu augo daugiau nei juanio euro atžvilgiu, tad šiuo metu verslui paranku teirautis tiekėjų kainų ne JAV doleriais, bet dviem valiutomis – ir JAV doleriais, ir juaniais. Tokia mokėjimų metodika yra įprasta ir prekyboje su Lenkija, kur dažnai sąskaitos išrašomos ir zlotais, ir eurais. Kinijos atveju galima palyginti, kuri valiuta yra palankesnė. Mūsų paskaičiavimu juaniais įsigyti prekių galima apie 5% pigiau.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Labiausiai laimėjo tos tarptautine prekyba užsiimančios įmonės, kurios metų pradžioje pasinaudojo išankstinių valiutos sandorių fiksavimo galimybe. Nes tuo metu metu euro vertė JAV dolerio atžvilgiu dar siekė arti 1,15 JAV dolerio už 1 Eur. Tad tie, kurie užsifiksavo sandorius prieš metus, dabar, atėjus atsiskaitymo dienai, jie moka apie 15% mažiau nei dabar mokama rinkoje. 

Tačiau neužfiksavusiems sandorių anksčiau, bet norintiems sušvelninti importo pabrangimą, siūloma už sandorius su tiekėjais iš Azijos šalių siekti atsiskaityti kitomis valiutomis. Pavyzdžiui, palyginus su prieš metus buvusia situacija Kinijos juanio, Honkongo dolerio bei Indijos rupijos vertės euro atžvilgiu nukrito apie 5-10%. Anksčiau verslui atsiskaityti vietine valiuta tokiose šalyse kaip Tailandas, Vietnamas ar Indija buvo sudėtinga, nes šių valiutų bankai nepasiūlydavo. Tačiau dabar dėl finansinių technologijų pažangos tokios paslaugos tapo kur kas labiau prieinamos.

Siekiant valdyti valiutos kurso riziką dabartinėje situacijoje verta pasvarstyti, ar dabar verta sandoriuose fiksuoti dabartinį valiutos kursą. Atsižvelgdami į finansų rinkoje inicijuotus pokyčius, tokius kaip ECB palūkanų normos padidinimas, verslininkai nusprendžia palaukti, kol euras sustiprės JAV dolerio atžvilgiu ir tada fiksuoti sandorius. Pastebėjome tendenciją, kad vis daugiau verslininkų užfiksuoja patinkantį kursą į ateitį. Nebūtinai renkasi ilgą laikotarpį, kai kurie fiksuoja ir mėnesį į priekį, ir kelis.

Kalbant apie prekybą su Azijos regionu yra dar viena papildoma aplinkybė – logistikos laikas. Pavyzdžiui, prekės iš Kinijos paprastai atgabenamos laivais per 60-90 dienų, o atsiskaitoma, kai jau prekės atplukdomos, tad importuojanti įmonė rizikuoja valiutos kurso pasikeitimu. Kaip dabartinė situacija rodo, pokytis gali siekti ir 10%. Tad įmonės, susiduriančioms su ilgais logistikos terminais, fiksuoja valiutos pirkimą ateityje išankstiniais sandoriais.

 Praėjusių metų pabaigoje pablogėjus Lietuvos ir Kinijos santykiams buvome pasiruošę tam, kad prekybiniai Lietuvos verslininkų ryšiai gali ir įtrūkti. Tačiau pastaroji situacija daugiausia įtakos padarė eksportui, kuris sustojo. Palyginus šių metų antrąjį ketvirtį su pirmuoju, atsiskaitymai už importą iš Kinijos nesumažėjo ir net paaugo 15%. Tiesa, buvo pastebėta tendencija, kad lietuvių įmonės tas pačias prekes iš kinų ėmė pirkti ir per Honkongą, kur mokėjimų kiekis antrąjį šių metų ketvirtį augo net 65%.

Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. sausį-gegužę lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją sumažėjo 90%, palyginti tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tuomet į Kiniją lietuviškų prekių išvežta už 72 mln. Eur, šiemet – 7,1 mln. Eur. O importas iš Kinijos lyginant pirmuosius penkis 2021 ir 2022 metų mėnesius, išaugo 41% – nuo 567 iki 803 mln. Eur.

 Komentaro autorius - Virginijus Kaušas, „ArcaPay“ vadovas Lietuvoje 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 35

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku