V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas

Tokio žemo euro kurso JAV dolerio atžvilgiu nebuvo 20 metų, kuomet 2002 metais šių valiutų santykis buvo nukritęs iki 1,00580 JAV dolerio už 1 Eur, šiomis dienomis jis svyruoja apie 1,0196 JAV dolerių už 1 Eur. Tokia situacija neigiamai veikia tarptautinius prekybinius sandorius sudarinėjančias įmones -  pirkti už dolerį joms pastarosiomis savaitėmis tapo labai brangu. Tad nenorintys toliau kelti prekių pardavimo kainų vartotojams ar stabdyti verslo, importuojantys iš Kinijos, Honkongo, Vietnamo, Tailando, Taivano, Indijos ar Singapūro ieško alternatyvų. 

Sulaukiame kreipimųsi dėl sandorių apmokėjimo Azijos valiutomis, ypač Kinijos juaniu. Pagal atliekamų tarptautinių mokėjimų skaičių būtent Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė.

JAV dolerio vertė euro atžvilgiu augo daugiau nei juanio euro atžvilgiu, tad šiuo metu verslui paranku teirautis tiekėjų kainų ne JAV doleriais, bet dviem valiutomis – ir JAV doleriais, ir juaniais. Tokia mokėjimų metodika yra įprasta ir prekyboje su Lenkija, kur dažnai sąskaitos išrašomos ir zlotais, ir eurais. Kinijos atveju galima palyginti, kuri valiuta yra palankesnė. Mūsų paskaičiavimu juaniais įsigyti prekių galima apie 5% pigiau.

Labiausiai laimėjo tos tarptautine prekyba užsiimančios įmonės, kurios metų pradžioje pasinaudojo išankstinių valiutos sandorių fiksavimo galimybe. Nes tuo metu metu euro vertė JAV dolerio atžvilgiu dar siekė arti 1,15 JAV dolerio už 1 Eur. Tad tie, kurie užsifiksavo sandorius prieš metus, dabar, atėjus atsiskaitymo dienai, jie moka apie 15% mažiau nei dabar mokama rinkoje. 

Tačiau neužfiksavusiems sandorių anksčiau, bet norintiems sušvelninti importo pabrangimą, siūloma už sandorius su tiekėjais iš Azijos šalių siekti atsiskaityti kitomis valiutomis. Pavyzdžiui, palyginus su prieš metus buvusia situacija Kinijos juanio, Honkongo dolerio bei Indijos rupijos vertės euro atžvilgiu nukrito apie 5-10%. Anksčiau verslui atsiskaityti vietine valiuta tokiose šalyse kaip Tailandas, Vietnamas ar Indija buvo sudėtinga, nes šių valiutų bankai nepasiūlydavo. Tačiau dabar dėl finansinių technologijų pažangos tokios paslaugos tapo kur kas labiau prieinamos.

Siekiant valdyti valiutos kurso riziką dabartinėje situacijoje verta pasvarstyti, ar dabar verta sandoriuose fiksuoti dabartinį valiutos kursą. Atsižvelgdami į finansų rinkoje inicijuotus pokyčius, tokius kaip ECB palūkanų normos padidinimas, verslininkai nusprendžia palaukti, kol euras sustiprės JAV dolerio atžvilgiu ir tada fiksuoti sandorius. Pastebėjome tendenciją, kad vis daugiau verslininkų užfiksuoja patinkantį kursą į ateitį. Nebūtinai renkasi ilgą laikotarpį, kai kurie fiksuoja ir mėnesį į priekį, ir kelis.

Kalbant apie prekybą su Azijos regionu yra dar viena papildoma aplinkybė – logistikos laikas. Pavyzdžiui, prekės iš Kinijos paprastai atgabenamos laivais per 60-90 dienų, o atsiskaitoma, kai jau prekės atplukdomos, tad importuojanti įmonė rizikuoja valiutos kurso pasikeitimu. Kaip dabartinė situacija rodo, pokytis gali siekti ir 10%. Tad įmonės, susiduriančioms su ilgais logistikos terminais, fiksuoja valiutos pirkimą ateityje išankstiniais sandoriais.

 Praėjusių metų pabaigoje pablogėjus Lietuvos ir Kinijos santykiams buvome pasiruošę tam, kad prekybiniai Lietuvos verslininkų ryšiai gali ir įtrūkti. Tačiau pastaroji situacija daugiausia įtakos padarė eksportui, kuris sustojo. Palyginus šių metų antrąjį ketvirtį su pirmuoju, atsiskaitymai už importą iš Kinijos nesumažėjo ir net paaugo 15%. Tiesa, buvo pastebėta tendencija, kad lietuvių įmonės tas pačias prekes iš kinų ėmė pirkti ir per Honkongą, kur mokėjimų kiekis antrąjį šių metų ketvirtį augo net 65%.

Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. sausį-gegužę lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją sumažėjo 90%, palyginti tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tuomet į Kiniją lietuviškų prekių išvežta už 72 mln. Eur, šiemet – 7,1 mln. Eur. O importas iš Kinijos lyginant pirmuosius penkis 2021 ir 2022 metų mėnesius, išaugo 41% – nuo 567 iki 803 mln. Eur.

 Komentaro autorius - Virginijus Kaušas, „ArcaPay“ vadovas Lietuvoje