E. Savickis. Kaip tvarumo strategija padeda verslui valdyti krizes ir rizikas karo Ukrainoje fone

Prisiminkime, verslo strategija yra skirta įgyvendinti ilgalaikius strateginius tikslus ir ji neturėtų būti keičiama iš esmės. Vis dėlto pakitus aplinkybėms, šių tikslų įgyvendinimo planai ir veiksmai turi būti peržiūrimi. Ypač jei tai yra reikšmingos aplinkybės, kas nutiko ir Rusijos karo Ukrainoje atveju.

Gamybinės įmonės, turinčios gamyklas Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, kilus karui ir tiesioginei grėsmei verslo tęstinumui, turėjo atsisakyti strateginių planų plėsti rinkos dalį Rytų Europoje ir nukreipti kapitalą į kitas, saugesnes, patikimesnes ir demokratiniais principais valdomas šalis.

Rusijos karas Ukrainoje iš esmės keičia ir Europos šalių plėtojamą energetikos strategiją – tai neišvengiamai daro įtaką ir verslui. Pavyzdžiui, dujų naudojimas administracinių pastatų šildymui Rygoje iki šiol buvo įprastas dalykas, tokį energijos šaltinį naudoja dauguma pastatų, tačiau pasikeitus kursui energetikoje ir skatinant mažinti dujų poreikį šalyje, NT vystytojai priversti ieškoti alternatyvių šildymo sistemų šaltinių, tokių kaip šilumos siurbliai, kurie naudoja elektros energiją. Vieniems verslams tai didelis galvos skausmas, kitiems – atsiradusios naujos galimybės. Visgi energetikos krizė palies daugelį verslo sektorių Europoje, nes Rusija nutrauks dujų tiekimą taip ir nespėjus Europos šalims prisipildyti atsargų.

Įvertinti visus tvarumo aspektus

Rengiant ir įgyvendinant tvaraus verslo strategiją, nagrinėjami šie tvarumo aspektai: aplinkosauginis, socialinis ir ekonominis, o visų šių tvarumo kriterijų sėkmingą įgyvendinimą užtikrina gera ir kokybiška valdysena (angl. governance). Vadinasi, tvarus verslas nevykdomas turint egoistiškus tikslus užsidirbti aplinkos ar visuomenės sąskaita, paminant galiojančius teisės aktus bei vertybines nuostatas.

Esminis tvaraus verslo strategijos tikslas – išnagrinėti visų įmonės suinteresuotų šalių lūkesčius ir poreikius, identifikuoti reikšmingiausius įmonės kuriamus socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius poveikius bei galimybes, galiausiai identifikuoti su tuo susijusias rizikas bei jas tinkamai valdyti per gerąją valdysenos praktiką. Žinoma, nepamirštant iškelti ir strateginius tvarumo tikslus.

Tarp tvaraus verslo tikslų ne ką mažiau svarbu yra sukurti verslo tęstinumo užtikrinimo ir krizės valdymo strategijas, kurios apimtų visus ESG (angl. environmental, social and governance) aspektus. Turint ESG ar tvarumo strategijas, šių krizių valdymo strategijos jau būna identifikuotos. Tai leidžia nepraleisti reikšmingų poveikių, tinkamai suplanuoti ir pasiruošti galimiems iššūkiams.

Gerai įgyvendinamos ESG strategijos dažnai reikalauja ir skatina ilgalaikius sprendimus, kurie yra proaktyvūs, o ne reaktyvūs. Dėl šios priežasties galime daryti prielaidą, kad tvariai veikiantis verslas ėmėsi konkrečių veiksmų ar bent jau jų planavimo, nelaukdamas Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Paprastai tariant, tvarus verslas linkęs valdyti savo apetitą, kas savaime reiškia valdyti rizikas, kurios paprastai yra didesnės vykdant savo veiklą nedemokratinėse valstybėse.

Šiandien įmonės, turinčios stiprius ESG rezultatus, yra mažiau linkusios patekti į krizes, susijusias su skandalais, reputacijos problemomis ir reguliavimo pokyčiais – tvarus mąstymas jas apsaugo nuo tokių įvykių. Be to, rizikų valdymas visada kainuoja mažiau nei krizės pasekmių likvidavimas. Pavyzdžiui, laipsniškas, ilgalaikis neigiamo poveikio aplinkai valdymas ar kova su korupcija visada atsieis mažiau, nei aplinkos teršimo ar kyšio davimo skandalus lydinčių reputacijos gaisrų gesinimas.

Įvertinti partnerių tvarumo strategijas

Tvaraus verslo strategija apima ir verslo partnerius – ne vien tiekėjus, bet ir klientus, kitus juridinius subjektus, su kuriais įmonė plėtoja santykius. Kiek svarbus tvarumas priklauso nuo įmonės veiklos srities ir kiekvienai suinteresuotai šaliai rūpimų tvarumo poveikių.

Pavyzdžiui, investuotojui ar bankui, kuris finansuoja projektą ar technologijas, svarbiausia yra įmonės ekonominis tvarumas, skaidrus bendrovės valdymas, verslo tęstinumas, tinkamas rizikų valdymas. Tuo tarpu verslo klientams rūpi produkto ar paslaugos kokybė, aukštas komunikacijos standartas, aplinkosauginiai produkto ženklinimai, savalaikis tiekimas ir pan.

Atsakingas partnerių pasirinkimas, įvertinant jų puoselėjamus tvarumo aspektus, gali užkirsti kelią tokioms rizikoms, kaip tiekimo grandinės stabilumo, žalos reputacijai, verslo tęstinumo ar pinigų plovimo prevencijos iššūkiai. Tuo labiau, kad bendradarbiavimas su tvarumo strategijas įgyvendinančiais partneriais padeda įmonei įgyvendinti pačios išsikeltus tvarumo tikslus.

Pavyzdžiui, gamybos įmonės vis atsakingiau atsirenka tiekimo parnerius, skirdamos didelį dėmesį žaliavų ar komponentų aplinkosauginiam tvarumui, t. y. reikalaudamos deklaracijų ar sertifikatų, patvirtinančių mažą neigiamą poveikį gamtai ir žmogui. Nes bet kuris komponentas ar žaliava turi tiesioginį poveikį galutinio įmonės kuriamo produkto aplinkosauginiam rezultatui. Jeigu žaliavos neatitiktų keliamų reikalavimų, atsiranda grėsmė neįgyvendinti savo tvarumo tikslų, prarasti dalį klientų ar net visą rinką, kurioje tvarumą patvirtinantys sertifikatai yra būtini.

Jau dabar Šiaurės Europos šalyse dėl griežtėjančios reguliacinės aplinkos ir rinkos dalyvių atsakingo aplinkosauginio požiūrio susiformavo reikalavimas vertinti visų statybinių produktų poveikį aplinkai, įrodant jį EPD deklaracijomis. Todėl Lietuvos gamintojams, neturintiems aplinkosauginių deklaracijų, durys į šias rinkas bus užvertos.

Atsakingas partnerių pasirinkimas taip pat leidžia pastebėti galimybes, susijusias su ESG principais ar tvarumu bendrąja prasme. Pavyzdžiui, tai gali būti alternatyvūs ar geresnėmis sąlygomis pasižymintys finansavimo šaltiniai (žaliosios ar socialinės obligacijos), konkurencinis pranašumas dėl aukštų produkto aplinkosauginių rezultatų, didesnės pardavimų apimtys dėl didesnio klientų susidomėjimo tvariais produktais ir kt.

Vertybinis aspektas

Šiandieninė situacija tik išryškina ir sugrąžina įmonių vertybių klausimą bet kokių sprendimų priėmimuose. Deklaruojamos verslo vertybės turi būti įrodinėjamos praktikoje konkrečiais veiksmais: kaip elgiamasi su darbuotojais, ar užtikrinamos žmogaus teisės, kaip laikomasi lygiateisiškumo principo ir pan.

Net jei norėtume visiškai nesidomėti politika, apolitiškumas versle yra neįmanomas – būtent politiniai sprendimai formuoja verslo aplinką, t. y. mokestinę sistemą, strategines verslo konkurencingumo kryptis ir pan.

Tvariai vystomas verslas vadovaujasi aukščiausiais etikos standartais ir nelaukia, kol bus suformuotas politinis sprendimas uždrausti pirkti paslaugas ar produktus iš vienos ar kitos šalies. Tvarus verslas, turėdamas savo aiškias vertybes, ESG rizikų valdymo planą bei verslo strategiją, paremtą net tik savininkų, bet ir kitų suinteresuotų šalių, tokių kaip visuomenė ar darbuotojai, interesais remsis etikos ir moraliniu standartu iškeldamas žmogaus teises aukščiau įmonės finansinės naudos. Ir imsis atitinkamų veiksmų tai užtikrinant.

Visa tai įmanoma tik tada, kai tvaraus verslo strategijos rengiamos nuoširdžiai ir įgyvendinamos ne teoriškai, bet praktiškai. Jei įmonės tvarumo strategija skirta labiau pasipuikuoti menamu tvarumu, tai tėra eilinis būdas pasidaryti sau reklamą ir verslą vystyti „kaip iki šiol“, klausimas, ar tikrai apsimoka statyti tokius trapius tiltus į ateitį, žinant, kad jais verslas negalės persikelti į norimą pusę.

Komentaro autorius – Evaldas Savickis, „Vesta Consulting“ įkūrėjas ir vadovas