Nuomonės

Rusai veria antrąjį frontą, kurio linija vingiuoja per ES

Naglio Navako (VŽ) nuotr.
svg svg
Naglio Navako (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“
A
A
2022-07-20 Redakcijos nuomonė

Na štai, nepaisant Europos senbuvių pastangų per daug neerzinti rusiškos meškos, atsainiai išsidrėbusios prie didžiausio Kremliaus stalo, ir bandymų pamaloninti ją šokolado plytele Kaliningrado tranzito pavidalu, Maskvos propagandos ruporai išplatino pranešimą apie faktinį antrojo fronto atidarymą kare prieš Ukrainą ir kurio linija nutįsta per visą Europos Sąjungą. Koncernas „Gazprom“ viešai paskelbė dar liepos 14 d. atsidūręs „force majeure“ situacijoje ir negalintis vykdyti savo įsipareigojimų tiekti dujas.

Beveik galime neabejoti, kad tai rimtas signalas apie dujų krano užsukimą Europai. Pati rusų žiniasklaida tokį „Gazprom“ žingsnį vertina ir kaip pasiruošimą gintis nuo galimų Europos vartotojų, kuriems bendrovė jau nuo birželio vidurio tiekia nepakankamai dujų, teisinių ieškinių.

Kol kas oficialų „Gazprom“ laišką gavo tik dvi jos partnerės iš Vokietijos – „Uniper“ ir RWE. Jos lig šiol gaudavo 40% sutarto dujų kiekio, kol galiausiai nuo liepos 11 d. „Nord Stream 1“ dujotiekis buvo visiškai sustabdytas „planiniam remontui“. Dar buvo naivių bandymų Europoje save raminti, kad dujotiekio turbinos remontas Kanadoje yra viso to priežastis. Todėl galvota, kad viskas kažkaip susitvarkys kancleriui Olafui Scholzui paverkšlenus ant premjero Justino Trudeau peties ir grąžinus sankcijomis sukaustytą turbiną rusams.

Lietuviai ne kartą ir ne du ragino nepuoselėti didelių vilčių ir prisiminti karčią mūsų šalies patirtį, kai praeityje politinę potekstę turėjęs naftotiekio „Družba“ tariamas remontas reiškė tik jo laidotuves. Tiesiog rusai kitaip nemoka, nes yra pratę spjauti ta kryptimi, kuri nepatinka, ir viską imti jėga, nepaisydami nei beprotiškų sąnaudų, nei reputacijos. Ypač pastarosios, kuri, jų įsitikinimu, yra kaip keičiama moneta ir Kremliaus propagandistų tinkamu momentu nesunkiai konvertuojama į naivuolių širdis draskantį virkavimą „Vakarai mūsų nemyli“.

Na taip, Europos pareigūnai reiškė nuogąstavimus, kad Maskva, baigusi darbus, gali neatnaujinti dujų tiekimo, o „Nord Stream“ turbinos negrąžinimas bus tik pretekstas nutraukti įsipareigojimus. Ir tam jie turėjo akivaizdų pagrindą: juk Kanadoje įstrigusi dujų turbina buvo atsarginė ir „Portovaja“ kompresorių stotyje turėjo būti naudojama tik rugsėjį. Tačiau vis tiek jie naiviai bandė užganėdinti rusus „be stabdžių“ tai pristabdydami ginkluotės tiekimus į Ukrainą, tai spręsdami prekių tranzito klausimus per kitos suverenios valstybės teritoriją. Vokietijos politikai nuo Angelos Merkel laikų taip ir neperkando savo klastingojo oponento KGB karininko Vladimiro Putino, kuris kažkada Rytų Vokietijoje užsiiminėjo Vakarų demokratijos dekonstrukcija, bet patyrė gėdingą fiasko. Kritus Berlyno sienai, dešimtmečius papirkinėjo aukščiausius Vokietijos pareigūnus jų piliečių sumokamais pinigais už dujas, kantriai regzdamas dujines žabangas ir tikėdamasis revanšo. Dabar jas pavertė pakankamai efektyviu šantažo įrankiu, su kuriuo sutrikusią Vokietiją subtiliai prievartauja būti savo interesų lobistu Europoje. Perfrazuojant chamišką Kremliaus šeimininko frazę, patinka nepatinka, bet norint nesušalti reikia krutėti...

Ir kruta, nes kancleris O. Scholzas puikiai žino žiaurią ilgamečio vokiečių obuoliavimo su velniu kainą.  Rusams 60% sumažinus dujų tiekimą Vokietijai, didžiausias jų pirkėjas bendrovė „Uniper“ kasdien praranda apie 30 mln. Eur, nes turi pirkti tas pačias dujas neatidėliotinų sandorių rinkoje. Tai yra apie 10 mlrd. Eur per metus – maždaug tiek, kiek per metus kainuoja Vokietijos vyriausybės finansavimas. Putinui visiškai nutraukus dujų srautą, kasdieniai šios komunalinių paslaugų įmonės nuostoliai šoktels iki maždaug 100 mln. Eur per dieną, arba daugiau kaip 35 mlrd. Eur per metus. Ir vyriausybė turės skirti šią sumą, jei norės, kad žmonėms elektra būtų toliau tiekiama.

Prieš kurį laiką agentūra „Bloomberg“ bandė skaičiuoti, kokia galėtų būti bendra Europos energijos rinkos gelbėjimo šią žiemą sąskaita. Pasirodė, kad ji nesunkiai viršytų įspūdingus 200 mlrd. USD.  Tačiau pačių autorių tvirtinimu, šie skaičiavimai yra konservatyvūs ir pagrįsti tuo, kas žinoma šiandien. Jie neapima blogiausio scenarijaus, kad Rusija visiškai nutrauks dujų tiekimą Europai.

Specialistai neabejoja, kad tokioje šaltoje perspektyvoje vyksta lenktynės su laiku. ES turės neatidėliotinai priimti sprendimą dėl didelės energijos taupymo programos, taip pat surengti viešą rinkodaros kampaniją Bendrijos piliečiams jai paremti. Juk galiausiai visas išlaidas neišvengiamai padengs mokesčių mokėtojai – arba tiesiogiai ir iš karto, padidinus mažmenines elektros energijos ir dujų kainas, arba vėliau ir per kelerius metus, padidinus mokesčius, kuriais bus mokama už gelbėjimo priemones. Todėl Europos vyriausybės turėtų atvirai kalbėti apie išlaidas ir siekti argumentuotai įtikinti savo piliečius, kad tai gerai išleisti pinigai, siekiant sustabdyti Putiną ir jo ordą.

VŽ nuomone, rusai iki maksimumo didins dujų spaudimą ir šiai situacijai jau yra pasiruošę. Neabejotinai jie jau šildo savo propagandos mašiną, kuri visu pajėgumu bus užkurta pradėjus šalti orams. Tikslas – sukompromituoti vyriausybes jų piliečių akyse, pasėti nepasitenkinimą ir abejones dėl pačios demokratijos gyvybingumo. Nepatenkinti žmonės – lengvas grobis manipuliacijoms.

Žinant ligšiolines mūsų Vyriausybės nesėkmes viešos komunikacijos lauke, būtų logiška priminti, kad ji turi geriausiu atveju mėnesį užmegzti dialogą su mokesčių mokėtojais ir užsitikrinti jų paramą. Jei nuoširdžiai, kiek stebina dabar tvyranti olimpinė ramybė ir minimumas informacijos apie tai, kaip rengiamės gyventi jau nuo rudens. Gal kas girdėjote ką nors apie mūsų energetikos ministrą Dainių Kreivį ir visą jo ūkį? Juk mums jau nepakanka paprastos žinutės, kad atplaukė į Klaipėdą antras ar kelintas šiais metais suskystintų dujų krovinys. Norime žinoti, kaip, pavyzdžiui, estai, kurių vyriausybė pranešė, kad jau užsitikrino sutartimis visą reikiamą šaliai dujų kiekį šaltajam sezonui. Norime žinoti, kiek ir ko turime latvių saugykloje Inčukalne, su kokiomis šalimis ir kokiems poreikiams patenkinti turime sutartis dėl dujų, kaip dalysimės atsargomis su ES šalimis ir ką kaip darysime, jei kiekių nepakaks. Dėl šventos ramybės norėtume žinoti, kaip bus skirstomos dujos kritiniu atveju.

O kur prapuolė savivaldybių merai, kuriems, atrodytų, artėjančių rinkimų akivaizdoje kalbėk ir nenutilk apie šilumos ūkius, kaupiamą kurą, pagalbą ir alternatyvas. Pavyzdžiui, sostinės gyventojai lig šiol nežino, kaip ten yra su ta dešimtis milijonų jau kainavusia atliekomis ir biokuru kūrenama Vilniaus kogeneracine jėgaine, kuri, kaip žadėta, „mažins šilumos kainą vilniečiams, spręs atliekų problemą ir didins Lietuvos energetinę nepriklausomybę“.

Mieli labiau ir mažiau svarbūs politikai, nepatikėsite, bet apie dujas ir šildymą, kainas ir dėl jų kylančių saugumo problemų žmones vieni kitų klausinėja net Palangos pliaže, kepinant karštai saulei. Jiems neramu, girdint, ką sapalioja šiuo ir kitais klausimais tūlas pakaitinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Ir vienintelis logiškas būdas pasirūpinti piliečių ir verslų gera savijauta bei ramybe – juos informuoti. Dažniau nei įprasta, daugiau nei, atrodytų, reikia. Juk situacija nėra eilinė, tiesa?

Kai kurių šalių vyriausybės (tarp jų ir kažką jau suprantanti Vokietija) taip ir elgiasi. Nelaukdamos ES koordinuojamų veiksmų, jau jos didina energetinio pavojaus laipsnį, ragina gyventojus ir verslus jau dabar, vasarą, pradėti taupyti dujas ir verčiau jas kaupti saugyklose. Jos taip pat intensyviai rengia apsirūpinimo dujomis priemonių planus, kuriais dalijasi su savo piliečiais. Štai ir Estijos parlamentas šiuo metu intensyviai svarsto įstatymo projektą, kuriuo nustatoma dujų pirmumo paskirstymo tvarka ypatingos situacijos atveju. Nesnaudžia ir kolegos Estijos verslininkai, ieškodami alternatyvų, keičiant dujas kitais energijos ištekliais ten, kur tai yra įmanoma. Jie kartu su specialistais nagrinėja galimybę dujas keisti mazutu, skalūnų nafta ir biodujomis, aptaria negamybinių patalpų jungimo prie centrinio šildymo variantus. Kas iš to išeis – sužinosime vėliau. Bet kuriuo atveju bus supratimas, kad bent jau bandyta, nes galime neabejoti – mūsų laukia brangi žiema. Klausimas tik, kiek brangi ir kaip jai būsime pasiruošę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25