A. Rimkus. Parama saulės elektrinėms panaši į Kinijos „Didįjį šuolį“

Publikuota: 2022-07-20 08:28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinių“ skaitytojas

Susidomėjau galimybe įsirengti saulės elektrinę ant savo namo stogo. Laikai neramūs, norisi kažkiek apsidrausti, o ir sutaupyti išlaidų už elektrą. Lietuvos valdžia skatina žaliąją energetiką, kompensuoja dalį saulės elektrinės įsigijimo kainos. Natūralu, kad kompensacijai gauti yra nustatomos tam tikros sąlygos.

Ir čia prasideda įdomumai. Sąlygos nėra sudėtingos, nėra jų daug. Natūralu, yra reikalavimai įrangos kokybei, suprantama, kad elektrinės įrengiamos ant pastatų yra skatinamos labiau nei įrengiamos ant žemės. Bet yra reikalavimų, nesuprantamų sveikam protui. 

Valstybė turėtų skatinti investicijas, kurios atsiperka per trumpiausią laiką. Ekonomikoje yra tokia sąvoka kaip masto ekonomika, kurios esmė labai paprasta: kuo įrenginys, gamykla pagamina daugiau produkcijos, tuo efektyviau tai daro, tuo mažesnė produkto kaina. Saulės elektrinių atveju tai reiškia, kad mažesnės elektrinės pagaminta kilovatvalandė kainuos daugiau nei didesnės.

APVA rėmimo sąlygos šiuo atveju, panašu, įkvėptos Kinijos Mao Dzedongo „Didžojo šuolio“ idėjų. Kinijoje statė po mažą plieno liejyklą kiekviename kaime, Lietuvoje – po mažą saulės elektrinę kiekvienam namų ūkiui. Abiem atvejais nusispjaut į produkto savikainą. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Valstybės remiamos namų ūkio saulės elektrinės nuo 5 KW iki 10 KW galingumo gauna atitinkamai vis mažesnius vertinimo balus. Elektrinės namų ūkiui virš 10 KW galingumo jokios paramos nebegauna. Nesusiveda galai. Per visas žiniasklaidos priemones skelbiama, kaip mums reikia daugiau žalios, daugiau pigios elektros, tuo pačiu metu geresnes sąlygas suteikiame tiems, kurie gamins mažiau ir brangiau.

Kitas punktas. Cituoju: „Jei atsinaujinančių išteklių energiją naudojančiomis technologijomis, skirtomis elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms, pagaminta elektra naudojama ūkinei–komercinei veiklai, finansavimas neskiriamas.“ Sveikas protas sakytų, kad pagamintą elektrą sunaudoti vietoje, neapkraunant elektros tinklų, be elektros perdavimo nuostolių yra visiems naudinga. 

Panašu, energetikos ministerijai šalies ekonominė gerovė nerūpi. Priežastis greičiausiai yra ta, kad už savo pasigamintą elektrą nebūtų sumokami mokesčiai. Jeigu yra taip, tai nėra pirmas man žinomas atvejis, kai ekonominė šalies gerovė aukojama geresniam mokesčių surinkimui. Vėlgi primena Mao idėjas, kai niekam nerūpi ekonomika ir geresnis gyvenimas – svarbiau yra įvesti absurdišką tvarką.

Ir tai dar ne viskas. Pasirodo, žaliosios energetikos rėmimas priklauso nuo to, kas tu esi. Cituoju M. Nagevičių, žaliosios energetikos lobistą: parama „Fiziniams ir juridiniams asmenims gaunasi apie 35%. Socialiai pažeidžiamiems fiziniams asmenims 85%, bendruomenėms, visuomeninėms organizacijoms 80%“. Taip išeina vienų gamintojų žalioji energetika yra vertesnė nei kitų? Atsiranda lygesnių už lygius. Kodėl tai neužkliūva lygių galimybių kontrolieriui?

Norėtųsi sužinoti konkrečias pavardes ir jų paaiškinimus, kas ir kodėl saulės elektrinių kompensavimo sąlygose sudėjo diskriminuojančius ir elektrą branginančius reikalavimus? Jeigu būtų personalinė atsakomybė, gal mažiau prikurtų absurdiškų, mus visus skurdinančių taisyklių? Ir kodėl nėra taisyklių, kurios didintų paramos ekonominį naudingumą? Pvz., saulės paneliai ant stogo, nukreipti pietų kryptimi, pagamintų daugiausia žalios elektros. Mums visiems tai būtų naudinga, bet paramos gavimo taisyklėse tai neatsispindi. 

Galiausiai, pati paramos esmė yra iškraipyti rinkos ekonomikos veikimą, kas automatiškai daro visuomenę skurdesne. Tai tik smulkus pavyzdys kvailų reikalavimų ir paaiškinimas, kodėl Lietuva niekaip nepasiveja turtingų valstybių.

Komentaro autorius Arūnas Rimkus, „Verslo žinių“ skaitytojas

                   

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 35

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku