M. Stankevičius. Privatus kapitalas keičia NT rinką

Publikuota: 2022-07-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) vadovas

Pastaruosius porą metų Lietuvos NT rinka patiria tikrą privataus kapitalo renesansą – per obligacijas ir sutelktinį finansavimą vystytojai pritraukė šimtus milijonų eurų. Formuojasi aiški praktika, kad privatus kapitalas naudojamas vystymo fazėje, o bankinis – jau objektui generuojant pajamas. Šios tendencijos ne tik turėtų džiuginti investuotojus su vystytojais, bet ir mažinti spaudimą būsto kainoms.

NT obligacijų pradininke Lietuvoje galima laikyti rinkos milžinę „Hanner“, dar 2007 m. išplatinusią pirmą 10 mln. Eur dydžio emisiją. Bet po šio atvejo gerą dešimtmetį rinkoje obligacijų emisijų nebebuvo, o vystytojai projektus finansuodavo savo lėšomis, bankiniu kapitalu ir neviešomis skolomis.

Obligacijos NT vystymui į rinką masiškai sugrįžo nuo 2020-ųjų, kuomet didieji vystytojai pradėjo leisti kelių ar kelių dešimčių milijonų eurų emisijas tiek biurams, tiek gyvenamiesiems pastatams. Tarp keleto tokių minėtinų atvejų yra „Lords LB“ emisijos Vilniaus centriniam paštui bei verslo centrui Konstitucijos pr., keletas „Omberg“ emisijų daugiabučiams, „Eikos“ obligacijos bendro gyvenimo projektui. Atskiro paminėjimo verta „Akropolis Group“ 300 mln. Eur emisija, tiesa, skirta tiek plėtrai, tiek paskoloms refinansuoti.

Lygiagrečiai per šį laikotarpį išsivystė sutelktinio NT finansavimo rinka. Vos 2016 m. pradėtas reguliuoti, šiuo metu sutelktinis finansavimas į NT ekosistemą per metus įlieja apie 100 mln. Eur, o šią priemonę renkasi vis stambesni ir labiau patyrę vystytojai. Sąmoningai tapatinu obligacijas ir sutelktinį finansavimą: juk sutelktinis savo esme yra modernesnė, patogesnė labiau skaitmenizuota ir viešesnė obligacijų „kopija“. Abiem atvejais privatūs investuotojai skiria lėšas fiksuoto termino ir palūkanų projektams, tik obligacijoms būdingos didesnės sumos, uždaresnis platinimas ir tam tikri formalumai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nesunku suprasti vystytojus, kurie renkasi minėtus instrumentus, o ne bankinį finansavimą. Nepaisant iš pirmo žvilgsnio kiek didesnių palūkanų, tinkamai valdomas privatus kapitalas leidžia sutaupyti pinigų ir laiko. Pavyzdžiui, kitaip nei bankuose, privataus kapitalo suma gaunama visa (ar etapais, dar vadinamais „tranšais“) iškart, o tai leidžia turėti geresnes sąlygas iš tiekėjų ar kitų partnerių.

Be to, vystymo fazėje skolinamasi daugiausiai porai metų, o tai nėra tas laikotarpis, per kurį „skaudėtų palūkanos“. Ir patys bankai aiškiai signalizuoja, kad juos pastaruoju metu domina kuo ilgesnio termino, kuo didesnės ir kuo mažesnės rizikos (pvz., iškart generuojančios pajamas) paskolos. Galiausiai, jau ne kartą girdėjome, kad vystytojai itin vertina partnerystę su privačiu kapitalu dėl lankstumo, įsiklausymo, kompromisų paieškos ir bendrų tikslų. Šitaip atsiranda aiški takoskyra: vystymo fazėje naudojamas privatus kapitalas, o bankinis – jau tik vadinamajame srauto etape.

Dešimtmečius girdėti teiginiai apie seklias Lietuvos kapitalo rinkas tampa praeitimi: vien NT segmente sutelktinis finansavimas ir obligacijos per metus pasiūlo mažiausiai šimtų milijonų dydžio investicinių galimybių. Tai yra gera žinia ir mažmeniniams bei instituciniams investuotojams – atsiranda daugiau aiškių galimybių su geromis palūkanomis ir saugiu užstatu įdarbinti lėšas. 

Vystytojai taip pat turi dėl ko džiaugtis – privatus kapitalas lemia mažiau ne visada pagrįstų suvaržymų ir didesnį tempą. Tai itin aktualu pasiūlos trūkumą išgyvenančioje rinkoje, kai pirkėjams svarbu, kad būstai į pasiūlą ateitų kuo greičiau. Kartu tai ir atsvara bankiniam finansavimui: anksčiau agresyviai skolinę vystymui, šiandien bankai šioje srityje yra itin konservatyvūs.

Galiausiai, privataus kapitalo NT vystymui reiškiniui stiprėjant, prognozuočiau ir dar vieną šalutinį efektą: mažesnį spaudimą būsto kainoms. Karštuoju rinkos laikotarpiu privatus kapitalas leidžia turtą vystyti greičiau, šitaip didindamas pasiūlą, mažindamas spaudimą rinkoms ir lėtindamas kainų pūtimąsi. 

Kartu nuosaikesnės privataus kapitalo skolintojų sąlygos leidžia butus pardavinėti vėliau, kai jie labiau išbaigti ir šitaip pasiimti geresnę užbaigto turto maržą. Net ir vėstant rinkai privatus kapitalas gali padėti normalizuoti rinką, nes nebelieka bankų spaudimo kuo greičiau išparduoti ar išnuomoti išvystytą turtą.

Taigi privatus kapitalas per paskutinius penkis metus iš esmės keičia NT rinkos procesus – į teigiamą, energingesnę pusę. Nors dar nematėme, kaip privačiu kapitalu vystomi projektai atrodys ramesniu rinkos laikotarpiu, panašu, kad būtent privatus kapitalas sukuria saugiklius, leisiančius išvengti prieš daugiau kaip dešimtmetį matyto šoko.

Komentaro autorius – Martynas Stankevičius, sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
05:50
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29
Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems...

Nuomonės
2022.07.29
Verslui reikia ne klumpių, o sportinių batelių

Tradicijoms, kai Lietuvos įstatymų leidėjai ir institucijos apauna verslą sunkiomis perteklinių reikalavimų...

Nuomonės
2022.07.28
Kodėl klaidingai atrodo, kad sankcijos Rusijai nėra efektyvios 32

Praėjus keturiems mėnesiams nuo žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ėmė blėsti pradinis optimizmas...

Nuomonės
2022.07.27
Pigios indulgencijos „gyvulių ūkio“ neišvaikys

Jau beveik du mėnesiai praėjo nuo dienos, iki kurios juridiniai asmenys privalėjo pateikti finansines...

Nuomonės
2022.07.27
E. Savickis. Kaip tvarumo strategija padeda verslui valdyti krizes ir rizikas karo Ukrainoje fone

Verslo strategija nėra „akmenyje iškalta“ – vasario 24-ąją tuo įsitikino daugelis Lietuvos įmonių. Iki...

Nuomonės
2022.07.26
Po rinkimų – nors ir tvanas

Premjerė Ingrida Šimonytė rugpjūtį planuoja inicijuoti konsultacijas su Seimo opozicija dėl Finansų...

Nuomonės
2022.07.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku