V. Kaušas. Dvi grašio pusės, arba Ką Lietuvos verslams reiškia zloto nuosmukis?

Publikuota: 2022-07-18
Bendrovės nuotr.
svg svg
Bendrovės nuotr.
„ArcaPay“ vadovas ir valdybos narys

Lenkijos centriniam bankui pastarieji mėnesiai buvo išties karšti. Nuo sausio mėnesio bazines palūkanas jis turėjo didinti net 7 kartus. Šiuo metu jos siekia 6,5%, tačiau zloto santykis su euru išlieka itin žemas ir dabar sukasi 4,8 zloto už eurą apylinkėse. Nusilpusi Lenkijos valiuta daliai Lietuvos verslų tapo tikru galvos skausmu, o kitiems – proga sumažinti infliacijos keliamas rizikas.

Lenkija yra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Pernai Lietuvos užsienio prekybos apimtis su šia šalimi viršijo 7,27 mlrd. eurų, todėl zloto kursas euro atžvilgiu yra itin svarbus užsienio prekybą vykdančiam Lietuvos verslui.

Mūsų šalies eksportuotojai dėl euro atžvilgiu smukusio zloto šiuo metu susiduria su savo prekių realizavimo Lenkijoje iššūkiais, nes kaimyninės šalies verslui pirkti žaliavas ar pagamintą produkciją iš Lietuvos tenka už eurus, o tai reiškia išaugusias sąnaudas, atsirandančias dėl valiutų kurso santykio pokyčio. Kitaip tariant, lenkų noras pirkti iš lietuvių – gerokai aptrupėjęs.

Kita vertus, Lietuvos importuotojams dabartinė situacija atveria galimybes komponentus, žaliavas ar gaminius įsigyti pigiau ir taip bent iš dalies amortizuoti įsisukusios infliacijos daromą poveikį. Dėl smukusio zloto Lietuvos importuotojai dabar gali net padidinti savo prekybos maržą, o priėmus savalaikius sprendimus ir pasinaudojus išankstinių sandorių fiksavimo galimybe dabartinį zloto ir euro santykį išnaudoti po kelių mėnesių ar net ištisų metų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Išankstiniai sandoriai – tai finansų įrankis, leidžiantis užsienio valiutą, o šiuo atveju zlotus, pirkti dabartiniu kursu ne iškart, o po tam tikro laikotarpio, tuomet, kai valiutų santykis, tikėtina, jau būtų pakitęs.

Fiksuodamas valiutos pirkimą ateityje išankstiniais sandoriais, verslas gali valdyti valiutos kurso riziką. Dėl šiuo metu vyraujančių žemų euro palūkanų, fiksuojant eurų pardavimo ir kitų valiutų pirkimo sandorį ateities verte, kursas būtų palankesnis nei einamasis. Kuo didesnis palūkanų normų skirtumas, tuo didesnis ir skirtumas tarp einamojo ir ateities datos kursų. Pavyzdžiui, jei įmonė dabar pirktų zlotus ir parduotų eurus, kursas po 12 mėn. būtų palankesnis maždaug 6%

Atliekant didelės vertės transakcijas toks skirtumas gali sukurti gana pastebimą naudą, kuri geriausiai juntama tada, kai kalbama apie sumas, viršijančias šimtus tūkstančių ar milijonus eurų.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pateiksiu pavyzdį. Parduodant 100 tūkst. eurų ir už juos įsigyjant zlotų dabartiniu kursu būtų sutaupoma apie 6 000 eurų, o parduodant 1 mln. eurų susitaupytų jau 60 tūkst.

Daliai verslų tai galbūt ir nėra didelės ar reikšmingos sumos, tačiau pliusas yra vis tiek geriau nei minusas. Ypač dabar, kai tolumoje jau matai juoduojantį recesijos debesį, tačiau dar nesi tikras, ar tai bus tik trumpalaikis vasariškas lietus, ar medžius vartanti audra.

Išankstinių valiutos sandorių fiksavimo galimybe anksčiau beveik išskirtinai naudojosi tik didelės bendrovės, nes tik jos buvo įdomios tradiciniams bankams. Smulkus ir vidutinis verslas dažniausiai likdavo už borto, nes jo sandoriai buvo per smulkūs. Tačiau finansinių technologijų evoliucija leido ateities sandorių paslaugą demokratizuoti ir padaryti gerokai prieinamesnę.

Nepaisant to, palyginti su bendra mūsų šalies prekybos su užsienio šalimis apimtimi, praeitais metais viršijusia 70 mlrd. eurų, ateities sandorių dalis kol kas yra tik lašas jūroje. Lietuvos banko duomenimis, tik maža užsienio prekybos sandorių dalis – t. y. 2,5%, pernai buvo sudaryta išankstinių sandorių būdu (0,9 mlrd. USD, 0,68 mlrd. EUR ir 0,25 mlrd. kita valiuta).

Žvelgiant į dabartinę zloto situaciją ir tolesnį šios valiutos likimą, galima teigti, kad ateities sandoriai Lietuvoje gali tapti vis reikšmingesne verslo rizikos valdymo priemone. Kad ji smulkaus ir vidutinio verslo segmente įgauna pagreitį, rodo ir mūsų veiklos rezultatai. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį bendra mūsų platformoje sudarytų ateities sandorių apimtis išaugo 30%.

Komentaro autorius – Virginijus Kaušas, „ArcaPay“ vadovas ir valdybos narys

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Tvarka su properšomis

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
05:50
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29
Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems...

Nuomonės
2022.07.29
Verslui reikia ne klumpių, o sportinių batelių

Tradicijoms, kai Lietuvos įstatymų leidėjai ir institucijos apauna verslą sunkiomis perteklinių reikalavimų...

Nuomonės
2022.07.28
Kodėl klaidingai atrodo, kad sankcijos Rusijai nėra efektyvios 32

Praėjus keturiems mėnesiams nuo žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ėmė blėsti pradinis optimizmas...

Nuomonės
2022.07.27
Pigios indulgencijos „gyvulių ūkio“ neišvaikys

Jau beveik du mėnesiai praėjo nuo dienos, iki kurios juridiniai asmenys privalėjo pateikti finansines...

Nuomonės
2022.07.27
E. Savickis. Kaip tvarumo strategija padeda verslui valdyti krizes ir rizikas karo Ukrainoje fone

Verslo strategija nėra „akmenyje iškalta“ – vasario 24-ąją tuo įsitikino daugelis Lietuvos įmonių. Iki...

Nuomonės
2022.07.26
Po rinkimų – nors ir tvanas

Premjerė Ingrida Šimonytė rugpjūtį planuoja inicijuoti konsultacijas su Seimo opozicija dėl Finansų...

Nuomonės
2022.07.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku