Pinigams netekus vertės, juos keičia kvadratiniai metrai

Publikuota: 2022-07-15
Ekonomistė Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Ekonomistė Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Nenuilstamos iniciatyvos apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT) verčia pažvelgti giliau į šių iniciatyvų ištakas.

Finansų ministerijos motyvas įvesti visuotinį NT mokestį pagrįstas natūraliu noru surinkti į biudžetą daugiau pajamų, o Lietuvos banko (LB) pozicija verčia ieškoti sąsajų tarp LB misijos ir jo siūlomo mokesčio. LB yra šalies centrinis bankas, kuris rūpinasi pinigų emisija ir stabilumu. 

Iki 2001 m. pagrindinis centrinio banko tikslas pagal įstatymą buvo pinigų stabilumas, vėliau jis pakeistas į kainų stabilumą. Tarp pinigų ir kainų stabilumo yra tiesioginis ryšys. Kuo daugiau pagaminama pinigų, tuo daugiau sąlygų ir kainoms augti.

Nuo pandemijos pradžios pinigų masė (M1) euro zonoje ir Lietuvoje augo ir dar iki karo pasiekė savo aukštumas. 2021 m. gruodį euro zonoje buvo 26%, o  Lietuvoje – 57% didesnė pinigų masė (M1) nei priešpandeminis 2019 m. gruodžio lygis. Tai buvo pirmoji priežastis, paskatinusi kainų augimą, kurio vien tik logistikos sutrikimais ir karo pradžia negali paaiškinti. Iš tiesų, dar iki karo pradžios 2022 m. sausį infliacija Lietuvoje jau siekė 12%. Natūralu, kad išgąsdinti kainų augimo ir pinigų nuvertėjimo žmonės ieško būdų išsaugoti savo uždirbtas pajamas. Ir būstas šiomis aplinkybėmis tampa natūralus investicijų objektas. Tad nenuostabu, kad NT kainos vejasi pinigų masės ir infliacijos skaičius. Būsto kainos Lietuvoje nuo pandemijos pradžios išaugo 19%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Būtų suprantama, jeigu LB, turintis rūpintis patikimais pinigais bei stabiliomis kainomis ir savo svetainėje skelbiantis, kad jo misija – „kurti naudą visuomenei“, pirmas imtų rūpintis žmonių santaupų saugumu. Suktų sau galvą, kaip žmonėms apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo. Siūlytų būdus, kaip pasiekti, kad būsto pasiūla atitiktų augančią paklausą (tokios priemonės tikrai yra įmanomos). 

Tačiau priešingai visuomenės lūkesčiams, centrinis bankas imasi kovoti su tais, kurie stengiasi kažkokiu būdu uždirbtas pajamas išsaugoti. Banko rašte dėl NT mokesčio akį rėžia siūlymai, kurie labiausiai atgrasytų žmones nuo NT įsigijimo investiciniais tikslais. Tuos, kas bėga nuo blogos pinigų politikos į NT rinką, norima nubausti labiausiai. Tai kursto visuomenę prieš investuojančius į būstą žmones. Tarsi tik jie būtų atsakingi už būstų brangimą.

Iš tiesų kainos kyla taip, kad įpirkti būstą tik pradedantiems dirbti darosi vis sunkiau. Taip nutinka dėl didžiulio turto ir išteklių perskirstymo, kurio ištakos glūdi pinigų politikoje. Pirmo būsto įsigijimo žmonėms nepalengvins ir Europos centrinio banko ketinimai padidinti palūkanų normas. Tai, kad žmonėms, ir ypač jaunimui, peršama mintis, kad dėl neįperkamo būsto kalti senjorai, investuotojai ir visi tie, kurie jau spėjo nusipirkti būstą, yra klasikinis visuomenės skaldymo būdas. Kodėl gi nepasakius, kad NT burbului pūstis padeda tai, mes nebeturime patikimų ir stabilių pinigų? Ir kol jų neturėsime, NT ir toliau bus saugia prieplauka, kuri sutrauks žmonių santaupas ir pavers jas plytomis, langais, stogais, kvadratiniais metrais ir žmogui reikalingais tvariais patogumais.

Keista prisiminti, kad kadaise pinigas atsirado kaip tvariausia prekė, kaip ta, kuri lengvai ir patikimai išlaiko vertę ir yra noriai mainoma į visas kitas prekes. Jeigu pinigai nustoja tokie būti, jų vietą užima butai, sodų nameliai, automobiliai ir kitos gėrybės. Todėl peršasi išvada, kad kažkas negerai ne su būstu kaip pinigų pakaitalu, o su pačiais pinigais, kurie nustojo būti visuotiniu ir patikimu ekvivalentu.

Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Tvarka su properšomis

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
05:50
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29
Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems...

Nuomonės
2022.07.29
Verslui reikia ne klumpių, o sportinių batelių

Tradicijoms, kai Lietuvos įstatymų leidėjai ir institucijos apauna verslą sunkiomis perteklinių reikalavimų...

Nuomonės
2022.07.28
Kodėl klaidingai atrodo, kad sankcijos Rusijai nėra efektyvios 32

Praėjus keturiems mėnesiams nuo žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ėmė blėsti pradinis optimizmas...

Nuomonės
2022.07.27
Pigios indulgencijos „gyvulių ūkio“ neišvaikys

Jau beveik du mėnesiai praėjo nuo dienos, iki kurios juridiniai asmenys privalėjo pateikti finansines...

Nuomonės
2022.07.27
E. Savickis. Kaip tvarumo strategija padeda verslui valdyti krizes ir rizikas karo Ukrainoje fone

Verslo strategija nėra „akmenyje iškalta“ – vasario 24-ąją tuo įsitikino daugelis Lietuvos įmonių. Iki...

Nuomonės
2022.07.26
Po rinkimų – nors ir tvanas

Premjerė Ingrida Šimonytė rugpjūtį planuoja inicijuoti konsultacijas su Seimo opozicija dėl Finansų...

Nuomonės
2022.07.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku