Nuomonės

Apie patirtį – puse lūpų

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“
A
A
2022-06-27 Redakcijos nuomonė

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu pavyzdžiu kai kurie ministrai ne tik nemotyvuoja, bet ir vengia kalbėti apie asmeninę kišenę.

Į „Mano pinigų“ ciklo klausimus Vyriausybės nariai apie tai, kaip tvarko asmeninius finansus ir santaupas, sureagavo labai skirtingai.

Investuoja, gauna pelną ir atvirai apie tai pasakoja tik susisiekimo ministras Marius Skuodis – jis jau ne vienus metus aktyviai investuoja į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). 

„Portfelis pakankamai platus, dominuoja JAV rinka, yra atskirų Europos ir Didžiosios Britanijos fondų. Akcijų dalis portfelyje yra apie 70%, dar 30% – obligacijos. Yra ir vaiko portfelis, jame tik akcijos. Kitaip tariant, esu pasyvus investuotojas, t. y. tas, kuris kiekvieną mėnesį įdeda sumą daug nežiūrėdamas ir nebandydamas pagauti rinkos pokyčių, nes iš patirties žinau, kad pagauti tuos pokyčius praktiškai neįmanoma. Tai yra loterija“, – „Mano pinigams“ pasakoja M. Skuodis. Jis taip pat išbandęs investavimą į kriptovaliutas, tačiau to atsisakė.

Ministras sako investavimui skiriantis reikšmingą mėnesio pajamų dalį. Jis įsitikinęs, kad šis uždarbis užtikrins jam ir orią senatvę. „Galiu ir atviriau pasakyti: valstybiniame pensijų kaupime nedalyvauju iš viso, kaupiu savarankiškai.“

M. Skuodis mano, kad gyventojai turėtų investuoti aktyviau. „Palyginus su kitomis šalimis, mes tą darome gerokai per mažai. Tą rodo sukauptas mūsų indėlių kiekis, taip pat žmonių pasirinkimas pirkti NT – atrodo, kad tuomet būsim užtikrinti, nors tas pats NT likvidus ne visuomet.“  

Kabineto nariai nuo liberalų teigia investuojantys nereikšmingas sumas arba tuo neužsiimantys. Akcijų ar NT yra įsigiję dauguma konservatorių ministrų ir jų sutuoktinių, bet patys papasakoti apie investavimą ir kaupimą sugebėjo tik du: finansų ministrė Gintarė Skaistė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kiti rinkosi „atsirašyti“ per atstovus arba apskritai atsisakė pateikti bet kokią informaciją, susijusią su asmeniniais finansais.

G. Skaistė yra investavusi į akcijas. „Šiuo metu turiu įsigijusi dviejų įmonių akcijų: viena jų – šeimos verslas, įkurtas dar 2000 m., kita – komercinė įmonė. Taip pat šeimoje esame įsigiję NT“, – sako ministrė. Ji naudojasi valstybės parama pensijai kaupti. „Manau, kad valstybės paskatos ir sukurtas kaupimo modelis motyvuoja rinktis šią priemonę, siekiant užsitikrinti papildomą finansinį saugumą sulaukus garbingo amžiaus“, – svarsto G. Skaistė. Pasak jos, geriau pinigus investuoti ir juos įdarbinti, nei tik taupyti.

Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, sako paskutinį kartą investavo prieš 15 m. „Dabar nebeinvestuoju, nes atlyginimas išnaudojamas einamosioms reikmėms, buičiai. Investavimu galėčiau vadinti tik tai, ką skiriu pensijos kaupimui“, – sako ministras. A. Anušausko finansinė pagalvė – vieno atlyginimo dydžio.

„Atsiranda nenumatytų išlaidų, su mažu vaiku jų tikrai daug. Mano atlygis nekinta jau antrą dešimtmetį, todėl kitiems patariu: į politiką eikite tik jau būdami verslininkais ar ūkininkais arba turėdami turtingą antrąją pusę – bus į ką atsiremti“, – teigia ministras. Tačiau, jei turėtų galimybę, A. Anušauskas investuotų į startuolius – galimybė uždirbti skatinant žmones kurti ministrui atrodo patraukli, nors ir rizikinga.

Simonas Kairys, kultūros ministras, labiau atvirauti nelinkęs. „Didžiausią finansinį efektą man, kaip ir daugeliui kitų, atnešė „Gamestop“ ir „Teslos“ akcijų bumas, bet čia tas pats, kaip klausti dzūko apie geriausias grybavimo vietas“, – teigia jis. Ministro vertinimu, investuojant šeimos biudžetą papildyti galima bent 100 Eur per mėnesį be didesnių pastangų.

Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, per savo atstovę perdavė, kad kaupia lėšas III pensijų pakopoje, taip pat turi investicinį gyvybės draudimą. Simbolinėmis sumomis kartais įsigyja įvairių akcijų, bet šios investicijos siekia tik keliasdešimt eurų.

Simono Gentvilo, aplinkos ministro, finansinius įpročius, matyt, geriausiai žino jo patarėjai: pasak jų, ministras santaupas drauge su žmona yra investavę į NT. Iš einamųjų lėšų kaupia pensijai, turi kaupiamąjį gyvybės draudimą.

Penki ministrų kabineto nariai „Mano pinigams“ per savo atstovus perdavė niekur neinvestuojantys, kai kurie jų nekaupia ir pensijai. Tai Ewelina Dobrowolska, teisingumo ministrė, Monika Navickienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos ministras.

Kęstutis Navickas, konservatorių žemės ūkio ministras, pranešė neinvestuojantis, tačiau davė patarimą tiems, kas ketina tą daryti: siūlo rinktis atsinaujinančią energetiką. Turto deklaracijoje nurodyta, kad Navickai yra įsigiję žemės. 

„Paslaptingiausiais“ pasirodė besantys du ministrai – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Jie nusprendė, kad nėra reikalo kitiems žinoti (patarti), kaip jie tvarko asmeninius finansus ir santaupas. 

D. Kreivio patarėja tik brūkštelėjo: „Ačiū, kad siūlot, bet šįkart praleisim progą.“ Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas parašė, kad „informacija apie ministro G. Landsbergio ir jo šeimos turtą, taip pat ir akcijas, yra viešai prieinama turto deklaracijoje“.

„Mano pinigai“ neturėjo tikslo aiškintis, kiek ministrai turi pinigų, iš kur jų gavo ir pan. – tai atsispindi (jei atsispindi) jų deklaracijose. Kita vertus, ministrai, kaip ir dauguma politikų, yra vieši asmenys, todėl net ir nepatogūs klausimai reikalauja atsakymų.

Šiuo atveju, pasak Roberto Juodkos, verslo advokato, investuotojo, „Primus“ vadovaujančiojo partnerio, pasirodė, kad ministrai akivaizdžiai kuklinasi rodydami savo finansinį raštingumą, bijo būti apšaukti turčiais ir milijonieriais, baiminasi neigiamos visuomenės reakcijos.    

„Suprantu kalbėjusių norą solidarizuotis su didžiąja visuomenės dalimi, tačiau asmeninis pavyzdys būtų geriau“, – teigia R. Juodka. Jis mano, kad visi ministrai, net jeigu to nesako, yra investavę į NT, kas irgi yra gerai, bet čia tradicinės investavimo formos.

„Norėtųsi drąsiau išreikštos atsakomybės už save ir savo ateitį“, – sako verslo advokatas.  

Mokyklose finansinio raštingumo pamokų iš esmės nėra, randame tik pavienius pavyzdžius, vieną kitą iniciatyvų mokytoją. Daugelis jaunuolių to išmoko iš asmeninės patirties, draugų, tėvų ar socialinių tinklų. Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo rodikliai nepakankami ir padėtis taisosi lėtai. Tai rodo Lietuvos bankų asociacijos iniciatyva atliktas tyrimas. Kiek geresnė padėtis su asmeninių finansų valdymu, o sudėtingesnius procesus supranta tik vienas kitas.

VŽ nuomone, norėtųsi, kad ministrų poelgiai nesiskirtų nuo darbų. Aišku, jie apie savo finansus skelbia deklaracijose, o kiek detaliau atskleisti, kaip su jais tvarkosi, – matyt, jau asmeninis jų reikalas. Tačiau kai Vyriausybė ir kiti politikai pastaruoju metu tiek daug kalba apie finansinio raštingumo svarbą, būtent jie ir galėtų būti pavyzdžiu, parodančiu, kaip rūpinasi savo ateitimi ir savo šeimos gerove – periodiškai investuojant, atidedant pinigų pensijai, nepasitikint kažkieno trečiojo pagalba ir pan.  Autoritetą visuomenėje turintys politikai galėtų drąsiau pasidalyti ir savo gerąja praktika, ir klaidomis. Todėl ne pats gražiausias (ir keisčiausias) poelgis, kai didžiausią investavimo patirtį tarp ministrų turintis D. Kreivys nebyliai neria į krūmus.     

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Į vištidę pakviesta lapė ir nedžiuginanti pergalė 2

Gali būti, kad artimiausiais metais mes pamatysime dar vieną lietuviško transporto sektoriaus triumfą. Bet...

Nuomonės
05:50
V. Juzikis. Tarptautines sankcijas galima pažeisti ir netyčia: ką dabar daryti verslui?

Trys pirmieji karo mėnesiai parodė – Lietuvos ekonomika pakankamai stipri, kad atremtų naujus užgriuvusius...

Nuomonės
2022.07.03
A. Januška. Akis, kuri nemato toliau blakstienų 8

„Nekenčiu nežinojimo, menkos vaizduotės, akies, kuri nemato toliau už savo blakstienas. Viskas yra įmanoma.

Nuomonės
2022.07.01
Putinas „pasistengė“ NATO labui 2

Pasibaigus istoriniu tapusiam NATO viršūnių susitikimui Madride, Lietuva kiek atsikvėpė – priimtas ilgai...

Nuomonės
2022.07.01
K. Gečas. Dvi realybės: spąstai, į kuriuos nuolat papuola politikai ir verslo vadovai

Stebiu su tranzito į Kaliningrado sritį ribojimu susijusią komunikaciją ir darausi išvadą: eilinį kartą...

Nuomonės
2022.06.30
Spec. aptarnavimo zona Rusijai? 1

Lietuva, taikanti ketvirtojo paketo nuostatas, draudžiančias Rusijai gabenti sankcionuotas prekes per mūsų...

Nuomonės
2022.06.30
Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26