M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Publikuota: 2022-06-18
Michaelis Spence'as, Stanfordo universiteto profesorius emeritas, Hooverio instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.
(„Imago images“/„Scanpix“ nuotr.)
svg svg
Michaelis Spence'as, Stanfordo universiteto profesorius emeritas, Hooverio instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis. („Imago images“/„Scanpix“ nuotr.)
Stanfordo universiteto profesorius emeritas, Hooverio instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors šioje srityje yra daug nestabilių veiksnių, kuriuos sunku sudėlioti į vieną aiškų paveikslą, verta pamėginti labiau pasigilinti į kelis pagrindinius klausimus.

Pirmas klausimas yra tiesus – ar ateina recesija? Autoritetingiems ekspertams, kaip antai Tarptautiniam valiutos fondui, reikšmingai sumažinus ekonomikos augimo prognozes ir esant tikimybei, kad jos bus dar labiau sumažintos, pagrindo nerimauti yra. Tačiau globali recesija – kuri apibūdinama kaip du ketvirčius iš eilės trunkantis neigiamas BVP augimas – lieka menkai tikėtina, nors tokią perspektyvą gali pakeisti stiprus sukrėtimas, pavyzdžiui, stipriai išplitęs konfliktas arba staigus ir reikšmingas kokios nors svarbios rinkos, pavyzdžiui, energetikos, sutrikimas.

Tačiau kai kurios ekonomikos be abejo susitrauks. Net kylant naftos ir dujų kainoms Rusijos BVP tikrai sumažės dėl griežtų ir labiausiai tikėtina ilgalaikių Vakarų sankcijų. Europa irgi tikriausiai susidurs su recesija, kurią lems aukštos energijos išteklių kainos, didelė priklausomybė nuo iškastinio kuro importo ir (brangi) būtinybė kuo greičiau atsisakyti tiekimo iš Rusijos. O daugelio mažesnių pajamų šalių, kuriose aukštyn šovusios maisto ir energijos išteklių kainos prisidėjo prie pandemijos poveikio, laukia sunkesni laikai.

Jungtinės Amerikos Valstijos greičiausiai susidurs su reikšmingu ekonomikos sulėtėjimu, tačiau atrodo, kad recesija nėra labiausiai tikėtinas scenarijus. Taip pat ir Kinijoje – kuri paprastai yra galingas pasaulinio ekonomikos augimo variklis – dėl COVID-19 karantino, vyresnio amžiaus žmonių žemos vakcinacijos rodiklio, iš dalies prarasto investuotojų pasitikėjimo didelio augimo technologijų sektoriuose bei dėl nekilnojamojo turto sektorių kamuojančių didelių skolų ir krintančių kainų problemų bendro poveikio.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Antras svarbiausias klausimas yra susijęs su infliacijos trajektorija. Tiesioginės dabartinio kainų kilimo priežastys yra tiekimo grandinės blokavimas ir sutrikusi pusiausvyra tarp tiekimo ir paklausos. Karas Ukrainoje dar labiau sustiprino spaudimą energijos išteklių, prekių ir maisto kainoms, skatindamas jas kilti. Kai kurios iš šių priežasčių bus laikinos, nors truks ilgiau nei buvo tikėtasi iš pradžių.

Tačiau infliaciją taip pat skatina ilgalaikės tendencijos, kurios artimiausiu metu niekur nedings. Apie 75% pasaulio ekonomikos sudarančios populiacijos sensta, dalyvavimas darbo rinkoje menksta, o našumo augimo tendencijos mažėja. Be to, nepanaudota našumo galia besivystančiose šalyse (pagrindinis defliacinio spaudimo šaltinis praeityje) yra mažesnė nei anksčiau ir tai, kas ten lieka, yra nepanaudojama. Pridėkite prie to artėjančią su politika susijusią pasiūlos ir paklausos ryšių diversifikaciją – atsaką į daugybę sukrėtimų nuo pandemijos ir klimato kaitos iki geopolitinių įtampų ir konfliktų – ir atrodo tikėtina, kad mūsų laukia ilgesnis tiekimo problemų stabdomas augimo laikotarpis bei susijęs infliacinis spaudimas.

Trečias klausimas – kas laukia technologijų sektoriaus ir jo skatinamos skaitmeninės transformacijos? Per pandemiją įvesti karantinai ir kitos visuomenės sveikatos priemonės paskatino sparčiau diegti skaitmenines technologijas. Tačiau priešingai rinkos lūkesčiams, pašalinus pandeminius apribojimus ši tendencija greičiausiai sulėtės.

Remdamosi pernelyg optimistinėmis prognozėmis vertybinių popierių rinkos teikė vertinimus, kurie būtų nerealistiški net geriausiais laikais. Augant infliacijai, griežtinant monetarinę politiką ir blogėjant augimo prognozėms rinkose prasidėjo korekcijos. Nenuostabu, kad augimo akcijos, kurių vertė yra nustatoma pagal numatomus būsimus pinigų srautus ir kurios dažniausiai yra susijusios su technologijų sektoriumi, krito ypač smarkiai.

Tokie rinkos svyravimai nereiškia, kad netrukus įvyksiančios skaitmeninės, energetikos ir biomedicinos transformacijos yra nesvarbios ar kad jos neturės ilgalaikio ekonominio poveikio. Rinkos natūraliai yra linkusios būti nestabilesnės nei pamatinė ekonominė realybė, kurią tos rinkos turėtų atspindėti. Impulso stimulas sukelia normos viršijimą abiem kryptimis.

Didesni rinkos svyravimai turės svarbių trumpalaikių pasekmių, nes rizikos kapitalas ir privataus kapitalo fondai, atliekantys lemiamą vaidmenį remiant inovatyvias, potencialiai sparčiau augsiančias įmones, nėra nuo jų apsaugoti. Esant pakilimui vertinimai būna aukšti ir finansavimą gauna kai kurios įmonės su abejotinomis ilgalaikės augimo dinamikos perspektyvomis. Kai yra nuosmukis, privatūs vertinimai atsilieka nuo rinkos korekcijų maždaug 6–9 mėnesiais (ekspertų vertinimais) iš dalies dėl to, kad ir investuotojai, ir įmonės priešinasi vertinimo korekcijai mažėjimo kryptimi tol, kol prispaudžia poreikis surinkti daugiau kapitalo (netgi dabar augimo bendrovės yra raginamos mažinti sąnaudas ir apsaugoti kapitalą). Šiuo laikotarpiu sandorio kainos neatitinka realistiškų ilgalaikių verčių, finansavimas tampa sudėtingas ir stabdo augimą bei inovacijas.

Paskutinis klausimas, kuris atrodo pastaruoju metu neduoda ramybės, – ar karas Ukrainoje, Europos ryžtas sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų bei neregėtas aukštumas pasiekusios iškastinio kuro kainos sutrikdys perėjimą prie mažai anglies dvideginio išskiriančių technologijų. Laimei, yra pagrindo manyti, kad to nebus, bent ne ilgalaikėje perspektyvoje.

Pirma, aukštos iškastinio kuro kainos sukuria galingą paskatą šalims ir vartotojams didinti energijos efektyvumą ir investuoti į tvarius energetikos sprendimus. Šiuo požiūriu, šie veiksniai iš dalies atsveria nepavykusį mėginimą sukurti veiksmingą visą pasaulį apimančią anglies dvideginio apmokestinimo sistemą.

Aukštos iškastinio kuro kainos turės neigiamą paskirstymo poveikį šalių viduje ir tarp šalių – tas poveikis bus panašus į regresyviųjų mokesčių efektą. Tačiau šį poveikį galima sumažinti ir geriausia tai padaryti perskirstant pajamas. Vyriausybės neturėtų subsidijuoti iškastinio kuro reguliuodamos galutines kainas, kad jos būtų mažesnės nei rinkos lygis, nes tai sumažins paskatą ieškoti tvaresnių alternatyvų. Stabilizuoti energijos išteklių kainas gali labai padėti skatinimas investuoti į alternatyvas. Tačiau tai nereiškia, kad reikia imtis didžiausių kainų, o mažiausias palikti neliestas.

Geopolitika taip pat skatina švarios energijos iniciatyvas – skirtingai nuo iškastinio kuro, atsinaujinantys energijos ištekliai paprastai nesukuria išorinės priklausomybės. Todėl perėjimas prie švarių energijos išteklių yra galingas mechanizmas didinant atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą, kai energijos ištekliai naudojami kaip ginklas.

Galiausiai perėjimas prie švarių energijos išteklių yra ne vieną dešimtmetį trunkantis procesas, per kurį energijos išteklių derinys pamažu pasikeičia iš iškastinio kuro į švarias alternatyvas. Artimiausiu metu ekonomikos, ypač Europa, gali naudoti „purviną“ energiją, įskaitant akmens anglį, kad patenkintų savo poreikius. Tačiau tai nereiškia, kad perėjimo prie naujos energetikos sistemos, o kartu ir pasaulinės tvarumo darbotvarkės, laukia katastrofa.

 

Komentaro autorius - Michaelis Spence'as,  Stanfordo universiteto profesorius emeritas, Hooverio instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis 

 

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.  

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Spec. aptarnavimo zona Rusijai? 1

Lietuva, taikanti ketvirtojo paketo nuostatas, draudžiančias Rusijai gabenti sankcionuotas prekes per mūsų...

Nuomonės
05:50
Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 7

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku