Ar valstybės skola tikrai „neprašo valgyti“?

Publikuota: 2022-06-06
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Šiandien – laisvės nuo mokesčių diena: tai simbolinė diena metuose, parodanti, kokią dalį pajamų mokesčių mokėtojai atiduoda į valstybės biudžetą, kiek dienų vidutinis mokesčių mokėtojas dirbo valstybės išlaidoms sumokėti. Taip siekiama atkreipti žmonių dėmesį ne tik į jų sumokamų mokesčių dydį, bet ir kaip valstybė juos panaudoja. Jau antrus metus iš eilės laisvės nuo mokesčių diena minima birželį – iki 2021 m. ji ateidavo antroje gegužės pusėje.

„Valdžia neturi stebuklingos lazdelės, kuria pamojus susikurtų visos gėrybės: nusitiestų keliai, prisipildytų autobusų kuro bakai ir mokytojų bankų sąskaitos. Valdžios pinigai – tai visų dirbančiųjų uždirbti ir per mokesčius surinkti pinigai. Todėl politikai ir valstybės tarnautojai privalo šiuos pinigus valdyti kiek įmanoma efektyviai ir skaidriai“, – sako Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė.

Pasak jos, mokesčiai ir valstybės išlaidos yra ta sritis, kur visuomenei kol kas trūksta finansinio raštingumo. Tyrimai rodo, kad kuo geriau žmonės susipažinę su valstybės mokesčių struktūra, panaudojimo tikslais bei proporcijomis ir kuo tiksliau jie pažįsta jiems tenkančią asmeninę valstybės finansavimo naštą, tuo labiau informuotus sprendimus jie gali priimti balsuodami rinkimuose, taip pat tvarkydami savo asmeninius finansus. Kuo paprastesni ir skaidresni mokesčiai, tuo tolygiau yra paskirstyta mokesčių našta gyventojams.

Nepaisant surenkamų mokesčių ir ekonominio augimo šalies viešasis sektorius išleidžia daugiau negu surenka pajamų. Taip buvo prieš COVID-19 pandemiją, o jai prasidėjus valstybės skola išaugo daugiau nei planuota: 2021 m. pabaigoje pasiekė 24,5 mlrd. Eur. Valstybės skolos palūkanos 2021 m. sudarė 246,7 mln. Eur, vienam gyventojui palūkanų per metus teko 88 Eur. Palūkanoms sumokėti buvo išleista daugiau nei, pavyzdžiui, aplinkos apsaugai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Valstybės skola vienam gyventojui vis labiau auga – 2021 m. ji siekė 8.772 Eur (palyginkime: Latvijoje – 7.895 Eur, Estijoje – 4.199 Eur). Lietuvos skolos ir BVP santykis lyginant 2019 m. ir 2021 m. paaugo 8,4% BVP ir buvo 44,3%.

Paprastai valstybės į didesnes skolas dažniausiai lenda susidūrusios su nenumatytais iššūkiais: pandemijomis, karais, finansų krizėmis. Skolinimasis pandemijos metu Lietuvoje leido darbuotojams išlaikyti darbo vietas, gauti darbo užmokestį, išgyventi itin sudėtingu laikotarpiu. Tačiau yra ir neigiamų aspektų – šalis sumoka vis daugiau palūkanų.   

Be to, tyrimai rodo, kad didelės valstybių skolos turi neigiamą įtaką jų ekonominiam augimui – pasireikšti tai gali per mokesčių didinimą, infliaciją, žemesnį produktyvumą, mažesnes investicijų apimtis. Augant skolai, šalys tampa mažiau atsparios įvairiems šokams, o jų per šį šimtmetį turėjome jau du. Jiems reikia ruoštis – vykdyti atsakingą skolinimosi politiką.

Tačiau valstybės skola vis dar auga. Viena vertus, tai leidžia padengti atotrūkį tarp valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų. Taip patenkinamos visos pusės: diržų veržtis nereikia nei mokesčių mokėtojams, nei viešajam sektoriui.

Kita vertus, visa tai daroma ateities kartų sąskaita. „Mes turime atsakomybę neužkrauti nepagrįstai aukšta skola būsimų kartų vien dėl to, kad tai neleis joms priimti sprendimų dėl biudžeto pagal jų tuometinius prioritetus, nes reikės spręsti skolos ir palūkanų problemą“, – teigia LLRI vadovė.

Išlaidauti skolinantis tarsi skatina ne pirmus metus kartojama mantra: dabar skolintis galima, nes palūkanos mums nieko nekainuoja, valstybės skola „neprašo valgyti“ – galime skolintis labai žemomis ar net neigiamomis palūkanomis. Ką daryti, galvosime vėliau.

Tačiau panašu, kad tas „vėliau“ jau priartėjo: Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde užsiminė, kad palūkanos euro zonoje iki rugsėjo pabaigos peršoks neigiamų palūkanų kartelę.

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, ES rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus metus dėl pandemijos įvestą galimybę valstybėms nesilaikyti biudžeto deficito griežto ribojimo. Lietuva kol kas planuoja kitąmet sugrįžti prie fiskalinės drausmės reikalavimų, bet šie planai gali būti pakoreguoti, jeigu neapibrėžtumas užsitęs, o ES lygiu bus sutarta ir toliau taikyti išimtį.

Ekonomistai pažymi dar vieną aspektą, kuris yra susijęs ne su tiesiogine valstybės skola, bet su valstybės prisiimtais įsipareigojimais. Privačiame sektoriuje apskaitos reikalavimai verčia skaidriai rodyti visus prisiimtus įsipareigojimus, viešajame sektoriuje tokie dalykai kaip įsipareigojimai dėl būsimų pensijų finansavimo, dėl sveikatos apsaugos išlaidų ir pan. nėra matomi, jie nepatenka į skolų skaičiavimo metodiką. Tiesioginė valstybės skola, palyginti su šiais dalykais, yra tik ledkalnio viršūnė – tiesa, tiksliai įvardyti, kokio dydžio ledkalnis po vandeniu, sudėtinga dėl skaičiavimų trūkumo.

VŽ nuomone, suprantama, kai daugiau skolintis valstybę verčia force majeure – reikia padėti išgyventi verslui, piliečiams, valstybinėms institucijoms. Tad kai atkeliauja pandemija ar kaimynę užklumpa karas, didesnės išlaidos lyg ir nekvestionuojamos. Tačiau visais atvejais itin svarbūs yra du aspektai: pirmiausia – atsakingas / saikingas skolinimasis, antra – atsakingas ir skaidrus tokių lėšų naudojimas, be nepamatuoto ir nepateisinamo išlaidavimo.   

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

V. Juzikis. Tarptautines sankcijas galima pažeisti ir netyčia: ką dabar daryti verslui?

Trys pirmieji karo mėnesiai parodė – Lietuvos ekonomika pakankamai stipri, kad atremtų naujus užgriuvusius...

Nuomonės
18:01
A. Januška. Akis, kuri nemato toliau blakstienų 6

„Nekenčiu nežinojimo, menkos vaizduotės, akies, kuri nemato toliau už savo blakstienas. Viskas yra įmanoma.

Nuomonės
2022.07.01
Putinas „pasistengė“ NATO labui 2

Pasibaigus istoriniu tapusiam NATO viršūnių susitikimui Madride, Lietuva kiek atsikvėpė – priimtas ilgai...

Nuomonės
2022.07.01
K. Gečas. Dvi realybės: spąstai, į kuriuos nuolat papuola politikai ir verslo vadovai

Stebiu su tranzito į Kaliningrado sritį ribojimu susijusią komunikaciją ir darausi išvadą: eilinį kartą...

Nuomonės
2022.06.30
Spec. aptarnavimo zona Rusijai? 1

Lietuva, taikanti ketvirtojo paketo nuostatas, draudžiančias Rusijai gabenti sankcionuotas prekes per mūsų...

Nuomonės
2022.06.30
Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 7

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku