O. Matvijčuk. Genocido akivaizdoje derėtis dėl išlikimo?

Publikuota: 2022-06-04
„Imago images“/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Imago images“/„Scanpix“ nuotr.
Pilietinių laisvių centro pirmininkė, IRF valdybos narė, pagrindinė žmogaus teisių gynėja Ukrainoje

Praėjus šimtui dienų po Rusijos neišprovokuoto Ukrainos užpuolimo, JT duomenimis, žuvo mažiausiai 4.000 civilių. Tikrasis skaičius neabejotinai yra gerokai didesnis. Praėjusį penktadienį paskelbtoje nepriklausomų teisės ekspertų grupės ataskaitoje padaryta išvada, kad Rusijos žiaurumai Ukrainoje prilygsta genocidui. Tačiau Vakaruose vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad aukos turi derėtis su savo žudikais ir sutikti su dar didesniu kraujo praliejimu bei okupacija, kad Putinui būtų atlaisvintas kelias nestabdomai judėti pirmyn. Tai - įžeidžianti ir pavojinga iliuzija.

Kalbėdamas Davose H. Kissingeris aiškino, kad Ukraina galėtų užbaigti karą būdama „išmintinga“ ir grįždama prie „status quo ante“. Kitaip tariant, Ukraina turi atiduoti Krymo ir Donbaso teritorijas, kurias Rusija jau užėmė, kaip atlygį už tris mėnesius trukusias skerdynes ir didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlių krizę Europoje.

Realpolitik šalininkai turi suprasti, kad Ukraina kovoja ne tik dėl teritorijos, kaip žaidime „Risk“, bet ir dėl joje gyvenančių žmonių. Kijevo priemiesčio Bučos vardas jau visiems laikams nebus užmirštas kaip Rusijos okupacinių pajėgų įvykdytų šiurpių karo nusikaltimų vieta. Kiekvienoje vietovėje, kurią užėmė Putino kariuomenė, turime siaubą keliančių kankinimų, prievartavimų, žmogžudysčių ir priverstinių dingimų sąrašą. Į civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą taikytasi sąmoningai, o ištisi miestai, pavyzdžiui, Mariupolis, tapo negyvenami. Tokios kančios buvo patirtos per kelis mėnesius; vargu ar galima įsivaizduoti, kas gali nutikti per kelerius metus. Kai ukrainiečiai girdi, kad turi „atiduoti“ teritoriją, jiems tai reiškia palikti savo tautiečius likimo valiai.

Ir teroras nesibaigia, kai Rusijos pajėgos „išlaisvina“ kokį nors miestą. Ši invazija niekada nebuvo skirta teritorijos apsaugai, tai – visapusiška socialinė inžinerija, kurią vykdo režimas, netikintis ukrainiečių tapatybės ar valstybingumo egzistavimu. „Telegram“ kanaluose paskelbtuose vaizdo įrašuose, nufilmuotuose dabar okupuotuose Chersono ir Zaporožės regionuose, matyti, kaip išsigandę gyventojai verčiami sakyti priverstinius prisipažinimus ir patvirtinti, kad „baigė visą denacifikacijos kursą“. Šis groteskiškas eksperimentas primena Kinijos vyriausybės vykdomą uigūrų musulmonų smegenų plovimą Sindziango koncentracijos stovyklose. Bet, matyt, Ukraina turi atiduoti savo žmones šiems kankintojams dėl neegzistuojančio „derybų susitarimo“ su Rusija.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jei tironizuojamų ukrainiečių gyvybės nesukelia pakankamo susirūpinimo imtis veiksmų, tuomet kreipčiausi į politikos formuotojų pragmatizmą. Karas Ukrainoje prasidėjo ne 2022 m., o 2014 m., kai Rusijos pajėgos neteisėtai įsiveržė į Krymą, Donecką bei Luhanską ir juos okupavo, o tarptautinė bendruomenė reagavo vangiai. Ar šis atsargus požiūris kaip nors numalšino  Putino naujų taikinių troškulį? Ar Vakarų demokratijos atsidžiaugė taikos laikotarpiu mainais už tai, kad Kremliui suteikė tai, ko jis norėjo? Nuo Alepo civilių bombardavimo, cheminio ginklo panaudojimo Anglijos gatvėse iki Baltarusijos diktatūros smurtinio susidorojimo su protestu rėmimo – Putinas vykdė pasaulinės destabilizacijos kampaniją ir toliau ją tęs, jei tam nebus ryžtingai pasipriešinta.

Kompromiso sąvokos nėra Putino leksikone. Mes tai žinome iš jo savo piliečių apgaulės. 2000 m. tapęs Rusijos prezidentu, Putinas pasiūlė veiksmingą socialinę sutartį su šalimi – mainais į stiprią ekonomiką, kuri padėtų šaliai išbristi iš posovietinio skurdo, politinės laisvės būtų smarkiai apribotos. Po to prasidėjo kleptokratijos orgija, kai iš gausių šalies naftos ir dujų išteklių gaunamas pelnas buvo pervedamas į elito banko sąskaitas ir išleidžiamas daugiausia Vakaruose. Sutartis su Rusijos gyventojais buvo pažeista nuo pat pradžių, o dėmesį nuo to atitraukė nuolatinis imperinis kaimyninių valstybių užkariavimas.

Pirminiai Kremliaus karo tikslai buvo per kelias dienas užimti visą šalį ir beveik neabejotinai, jei tai būtų pavykę, kitos šalys, pavyzdžiui, Moldova ar Kazachstanas, būtų buvusios kitos. Ir jos vis dar gali būti. Baltarusija faktiškai yra aneksuota, išskyrus pavadinimą. Kisingeris, kai kurios Europos vyriausybės ir kiti prašo pasiduoti ir nuolaidžiauti, o tai tik padidins grėsmę saugumui.

Gali būti tiesa, kad rinkėjams infliacija yra daug svarbesnė problema ir kad artimiausiais mėnesiais pasaulinių maisto bei energijos rinkų sutrikimai gali sustiprėti. Tačiau manyti, kad dėl to kalta Ukraina, atkakliai kovojanti už savo išlikimą, o ne Rusijos karinio jūrų laivyno vykdoma Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, dėl kurios dešimtys milijonų tonų grūdų negali pasiekti paskirties vietos, reiškia neteisingai suprasti tai, kas vyksta mūsų akyse. Naujausias Rusijos pasiūlymas, kad ji galėtų atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą mainais į sankcijų sušvelninimą turėtų išsklaidyti bet kokias abejones, kas yra dabartinės pasaulio sumaišties šaltinis. 

Genocido vykdymo akivaizdoje ukrainiečiams neturėtų būti liepiama derėtis dėl savo išlikimo. Pastarosiomis dienomis kalbėjausi su kolegomis, žmogaus teisių gynėjais iš Sirijos ir Libijos – šalių, kuriose Rusijos pajėgos ir samdiniai visiškai nebaudžiamai sėja mirtį ir destrukciją. Pasaulis negali leisti, kad Ukraina būtų įtraukta į šį sąrašą. Mes nebūsime paskutiniai. Tiems, kurie savo cinizmą dangsto vadinamuoju pragmatizmu, reikia grįžti į mokyklą ir išmokti, kad vienintelis būdas nugalėti skriaudiką – pasipriešinti jam.

 

Komentaro autorė - Oleksandra Matvijčuk, Pilietinių laisvių centro pirmininkė, IRF valdybos narė, pagrindinė žmogaus teisių gynėja Ukrainoje

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 6

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15
Praradęs nebenusipirksi 2

Karūną, „Verslo reputacijos indekso“ tyrimo duomenimis, šiemet pelnė „Thermo Fisher Scientific“, tačiau...

Nuomonės
2022.06.14
Laukiame rudens? 18

Infliacija euro zonoje nesiliauja šokdinti kainų, tad šalių vyriausybės ieško įvairių būdų, galinčių...

Nuomonės
2022.06.13
D. Palavenis. ES iniciatyva, skirta skatinanti inovacijas gynybos srityje - HEDI

Birželio 1 d. buvo oficialiai pradėta Europos gynybos inovacijų centro (toliau – HEDI) (angl. Hub for EU...

Nuomonės
2022.06.12
Š. Sakalauskas. Sukčiai ir melagienos internete: kaip su jais kovoti verslui?

Socialiniai tinklai prekių ženklams atveria dideles rinkodaros ir žinomumo didinimo galimybes, leidžia...

Nuomonės
2022.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku