E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Publikuota: 2022-05-27
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija juos sukūrė. Atrodo, gal koks gigantiškas drugelis suspurdo sparnais Amazonijos miškuose, o mums dabar tenka kentėti nuo infliacijos. Ši sukelia vis naujų problemų – štai, viešųjų pirkimų vykdytojai šaukte šaukia, kad jiems būtina indeksacija. Pasigilinkime, kaip tai aiškina drugelio efektas.

Atsakydamas į COVID-19, Europos centrinis bankas (ECB) savo paties sprendimu atpalaidavo jį ribojančias taisykles ir ėmėsi lieti pinigus vyriausybėms.

„Esame visiškai pasirengę didinti turto pirkimo programų mastą ir koreguoti jų sudėtį tokiu mastu, kokio reikės, ir tiek ilgai, kiek reikės“, – prasidėjus pandemijai, komentavo ECB vadovė Christine Lagarde. Jau pirmuoju spurdėjimu ECB išleido 870 mlrd. Eur – o tai, jų pačių vertinimu, – 7,3% euro zonos BVP. Netrukus šis skaičius pasiekė 1850 mlrd. Eur – kitaip tariant, 15,5% euro zonos BVP buvo tiesiog prispausdinta „kaip atsakas į pandemiją“. Drugelio efekto mastas: nuo pandemijos pradžios pinigų bazė buvo padvigubinta, o masė padidinta 25%.

Didžiausia dalis pateko į valstybių iždus ir virto „naujos kartos investicijomis“. Iš jų tikėtasi daug visokio gėrio – mokslo, skaitmenizavimo, statybų ir kelių. Tačiau infliacijai septynis kartus viršijus ECB planą, iš šių lėšų finansuoti viešieji pirkimai nebeatrodo taip pat patraukliai. Juk gamintojams kainos auga daug greičiau nei vartotojams: vartotojų kainų indeksas šių metų balandį buvo 16,6%, o gamintojų – 28,1%. Tai sukelia galvos skausmą visiems gamintojams, tačiau valstybiniai užsakymai turi savo specifikos. Daugiau sumokėję už metalo konstrukcijas, betoną ir darbo rankas, vykdytojai negali brangiau parduoti savo objektų. Nes nėra kam.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Mat valstybės užsakymuose negalioja principas „derėkitės ir nusiderėkite“. Čia nėra subjekto, su kuriuo galima būtų derėtis, kuris turėtų tam visus įgaliojimus, galėtų pasverti naudą ir sąnaudas, turėtų institucines sąlygas prisiimti atsakomybę. Valstybės institucijose yra asignavimų eilutės, kurių privalu laikytis. Ir todėl galima nuspėti, kad dauguma pabrangusių viešųjų pirkimų „derybų“ atsidurs teisme. Tačiau ir teismai negali skirti indeksacijai reikalingo papildomo finansavimo, o svarbiausia, kad už teismų sąnaudas – ir pinigais, ir prarastu laiku – sumokame mes visi, mokesčių mokėtojai. Taigi valdiškos statybos ir keliai dar labiau brangs. 

Nėra kito kelio, kaip priimti centralizuotą, vieną, greitą sprendimą ir valstybei prisiimti atsakomybę už viešųjų pirkimų brangimą, juos indeksuojant. Alternatyva – stabdyti projektus, penkmečiais bylinėtis teismuose, leidžiant privačioms įmonėms prisiimti visą finansinę naštą ir galbūt net bankrutuoti. Visiems rinkos dalyviams ši pamoka – skausminga. Kol sprendimų priėmėjai lūkuriuoja akligatvyje, pasižvalgykime, kokių dar galime išmokti pamokų.

Pirma, kiekvienų metų biudžetas turi būti priimamas su aiškiais prioritetais, kad, gyvenimui nukrypstant nuo oficialių prognozių, būtų žinoma, kurį finansavimą mažinti, kurio atsisakyti visai, o kurį galbūt net didinti. 

Antra, visai ekonomikai patiriant skaudų kaštų ir pajamų atotrūkį, valstybei taip pat būtina solidariai peržiūrėti išlaidas ir optimizuoti veiklą. 

Ir pagaliau, ši infliacija į šipulius sudaužo populiarųjį mitą, kad dosniai ECB finansuojami valstybės užsakymai gelbėja ekonomiką, ypač sunkiais laikais. Drugelis, kurio efektas šiandien pasiekė valstybines statybas, mokslą ir kelius, plazdėjo sparnais ne šiaip sau. Jis gamino pinigus visiems šiems projektams.

Komentaro autorė – Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Spec. aptarnavimo zona Rusijai? 1

Lietuva, taikanti ketvirtojo paketo nuostatas, draudžiančias Rusijai gabenti sankcionuotas prekes per mūsų...

Nuomonės
05:50
Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 7

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku