G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova

Publikuota: 2022-05-26 12:05
Geroge'as Sorosas, Atviros visuomenės fondo įkūrėjas ir pirmininkas, investuotojas ir filantropas.
AFP/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
Geroge'as Sorosas, Atviros visuomenės fondo įkūrėjas ir pirmininkas, investuotojas ir filantropas. AFP/„Scanpix“ nuotr.
Atviros visuomenės fondo įkūrėjas ir pirmininkas

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir iki pamatų sukrėtė Europos Sąjungą, kuri buvo įkurta tam, kad neleistų karui sugrįžti į šį žemyną. Net kai kovos baigsis, o tai galiausiai įvyks, padėtis niekada negrįš į status quo ante. Iš tiesų Rusijos invazija gali tapti Trečiojo pasaulinio karo pradžia, o mūsų civilizacija gali jo neišgyventi.

Invazija į Ukrainą nebuvo netikėta. Per pastarąjį pusę dešimtmečio ar dar ilgiau pasaulis vis labiau įsitraukia į kovą tarp dviejų kardinaliai priešingų valdymo sistemų: atviros ir uždaros visuomenės. Leiskite man kuo paprasčiau apibrėžti skirtumus.

Atviroje visuomenėje valstybės vaidmuo yra saugoti individo laisvę, o uždaroje visuomenėje individo vaidmuo yra tarnauti valstybės valdovams. Kiti visai žmonijai svarbūs klausimai – kova su pandemijomis ir klimato kaita, branduolinio karo išvengimas, pasaulinių institucijų išlaikymas – turėjo užleisti vietą šiai sisteminei kovai. Todėl ir sakau, kad mūsų civilizacija gali neišlikti.

Į vadinamąją politinę filantropiją įsitraukiau aštuntajame dešimtmetyje, kai didelę pasaulio dalį valdė komunistai. Norėjau padėti žmonėms, kurie tuo piktinosi ir kovojo prieš priespaudą. Tuometinėje sovietų imperijoje vienas po kito sėkmingai ir greitai steigiau fondus. Šios pastangos atnešė daugiau peno, nei tikėjausi.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tai buvo džiaugsmingos dienos. Jos taip pat sutapo su asmeninės finansinės sėkmės laikotarpiu, kuris leido man padidinti metinę paramą nuo 3 mln. dolerių 1984 m. iki daugiau nei 300 mln. dolerių vos po trejų metų.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių atvirų visuomenių atžvilgiu dalykai ėmė tekėti neigiama linkme. Represiniai režimai dabar įsitvirtino, o atviros visuomenės atsidūrė apgulties zonoje. Šiandien didžiausią grėsmę atviroms visuomenėms kelia Kinija ir Rusija.

Ilgai svarsčiau, kodėl įvyko šis pokytis. Dalį atsakymo galima rasti sparčioje skaitmeninių technologijų, ypač dirbtinio intelekto, raidoje.

Technologijos su iltimis

Teoriškai dirbtinis intelektas turėtų būti politiškai neutralus: jis gali būti naudojamas tiek geriems, tiek blogiems tikslams. Praktikoje poveikis yra asimetriškas. Dirbtinis intelektas ypač gerai sugeba kurti kontrolės priemones, kurios padeda represiniams režimams ir kelia pavojų atviroms visuomenėms. COVID-19 taip pat padėjo įteisinti tokias kontrolės priemones, nes jos tikrai naudingos kovojant su pandemija.

Spartus dirbtinio intelekto vystymasis plėtėsi kartu su socialine žiniasklaida ir technologijų platformomis. Per trumpą laiką šie konglomeratai ėmė dominuoti pasaulio ekonomikoje, o jų žaidimų aikštelė tapo visas pasaulis.

Šie pokyčiai lėmė toli siekiančias pasekmes. Jie paaštrino Kinijos ir Jungtinių Valstijų konfliktą. Kinija savo technologijų platformas pavertė nacionaliniais čempionais. JAV buvo mažiau ryžtingos, nes baiminosi dėl jų poveikio asmens laisvei.

Šie skirtingi požiūriai naujai atskleidžia šių dviejų skirtingų valdymo sistemų konfliktą. Prezidento Xi Jinpingo vadovaujamai Kinijai, kuri aršiau nei bet kuri kita šalis istorijoje renka asmens duomenis, kad galėtų stebėti ir kontroliuoti savo piliečius, šie pokyčiai iš pirmo žvilgsnio turėtų būti naudingi. Tačiau paaiškinsiu, kad taip nėra.

Putino ir Xi suartėjimas

Pirmiausia norėčiau aptarti pastarojo meto įvykius, ypač vasario 4 d. įvykusį Xi ir Rusijos prezidento V. Putino susitikimą Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje. Jie paskelbė ilgą pareiškimą, kuriame skelbiama, kad jų bendradarbiavimas „neturi ribų“.  Putinas informavo Xi apie „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje, tačiau neaišku, ar jis atskleidė Xi, kad turi omenyje visapusišką invaziją. JAV ir Britanijos kariniai ekspertai neabejotinai papasakojo Kinijos atstovams, kas jų laukia. Xi tam pritarė, bet paprašė Putino palaukti, kol baigsis žiemos žaidynės.

Savo ruožtu Xi surengė olimpines žaidynes, nepaisant to, kad Kinijoje pradėjo plisti itin užkrečiamas omikron viruso variantas. Organizatoriai labai stengėsi sukurti varžybų dalyviams saugią aplinką ir olimpiada baigėsi be trikdžių.

Tačiau omikron visgi įsitvirtino bendruomenėje, pirmiausia Šanchajuje, didžiausiame Kinijos mieste ir komercijos centre. Dabar virusas plinta ir likusioje šalies dalyje. Tačiau Xi iki šiol tebesilaiko savo „nulio užsikrėtimų“ politikos, kuri sukėlė didžiulių sunkumų Šanchajaus gyventojams, priverčiant juos gyventi laikinuose karantino centruose, užuot leidus savarankiškai karantinuotis namuose. Šanchajaus gyventojai buvo privesti prie atviro sukilimo ribos.

Daugelį žmonių glumina toks iš pažiūros neracionalus požiūris į pandemiją, bet galiu jums paaiškinti – Xi slepia gėdingą paslaptį. Jis nepasakė Kinijos žmonėms, kad jie buvo paskiepyti vakcina, kuri buvo sukurta nuo pirminio ligos varianto, bet menkai apsaugo nuo naujų variantų.

Xi negali sau leisti prisipažinti, nes jo karjera šiuo metu kabo ant plauko. Šį rudenį baigiasi jo antroji kadencija, o jis nori būti paskirtas beprecedentei trečiajai kadencijai ir galiausiai tapti valdovu visam gyvenimui. Jis kruopščiai suplanavo visą eigą, kuri leistų jam įgyvendinti savo gyvenimo siekį, ir šiam tikslui reikia viską apjungti.

Pasipriešinimas Rusijai

Tuo tarpu  Putino „specialioji karinė operacija“ vyko ne pagal planą. Jis tikėjosi, kad rusakalbiai Ukrainos gyventojai jo kariuomenę sutiks kaip išvaduotojus. Pas rusų karius net buvo rasta pergalės paradui skirtų paradinių uniformų.

Vietoje to Ukraina netikėtai stipriai pasipriešino ir padarė didelę žalą įsiveržusiai Rusijos kariuomenei, kuri buvo blogai aprūpinta, blogai vadovaujama ir netrukus tapo demoralizuota. JAV ir ES parėmė Ukrainą ir tiekė jai ginkluotę. Jų padedama Ukraina sugebėjo įveikti daug didesnę Rusijos kariuomenę mūšyje dėl Kijevo.

Putinas negalėjo susitaikyti su pralaimėjimu ir atitinkamai pakeitė savo planus. Vadovavimui jis paskyrė generolą Vladimirą Šamanovą, gerai žinomą dėl savo žiaurumo apgulus Grozną, o vėliau – dėl žiauraus žygio Sirijoje, ir įsakė jam iki gegužės 9 d., kai turėjo būti švenčiama Pergalės diena, pasiekti kokių nors laimėjimų.

Tačiau Putinui buvo labai nedaug priežasčių švęsti. Šamanovas sutelkė pastangas į Mariupolio uostamiestį, kuriame anksčiau gyveno 400.000 gyventojų. Jis pavertė jį griuvėsiais, kaip ir Grozną, tačiau ukrainiečių gynėjai ilgai atsilaikė.

Skubus pasitraukimas iš Kijevo atskleidė žiaurumus, kuriuos Putino kariuomenė vykdė prieš civilius gyventojus šiauriniuose miesto priemiesčiuose. Karo nusikaltimai yra gerai užfiksuoti dokumentuose, o Rusijos karių nužudytų civilių gyventojų vaizdai tokiuose miestuose kaip Buča sukėlė platų tarptautinį pasipiktinimą. Tačiau Rusijos gyventojams apie Putino karą buvo nutylima.

Invazija į Ukrainą įžengė į naują, sunkesnį etapą šalies gynėjams. Ukrainos kariuomenei tenka kautis atviroje vietovėje, kur sunkiau įveikti skaitinę Rusijos pajėgų persvarą.

Ukrainiečiai daro viską, ką gali, kontratakuoja, kartais net drąsiai skverbiasi į Rusijos teritoriją. Tokia taktika turėjo papildomos naudos – dalis Rusijos gyventojų pagaliau suprato, kas iš tikrųjų vyksta.

JAV taip pat dėjo visas pastangas, kad sumažintų finansinį atotrūkį tarp Rusijos ir Ukrainos, neseniai skirdamos anksčiau neregėtą 40 mlrd. dolerių karinę ir finansinę pagalbą Ukrainos vyriausybei. Negaliu nuspėti rezultatų, bet Ukraina šioje kovoje neabejotinai turi šansų.

Vieningesnė Europa

Neseniai Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ir kiti Europos vadovai ėmėsi dar daugiau veiksmų. Jie nori pasinaudoti Rusijos invazija į Ukrainą, kad paskatintų didesnę Europos integraciją ir kad tai, ką daro Putinas, niekada nepasikartotų.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrikas Leta, Partito Democratico lyderis, pasiūlė iš dalies federacinės Europos planą. Federalinė dalis apimtų užsienio reikalus, prieglobstį, energetiką, gynybą, socialinę ir sveikatos politiką. Daugelis žmonių, tarp jų ir aš, primygtinai reikalauja, kad į šį sąrašą būtų įtrauktas ir maisto bei klimato saugumas.

Europos federaliniame branduolyje nė viena valstybė narė neturėtų veto teisės. Kitose politikos srityse valstybės narės galėtų prisijungti prie „norinčiųjų koalicijų“ arba tiesiog išlaikyti veto teisę.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, gerokai išplėtęs savo proeuropietišką požiūrį, pasisakė už geografinės plėtros svarbą ir būtinybę Europos Sąjungai jai pasirengti. Ne tik Ukraina, bet ir Moldova, Gruzija bei Vakarų Balkanų šalys turėtų pretenduoti į ES narystę. Prireiks laiko detalėms suderinti, tačiau atrodo, kad Europa juda teisinga kryptimi. Į Ukrainos užpuolimą ji reagavo sparčiau, vieningiau ir energingiau nei kada nors anksčiau savo istorijoje. Po neryžtingos pradžios Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen taip pat atrado savyje tvirtą proeuropietišką balsą.

Tačiau Europos priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro tebėra pernelyg didelė, daugiausia dėl buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vykdytos merkantilistinės politikos. Ji sudarė specialius susitarimus su Rusija dėl dujų tiekimo ir padarė Kiniją didžiausia Vokietijos prekybos partnere. Vokietija tapo geriausiai besivystančia Europos ekonomika, tačiau dabar už tai tenka mokėti didelę kainą. Vokietijos ekonomiką reikia perorientuoti. O tai užtruks.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas buvo išrinktas, nes žadėjo tęsti A. Merkel politiką ir valdymo stilių. Tačiau įvykiai privertė jį atsisakyti tęstinumo, o tai nebuvo lengva, nes jam teko sulaužyti kai kurias šventas savo paties Socialdemokratų partijos tradicijas.

Tačiau, kai kalbama apie Europos vienybės išsaugojimą, atrodo, kad galiausiai Scholzas visada priima teisingus sprendimus. Jis sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, skyrė 100 mlrd. eurų (104,8 mlrd. JAV dolerių) gynybai ir suteikė ginklų Ukrainai, pažeisdamas ilgametį tabu. Ir apskritai Vakarų demokratijos panašiai ryžtingai reagavo į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Despotiškos nelaimės

Kuo gali pasigirti du diktatoriai – Putinas ir Xi, dabar susivieniję į aljansą? Jie turi daug bendro. Jie valdo baugindami, todėl daro protu nesuvokiamų klaidų. Putinas tikėjosi, kad Ukrainoje bus sutiktas kaip išvaduotojas; taip pat ir Xi laikosi nulinės COVID-19 politikos, kurios nepavyks išlaikyti.

Atrodo, kad Putinas pripažino, jog įsiveržęs į Ukrainą padarė didžiulę klaidą, ir dabar rengia dirvą deryboms dėl ugnies nutraukimo. Tačiau nutraukti ugnį neįmanoma, nes juo negalima pasitikėti. Putinui tektų pradėti taikos derybas, o to jis niekada nepadarys, nes tai prilygtų atsistatydinimui.

Situacija paini. Kariniam ekspertui, kuris priešinosi invazijai, buvo leista dalyvauti Rusijos televizijos laidoje ir informuoti visuomenę, kokia bloga yra padėtis. Vėliau jis prisiekė ištikimybę Putinui. Įdomu tai, kad Xi ir toliau remia Putiną, tačiau jau atsiranda ribos.

Tuo galima paaiškinti, kodėl Xi yra pasmerktas nesėkmei. Leidimas Putinui pradėti nesėkmingą puolimą prieš Ukrainą neatitiko Kinijos interesų. Nors Kinija turėtų būti vyresnioji partnerė aljanse su Rusija, Xi nepakankamai ryžtingas elgesys leido Putinui uzurpuoti šią poziciją. Tačiau didžiausia Xi klaida buvo tai, kad jis dar labiau sustiprino savo „nulio COVID-19 užsikrėtimų“ politiką.

Nesibaigiantys karantinai turėjo pražūtingų pasekmių, dėl kurių Kinijos ekonomika nuo kovo mėnesio pradėjo nevaldomai kristi. Balandį visoje šalyje galiojantis greitkelių logistikos indeksas, pagal kurį vertinamas krovinių vežimas keliais visoje Kinijoje, nukrito iki 70% prieš metus buvusio lygio. Vien tik Šanchajuje greitkelių logistikos indeksas nukrito iki 17% ankstesnių metų lygio. Kadangi daugiau kaip 80% visų krovinių Kinijoje pervežama sunkvežimiais, šie skaičiai rodo, kad beveik žlugo vidaus komerciniai pervežimai.

Be to, „Caixin“ sudėtinis PMI indeksas, kuriam naudojami iš maždaug 400 bendrovių surinkti duomenys, kuriais remiantis stebimos privataus sektoriaus verslo tendencijos Kinijoje, įskaitant pardavimus, naujus užsakymus, užimtumą, atsargas ir kainas, kovo mėn. Nuo 43,9 sumažėjo iki 37,2. Kai PMI indekso vertė yra mažesnė nei 50, ekonomika traukiasi. Smarkiai mažėjantis Kinijos ekonominis aktyvumas neabejotinai turės pasaulinių pasekmių, tačiau bent jau iki šiol tam buvo ruošiamasi vangiai.

Šie neigiami rezultatai ir toliau didės, kol Xi nepakeis kurso, o to jis niekada nepadarys, nes negali pripažinti klaidos. Po nekilnojamojo turto krizės žala bus tokia didelė, kad paveiks viso pasaulio ekonomiką. Sutrikus tiekimo grandinėms, pasaulinė infliacija gali virsti pasauline depresija.

Rizikos mažinimas

Vakarų dilema santykiuose su Rusija yra ta, kad kuo silpnesnis tampa Putinas, tuo labiau jis tampa nenuspėjamas. ES valstybės narės jaučia spaudimą. Jos supranta, kad  Putinas gali nelaukti, kol jos išvystys alternatyvius energijos šaltinius, ir užsukti dujų kranelius kol tai dar tikrai skaudės, kaip jis padarė Bulgarijai, Lenkijai ir Suomijai.

Praėjusią savaitę paskelbta programa „RePowerEu“ atspindi šiuos nuogąstavimus. Scholzas ypač nerimauja dėl ypatingų A. Merkel susitarimų su Rusija. M. Draghi yra drąsesnis, nors Italijos priklausomybė nuo dujų yra beveik tokia pat didelė kaip Vokietijos. Europos sanglaudai teks rimtas išbandymas, tačiau jei ji ir toliau veiks kartu, tai gali sustiprinti ir Europos energetinį saugumą, ir lyderystę klimato kaitos srityje.

O kaip dėl Kinijos? Xi turi daug priešų. Niekas nedrįsta pulti jo tiesiogiai, nes jis kontroliuoja visas stebėjimo ir represijų priemones. Tačiau gerai žinoma, kad Komunistų partijoje nesutarimai tapo tokie aštrūs, kad rado išraišką straipsniuose, kuriuos gali skaityti paprasti žmonės.

Priešingai nei tikėtasi, Xi gali nesulaukti trokštamos trečios kadencijos dėl padarytų klaidų. Tačiau net jei jis ją gaus, Politinis biuras gali nesuteikti jam laisvos valios pasirinkti kito Politinio biuro narius. Tai labai sumažintų jo galią ir įtaką bei sumažintų tikimybę, kad jis taps valdovu visam gyvenimui.

Tuo tarpu, kai karas Ukrainoje tęsiasi, kova su klimato kaita atsidūrė antrame plane. Tačiau ekspertai mums primena, kad jau gerokai atsiliekame, o klimato kaita gali bet kada pasiekti negrįžtamą ribą. Tai gali būti mūsų civilizacijos pabaiga.

Man ši perspektyva atrodo ypač bauginanti. Dauguma iš mūsų sutinka su mintimi, kad galiausiai vis tiek mirsime, bet mūsų civilizacijos išlikimą laikyti savaime suprantamu dalyku yra didelė klaida.

Todėl privalome sutelkti visus savo išteklius, kad karas kuo greičiau baigtųsi. Geriausias ir galbūt vienintelis būdas išsaugoti mūsų civilizaciją – kuo greičiau nugalėti Putiną. Tai svarbiausia.

Komentaro autorius – George’as Sorosas, Atviros visuomenės fondo įkūrėjas ir pirmininkas   

 Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2022 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 7

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku