A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

„GovTech“ sprendimai, pavyzdžiui, finansinių technologijų ar dirbtinio intelekto įrankiai, yra strategiškai svarbūs ne tik viešojo sektoriaus institucijų tiesioginei veiklai. Sėkmingai Lietuvoje pritaikius „GovTech“ įrankiais paremtus sprendimus, nekiltų problemų juos parduoti užsienyje. Sukurti technologiniai produktai gali būti nesunkiai paversti nepriklausomais ir pritaikomais naudojimui visame pasaulyje – nuo kaimyninių šalių Europoje, iki sparčiai besivystančių Afrikos valstybių.

Tinkamas pasiruošimas inovatyvių administracinių ir valdymo sprendimų eksportui galėtų paversti „GovTech“ atskira ir stipria eksporto sritimi, kuri kliautųsi mūsų IT talentais, būtų nepriklausoma nuo geopolitikos ar tiekimo iššūkių ir papildų valstybės biudžetą.

Kad „GovTech“ eksportas taptų įmanomas, reikia atlikti tris pagrindinius žingsnius.

Pirmiausia, būtina Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje sukurti išorinių (verslo) ir vidinių (valstybės tarnautojų) ekspertų darbo grupę, kuri aprašytų gaires, kada inovatyvūs fintech sprendimai atitinka „GovTech“ eksporto reikalavimus. Gairėse galėtų atsidurti daugiakalbystės, technologiniai ir kokybės kriterijai, kurie užtikrintų, kad viešaisiais pirkimais įsigyjami produktai bus lengvai modifikuojami ir pritaikomi eksporto tikslais – taip užtikrinant jų atsiperkamumą.

Antra, reikalingas ir nacionalinis fondas, kuris leistų vystyti „GovTech“ platesniu ir strateginiu lygiu. Šiuo metu „GovTech“ sprendimus tiekiančios įmonės yra apdovanojamos iki 50 tūkst. eurų premija. Norint, kad jos kurtų didesnio masto ir pritaikomumo technologinius įrankius, reikalingas ir didesnis biudžetas, kuris leis tokius sudėtingus sprendimus įsigyti, įgyvendinti ir, galiausiai – paruošti pardavimui.

Trečias žingsnis – reikia į eksportą orientuotos institucijos, kuri šią valstybinę pramonės šaką koordinuotų ir užsiimtų „GovTech“ reprezentavimu, pardavimais ir partnerystėmis. Tokia veikla ir glaudus ryšys su užsienio partneriais ne tik neštų pelną, bet ir gerintų tarpvalstybinius santykius bei leistų Lietuvai tapti labiau vertinama skaitmeninių technologijų srityje.

Geras neįgyvendintos strategijos pavyzdys yra projektas „Saulė“ – nauja informacinė sistema, skirta viešiesiems pirkimams (CVP IS). Projekto vertė yra 6,5 mln. Eur. Projekto techniniuose reikalavimuose nebuvo įtrauktas funkcionalumas, kuris būtų reikalingas eksploatuojant sistemą kitose šalyse. Todėl papildomam vystymui prireiktų dar apie 1 mln. Eur. 

Mūsų ES rinkos tyrimai dėl valstybinių informacinių sistemų viešiesiems pirkimams valdyti rodo, kad yra didelis potencialas tiesioginiams pardavimams bei sistemų nuomos paslaugoms (SaaS). Vos keli tokio sprendimo pardavimai jau galėtų atpirkti investicijas ir atnešti grąžą.

Turime visus sėkmės elementus, kad „GovTech“ eksporto strategija taptų realybe: gabius IT specialistus, aktyvią „FinTech“ ekosistemą, inovatyvų Lietuvos banką ir kitas sprendimus įgyvendinančias institucijas.

Išnaudokime šias galimybes. Taip Lietuvoje sukursime jau ne realaus, o ateities laiko ekonomiką – atsparią, veržlią ir nuolat tobulėjančią.

Komentaro autorius – Antonas Zujevas, finansinių technologijų įmonės „Forbis group“ vadovas ir Finansų ministerijos „FinTech“ sektoriaus plėtros analizės darbo grupės narys.