P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga

Publikuota: 2022-05-11
Ann Linde, Švedijos užsienio reikalų ministrė. AFP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
Ann Linde, Švedijos užsienio reikalų ministrė. AFP / „Scanpix“ nuotr.
Švedijos laikraščio „Svenska Dagbladet“ vedamųjų straipsnių autorė

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik Švedijos saugumo doktrina – tai padėjo suformuoti švedų nacionalinį identitetą ir savipratą. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą netrukus gali pakeisti tradicinę šios šalies nuostatą nesijungti prie aljansų, paskatindama dvi šalis pateikti paraiškas tapti NATO narėmis.

Dar kovo 8 d., praėjus dviem savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas pradėjo savo karą Ukrainoje, Švedijos ministrė pirmininkė socialdemokratė Magdalena Andersson pareiškė, kad pateikus paraišką stoti į NATO „dabartinėje situacijoje[…] šis Europos regionas būtų dar labiau destabilizuotas ir įtampa dar labiau padidėtų.“ Daug centro dešiniųjų komentuotojų iškart ją apkaltino sutinkant su Putino nuomone, kad nepriklausomos šalies sprendimas įstoti į NATO gali būti laikomas provokacija prieš Rusiją.

Tačiau dabar stiprūs socialdemokratų siunčiami signalai rodo, kad Švedija gali pateikti paraišką tapti NATO nare dar birželio mėnesį Madride įvyksiančiame aljanso susirinkime. Šios šalies saugumo padėtis jau radikaliai pasikeitė. Vyriausybė nusiuntė Ukrainai ginklų, o Švedijos visuomenė internete ieško informacijos apie slėptuves nuo bombų ir jodo tabletes.

Stiprėjančios stojimą į NATO palaikančios nuotaikos kaimyninėje Suomijoje taip pat veikia Švedijoje vykstančias diskusijas dėl saugumo. Suomijos pažeidžiamumas Sovietų Sąjungos, o paskui ir Rusijos, atžvilgiu ilgą laiką buvo svarbi priežastis, kodėl Švedija nesijungė į aljansus, ir politikos formuotojai darė prielaidą, kad jeigu Švedija įstos į NATO, Suomija pateks į Kremliaus kontrolės zoną. Pastaraisiais metais Švedija daug investavo į bendradarbiavimą su Suomija saugumo srityje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kai balandį Stokholme Andersson susitiko su Suomijos ministre pirmininke Sanna Marin, abi lyderės pabrėžė, kad nors kiekviena šalis pati priims savo sprendimą dėl narystės NATO, jos tai padarys glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje. Marin pažadėjo, kad Suomija apsispręs per kelias savaites, o Švedijos parlamentas gegužės viduryje paskelbs ataskaitą, kurioje išdėstys savo poziciją dėl šalies narystės. Nieko neturėtų stebinti, jei šios dvi Šiaurės šalys nuspręstų veikti kartu.

Švedijai nepriklausymas jokiam aljansui ir neutralumas – tai ne tik įsigalėjusios vertybės; tai taip pat yra pojūtis, kad tokia politika šaliai gerai pasitarnavo per karus XX a. ir XXI a. pradžioje. Žinoma, realybė ne visada sutapo su retorika. Per Antrąjį pasaulinį karą Švedija iš tiesų nebuvo neutrali, nes darė reikšmingų nuolaidų nacistinei Vokietijai. Netrukus po karo šalis nusileido Kremliaus reikalavimams (be kitų gėdingų susitaikėliškų veiksmų) perduodama Sovietų Sąjungai karius iš Baltijos valstybių.

Tačiau per Šaltąjį karą Švedija buvo sudariusi slaptą sąjungą su NATO, slaptai ir plačiai bendradarbiaudama su aljansu. Ši politika labai prieštaravo oficialiai retorikai, kuria buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad šalis užima tarpininko poziciją tarp dviejų vienodai smerktinų galių – Sovietų Sąjungos ir JAV. Vadovaujant Olofui Palmei, kuris nuo 1969 m. iki jo nužudymo 1986 m. buvo socialdemokratų lyderis ir du kartus buvo išrinktas ministru pirmininku, apie NATO buvo kalbama kaip apie grėsmingą „branduolinį aljansą“. Tačiau nors viešai demonstravęs antiamerikietiškas nuotaikas, privačiuose pokalbiuose jis pabrėždavo, kad bendradarbiavimas su NATO turi būti tęsiamas.

Palmei mirus, oficiali jo saugumo doktrina Švedijoje tapo bene šventa ir šio politiko dvasia dar ilgai turėjo įtakos šalies užsienio reikalų politikai. 2010 metų rinkimų kampanijoje socialdemokratai, pasitelkę seną dainelę apie „branduolinį aljansą“, reikalavo, kad „JAV atsisakytų savo branduolinių ginklų ir karinių bazių už šalies ribų.“

Tačiau praktikoje Švedija atsisakė neutralumo ir vis labiau tolsta nuo principo nesijungti prie jokio aljanso. Kaip ES narė, nuo 1995 m. ši šalis yra užmezgusi glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su kitomis valstybėmis narėmis. Nuo 2009 m. jai taikoma ES solidarumo sąlyga, įpareigojanti valstybes nares padėti kitoms ES narėms (nors nebūtinai karinėmis priemonėmis) ginkluoto užpuolimo atveju.

Be to, Švedija pamažu stiprino bendradarbiavimą su NATO ir dabar (kaip ir Suomija) yra vadinamoji didesnių galimybių partnerė. Kaip Taikos partnerystės narė, Švedija siuntė savo karius į tarptautines operacijas su NATO vėliava ir dalyvauja aljanso kariniuose mokymuose. Svarbiausia, kad Švedijos gynybos planas karo atveju yra labai paremtas pagalba iš išorės.

Dėl Švedijos per Šaltąjį karą taikytos neutralumo politikos šaliai reikėjo stiprių gynybinių pajėgų ir karinėms išlaidoms buvo skiriama iki 4% BVP. Švedijos oro pajėgos buvo ketvirtos pagal dydį pasaulyje ir per kelias dienas galėjo mobilizuoti bene visus tarnybai tinkamo amžiaus vyriškos lyties šalies gyventojus. Nors nuo Šaltojo karo pabaigos Švedija siekė neatsilikti karinių technologijų srityje, de facto atšaukus privalomąją karo tarnybą ir kariuomenei ėmus labiau orientuotis į užsienio misijas, gynybos pajėgumai sumenko. Privalomoji karo tarnyba neseniai buvo grąžinta, o po Rusijos invazijos šalies šauktinių kariuomenę užplūdo daugybė norinčių čia tarnauti.

Tačiau šiuo metu Švedijos išlaidos gynybai siekia tik 1,3% BVP. 2013 m. tuometis vyriausiasis kariuomenės vadas Sverkeris Goransonas viešai pripažino, kad puolama Švedija galėtų atsilaikyti „maždaug savaitę. Tada mums reikėtų kitų šalių pagalbos.“ Tik prasidėjus karui Ukrainoje, Andersson paskelbė, kad Švedijos išlaidos gynybai bus padidintos iki 2% BVP.

Nors Švedijos gynybos planuose labai kliaujamasi kitų pagalba, šalis neturi kolektyvinio saugumo garantijų, kurios yra įtvirtintos Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje. Ir atrodo, kad Rusijos agresija sustos tik prie visaverčių NATO narių, o ne Aljanso partnerių, kaip antai Ukraina ir Gruzija, sienų.

Švedijos visuomenė mano, kad partnerystės su NATO nebepakanka. 2022 m. sausio 1 d. teiraujantis, ar Švedija turi pateikti paraišką narystei NATO, 34% švedų su tuo sutiko, o 37% – nesutiko. Balandžio viduryje už tokią partnerystę pasisakė 47%, o jai prieštaravo tik 28% šalies gyventojų. Ir 59%  manė, kad Švedija turėtų įstoti į NATO, jei tai padarys Suomija – tam prieštaravo vos 17% apklaustųjų. Gegužės pradžioje pirmą kartą nuomonių apklausoje dauguma gyventojų (51%) pasisakė už narystę NATO. Atsižvelgus į šį visuomenės nuotaikų pokytį, galima tikėtis, kad Švedija kartą ir visiems laikams liausis apsimetinėjusi neutralia ir nepriklausanti jokiam aljansui.

Komentaro autorė – Paulina Neuding, Švedijos laikraščio „Svenska Dagbladet“ vedamųjų straipsnių autorė  

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.  

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku