A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Publikuota: 2022-05-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti surinktos, panaudotos pakartotinai ir perdirbtos – tai leistų išgauti vertingas medžiagas ir taupyti gamtos išteklius. Visgi, griežtėjant Europos Sąjungos (ES) reikalavimams, naudotos elektromobilių baterijos vis dar nepatenka pas Lietuvos atliekų tvarkytojus. Kodėl taip yra ir ko reikia, kad padėtis pasikeistų?

Surinkus ir perdirbus visas naudotas pramonines ir elektra varomų transporto priemonių baterijas būtų išgautos tokios vertingos medžiagos, kaip kobaltas, litis, nikelis ir švinas. Be to, Europos Komisija (EK) numato, koks kiekis šių senkančių žaliavų turėtų būti dar kartą naudojamas baterijų gamyboje.

Žaliąjį kursą pasikinkiusi Europa taip pat užsimojo, kad nuo 2024 m. vidurio visos rinkai pateiktos įkraunamosios pramoninės ir elektromobilių baterijos su vidine saugykla privalėtų turėti anglies pėdsako deklaraciją. Dar vėlesniais metais šios baterijos turėtų  būti paženklintos anglies dioksido intensyvumo klasės ženklu ir atitikti didžiausio anglies pėdsako ribines vertes.

Kaip sekasi Lietuvai

VĮ „Regitra“ duomenimis, iki šių metų balandžio 1-osios Lietuvoje buvo įregistruoti 5.407 lengvieji (M1 klasės) tik elektra varomi automobiliai. Hibridinių automobilių (varomų benzinu ir elektra) buvo gerokai daugiau – 39.852.  Nors šiuo metu elektra varomų transporto priemonių (įskaitant ir hibridinius automobilius) skaičius Lietuvoje tesudaro apie 1% viso parko, elektromobilių populiarumas kasmet auga ir ateityje šios rūšies transporto priemonės dominuos keliuose.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nemaža dalis elektromobilių į Lietuvą atkeliauja ne naujų, o naudotų. Išeikvotos elektromobilių baterijos turėtų patekti pas atliekų tvarkytojus, kurie pasirūpintų jų panaudojimu dar kartą arba perdirbimu. Tačiau Lietuvos baterijų atliekų tvarkytojai iki šiol yra priėmę ypatingai mažus elektromobilių naudotų baterijų kiekius, nors ir galioja ES bei nacionaliniai reikalavimai elektromobilių baterijų tvarkymui (ypatingą dėmesį skiriant žiedinei ekonomikai, t. y., pakartotiniam panaudojimui), taikomas Gamintojo atsakomybės principas. Šis principas įteisina pagrindinę taisyklę „teršėjas moka“, t. y., įpareigoja gamintojus ir importuotojus finansuoti atliekų surinkimą ir tvarkymą, šviesti visuomenę ir vykdyti kitas jiems numatytas pareigas.

Pagrindine problema, kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepasiekia Lietuvos atliekų tvarkytojų, įvardyčiau tai, kad beveik visi akumuliatoriai patenka į šešėlinę rinką. Joje paimamos vertingos medžiagos, o visos kitos baterijų medžiagos, įskaitant pavojingas, neteisėtai šalinamos. Labai dažnai naudotos elektromobilių baterijos neteisėtai išvežamos į kitas valstybes.

Yra ir kitų esminių priežasčių, kodėl susidarė tokia sudėtinga situacija Lietuvos rinkoje. Turime pripažinti, kad iki šiol turime prastą transporto priemonių ir baterijų gamintojų, importuotojų ir platintojų, autoservisų, automobilių ardytojų ir transporto priemonių valdytojų teisių ir pareigų  teisinį reglamentavimą. Teisės aktų spragos suteikia galimybę rinkos dalyviams nevykdyti reikalavimų. Vis dar didelė dalis autoservisų veikla šešėlyje ir netinkamai tvarko  atliekas. Neteisėtai išardoma ganėtinai daug ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Šios aplinkybės lemia, kad aplinka teršiama pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir prarandami gamtos ištekliai. Verslas netenka galimybių vystyti ypatingai svarbią Europos žaliojo kurso, žaliosios energetikos ir žiedinės ekonomikos šaką – kaupiklių iš naudotų elektromobilių baterijų gamybą, daugiau investuoti į žaliąją energiją. Šešėlis trukdo tinkamai vykdyti ir ES reikalavimus dėl baterijų sutvarkymo bei, kaip jau minėjau, įgyvendinti Gamintojo atsakomybės principą.

Kaip pakeisti padėtį

Nereikia išradinėti dviračio, siekiant pakeisti esamą padėtį – tam pirmiausia užtektų teisės aktų pataisų. Vienas iš siūlymų – registruojant bet kokios rūšies elektromobilį „Regitroje“ kartu registruoti ir bateriją, kurią būtų galima atsekti viso jos gyvavimo ciklo metu (iki pat sunaikinimo), kartu  numatyti atsakomybę valdytojui už neteisėtą baterijos perleidimą. Naudotos elektromobilių baterijos turėtų būti perleidžiamos tik atliekas tvarkančioms įmonėms.

Teisės aktuose taip pat turėtų būti numatyta, kad atskirai į rinką elektromobilių baterijas tiekiantys elektromobilių gamintojai ir importuotojai bei platintojai, perleidžiantys elektromobilių baterijas kitiems asmenims, privalo užtikrinti senos elektromobilio baterijos sugrąžinimą (perleidimą atliekų tvarkytojui). Tokia pat pareiga galiotų ir teikiantiems elektromobilių baterijų priežiūros ir remonto paslaugas (garantinis elektromobilio baterijos keitimas, senos arba sugedusios elektromobilio baterijos pakeitimas nauja ar pan.).

Įteisinus nuostatą, kad tik autoservisų registre (sąvade) esantys asmenys gali teikti remonto ir techninės priežiūros paslaugas, sumažėtų šešėlinis verslas.

Transporto priemonė po eksploatavimo pabaigos iš registro turėtų būti pašalinta ar sustabdyta jos registracija tik pateikus sunaikinimo pažymėjimą, netaikant jokių kitų išimčių. Neeksploatuojamo automobilio laikymas (nuosavybė) gyventojui ar verslui turėtų būti tiesiog ekonomiškai nenaudingas.

Nesiimant veiksmų pakeisti esamą padėtį, Lietuva praranda konkurencingumą ir potencialias galimybes.  

Komentaro autorius – Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovas 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku