A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Surinkus ir perdirbus visas naudotas pramonines ir elektra varomų transporto priemonių baterijas būtų išgautos tokios vertingos medžiagos, kaip kobaltas, litis, nikelis ir švinas. Be to, Europos Komisija (EK) numato, koks kiekis šių senkančių žaliavų turėtų būti dar kartą naudojamas baterijų gamyboje.

Žaliąjį kursą pasikinkiusi Europa taip pat užsimojo, kad nuo 2024 m. vidurio visos rinkai pateiktos įkraunamosios pramoninės ir elektromobilių baterijos su vidine saugykla privalėtų turėti anglies pėdsako deklaraciją. Dar vėlesniais metais šios baterijos turėtų  būti paženklintos anglies dioksido intensyvumo klasės ženklu ir atitikti didžiausio anglies pėdsako ribines vertes.

Kaip sekasi Lietuvai

VĮ „Regitra“ duomenimis, iki šių metų balandžio 1-osios Lietuvoje buvo įregistruoti 5.407 lengvieji (M1 klasės) tik elektra varomi automobiliai. Hibridinių automobilių (varomų benzinu ir elektra) buvo gerokai daugiau – 39.852.  Nors šiuo metu elektra varomų transporto priemonių (įskaitant ir hibridinius automobilius) skaičius Lietuvoje tesudaro apie 1% viso parko, elektromobilių populiarumas kasmet auga ir ateityje šios rūšies transporto priemonės dominuos keliuose.

Nemaža dalis elektromobilių į Lietuvą atkeliauja ne naujų, o naudotų. Išeikvotos elektromobilių baterijos turėtų patekti pas atliekų tvarkytojus, kurie pasirūpintų jų panaudojimu dar kartą arba perdirbimu. Tačiau Lietuvos baterijų atliekų tvarkytojai iki šiol yra priėmę ypatingai mažus elektromobilių naudotų baterijų kiekius, nors ir galioja ES bei nacionaliniai reikalavimai elektromobilių baterijų tvarkymui (ypatingą dėmesį skiriant žiedinei ekonomikai, t. y., pakartotiniam panaudojimui), taikomas Gamintojo atsakomybės principas. Šis principas įteisina pagrindinę taisyklę „teršėjas moka“, t. y., įpareigoja gamintojus ir importuotojus finansuoti atliekų surinkimą ir tvarkymą, šviesti visuomenę ir vykdyti kitas jiems numatytas pareigas.

Pagrindine problema, kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepasiekia Lietuvos atliekų tvarkytojų, įvardyčiau tai, kad beveik visi akumuliatoriai patenka į šešėlinę rinką. Joje paimamos vertingos medžiagos, o visos kitos baterijų medžiagos, įskaitant pavojingas, neteisėtai šalinamos. Labai dažnai naudotos elektromobilių baterijos neteisėtai išvežamos į kitas valstybes.

Yra ir kitų esminių priežasčių, kodėl susidarė tokia sudėtinga situacija Lietuvos rinkoje. Turime pripažinti, kad iki šiol turime prastą transporto priemonių ir baterijų gamintojų, importuotojų ir platintojų, autoservisų, automobilių ardytojų ir transporto priemonių valdytojų teisių ir pareigų  teisinį reglamentavimą. Teisės aktų spragos suteikia galimybę rinkos dalyviams nevykdyti reikalavimų. Vis dar didelė dalis autoservisų veikla šešėlyje ir netinkamai tvarko  atliekas. Neteisėtai išardoma ganėtinai daug ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Šios aplinkybės lemia, kad aplinka teršiama pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir prarandami gamtos ištekliai. Verslas netenka galimybių vystyti ypatingai svarbią Europos žaliojo kurso, žaliosios energetikos ir žiedinės ekonomikos šaką – kaupiklių iš naudotų elektromobilių baterijų gamybą, daugiau investuoti į žaliąją energiją. Šešėlis trukdo tinkamai vykdyti ir ES reikalavimus dėl baterijų sutvarkymo bei, kaip jau minėjau, įgyvendinti Gamintojo atsakomybės principą.

Kaip pakeisti padėtį

Nereikia išradinėti dviračio, siekiant pakeisti esamą padėtį – tam pirmiausia užtektų teisės aktų pataisų. Vienas iš siūlymų – registruojant bet kokios rūšies elektromobilį „Regitroje“ kartu registruoti ir bateriją, kurią būtų galima atsekti viso jos gyvavimo ciklo metu (iki pat sunaikinimo), kartu  numatyti atsakomybę valdytojui už neteisėtą baterijos perleidimą. Naudotos elektromobilių baterijos turėtų būti perleidžiamos tik atliekas tvarkančioms įmonėms.

Teisės aktuose taip pat turėtų būti numatyta, kad atskirai į rinką elektromobilių baterijas tiekiantys elektromobilių gamintojai ir importuotojai bei platintojai, perleidžiantys elektromobilių baterijas kitiems asmenims, privalo užtikrinti senos elektromobilio baterijos sugrąžinimą (perleidimą atliekų tvarkytojui). Tokia pat pareiga galiotų ir teikiantiems elektromobilių baterijų priežiūros ir remonto paslaugas (garantinis elektromobilio baterijos keitimas, senos arba sugedusios elektromobilio baterijos pakeitimas nauja ar pan.).

Įteisinus nuostatą, kad tik autoservisų registre (sąvade) esantys asmenys gali teikti remonto ir techninės priežiūros paslaugas, sumažėtų šešėlinis verslas.

Transporto priemonė po eksploatavimo pabaigos iš registro turėtų būti pašalinta ar sustabdyta jos registracija tik pateikus sunaikinimo pažymėjimą, netaikant jokių kitų išimčių. Neeksploatuojamo automobilio laikymas (nuosavybė) gyventojui ar verslui turėtų būti tiesiog ekonomiškai nenaudingas.

Nesiimant veiksmų pakeisti esamą padėtį, Lietuva praranda konkurencingumą ir potencialias galimybes.  

Komentaro autorius – Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovas