N. Roubini. Besitvenkianti stagfliacijos audra

Publikuota: 2022-05-02 12:39
Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas. „Imago images“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas. „Imago images“ / „Scanpix“ nuotr.
Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas

Naujoji realybė, su kuria tenka tvarkytis daugeliui pažangios ekonomikos šalių ir besivystančios rinkos ekonomikos valstybių, pasižymi didesne infliacija ir lėtėjančiu ekonominiu augimu. Pagrindinė dabartinio stagfliacijos tarpsnio priežastis yra serija neigiamų bendrosios pasiūlos sukrėtimų, kurie apribojo gamybą ir padidino sąnaudas.

Tai neturėtų stebinti. COVID-19 pandemija sustabdė daugelį sektorių, sutrikdė pasaulines tiekimo grandines ir lėmė akivaizdžiai mažėjančią darbo jėgos pasiūlą, ypač Jungtinėse Valstijose. Tuomet prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, o tai smarkiai padidino energijos, pramonėje naudojamų metalų, maisto prekių ir trąšų kainas. Kinija šiuo metu nurodė įvesti drakoniškas COVID-19 karantino priemones didžiausiuose ekonomikos centruose, tokiuose kaip Šanchajus, taip sukeldama papildomų tiekimo grandinių sutrikimų ir transportavimo kliūčių.

Net ir be šių svarbių trumpalaikių veiksnių vidutinio laikotarpio perspektyva būtų niūri. Yra daug priežasčių nerimauti, kad šiandieninės stagfliacijos sąlygos ir toliau išliks pasaulinėje ekonomikoje, skatins dar didesnę infliaciją, lėtins augimą ir galimai sukels recesiją daugelyje pasaulio šalių.

Pirmiausia nuo pasaulinės finansų krizės pradžios atsitraukta nuo globalizacijos ir grįžta prie įvairių formų protekcionizmo. Tai atspindi geopolitinius veiksnius ir vidaus politinę motyvaciją šalyse su didelėmis populiacijos kohortomis, kurios jaučiasi „paliktos užpakalyje“. Auganti geopolitinė įtampa ir po pandemijos likę tiekimo grandinės sukrėtimai, tikėtina, lems didesnio masto gamybos sugrąžinimą iš Kinijos ir besivystančios rinkos ekonomikos šalių į pažangias valstybes arba bent jau artimesnes (arba „draugiškas“) šalis politinių sąjungininkių klasteriuose. Kad ir kas nutiktų, gamyba bus nepraktiškai perskirstyta į didesnių sąnaudų regionus ir šalis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Be to, darbo jėgos pasiūla ir toliau mažės dėl senstančios visuomenės pažangiose šalyse ir kai kuriose svarbiose besivystančios rinkos ekonomikos šalyse, tokiose kaip Kinija, Rusija ir Pietų Korėja, lemdama darbo užmokesčio infliaciją. Kadangi pagyvenę žmonės leidžia santaupas, nors nedirba, šios kohortos augimas prisidės prie infliacijos daromo spaudimo ir mažins ekonomikos augimo potencialą.

Užsitęsusi nepalanki politinė ir ekonominė reakcija į imigraciją pažangiose šalyse taip pat mažins darbuotojų pasiūlą ir skatins atlyginimų augimą. Ne vieną dešimtmetį intensyvi imigracija pažangiose šalyse tramdė darbo užmokesčio augimą. Panašu, kad šie laikai baigėsi.

Panašiai ir naujas JAV ir Kinijos šaltasis karas sukels plataus poveikio stagfliaciją. Kinijos ir Amerikos santykių atšalimas paskatins pasaulinės ekonomikos fragmentaciją, tiekimo grandinių balkanizaciją (suskaldymą) ir griežtesnius prekybos technologijomis, duomenimis ir informacija – svarbiausiais ateities prekybos elementais – ribojimus.

Klimato kaita taip pat darys stagfliacinį poveikį. Galų gale sausros silpnina pasėlius, mažina derlių ir didina maisto kainas, lygiai kaip uraganai, potvyniai ir kylantis jūros lygis naikina kapitalą ir trikdo ekonominę veiklą. Situaciją dar labiau blogina tai, kad iškastinio kuro vainojimo politiniai žaidimai ir agresyvios priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo reikalavimas paskatino per mažas investicijas į anglį vartojančius pajėgumus, atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams dar nepasiekus masto, kurio pakaktų mažesnei angliavandenilių pasiūlai kompensuoti. Tokiomis sąlygomis staigūs energijos kainų šuoliai neišvengiami. Be to, energijos kainai kylant, su žalinimu susijusios sąnaudos išpūs ir žaliavų, kurios naudojamos fotovoltinių plokščių, baterijų, elektromobilių ir kitų švarių technologijų gamyboje, sąnaudas.

Tikėtina, kad visuomenės sveikata taps dar vienu veiksniu. Kol kas mažai padaryta, kad būtų išvengta kito kokios nors užkrečiamosios ligos protrūkio. Jau žinome, kad pandemijos suardo pasaulines tiekimo grandines ir paskatina protekcionistinę politiką, nes šalys skuba sukaupti kritinės svarbos atsargų, tokių kaip maisto prekės, farmacijos produktai ir individualios apsaugos priemonės.

Turėtume nerimauti ir dėl kibernetinio karo, galinčio smarkiai sutrikdyti gamybą, kaip parodė neseniai įvykę išpuoliai prieš naftotiekių sistemą ir mėsos produktų gamintojus. Numatoma, kad tokių incidentų ilgainiui daugės ir jie turės skaudesnių padarinių. Jeigu įmonės ir vyriausybės nori apsisaugoti, joms prireiks skirti šimtus milijardų dolerių kibernetiniam saugumui, taip dar labiau didinant sąnaudas, kurias galop tenka padengti vartotojams.

Šie veiksniai dar labiau pakurstys nepalankią politinę reakciją į akis badančią pajamų ir turto nelygybę, kuri paskatins didesnes fiskalines išlaidas darbuotojams, bedarbiams, pažeidžiamoms mažumoms ir „paliktiesiems užpakalyje“ remti. Pastangos padidinti darbo jėgos pajamų dalį, palyginti su kapitalu, nors ketinimai ir geri, lemia didesnę darbuotojų nesantaiką ir atlyginimų bei kainų infliacijos spiralę.

O dar vyksta ir Rusijos karas Ukrainoje, kuris signalizuoja apie tokių didžiųjų valstybių politinių žaidimų, kai niekas nežengia į priekį, tik kuris nors priešininkas atsilieka, sugrįžimą. Pirmąjį kartą per daugelį dešimtmečių privalome atsižvelgti į didelio masto karinių konfliktų, sutrikdančių pasaulinę prekybą ir gamybą, riziką. Negana to, sankcijos, taikomos atgrasyti ir nubausti valstybes už agresiją, savaime yra stagfliacinio pobūdžio. Šiandien Rusija stoja prieš Ukrainą ir Vakarus. Rytoj Iranas gali tapti branduoline valstybe, Šiaurės Korėja gali pradėti dar akiplėšiškiau demonstruoti branduolinius pajėgumus arba Kinija gali pamėginti užimti Taivaną. Bet kuris iš šių scenarijų galėtų lemti karštąjį karą su JAV.

Galiausiai JAV dolerio – vieno pagrindinių elementų įgyvendinant sankcijas – panaudojimas ginklo vietoje taip pat daro stagfliacinį poveikį. Tai ne tik sukuria stiprią trintį tarptautinėje prekyboje prekėmis, paslaugomis, žaliavomis ir kapitalu, bet ir skatina JAV varžoves diversifikuoti užsienio valiutos atsargas ir rinktis aktyvus ne vien doleriais. Ilgainiui toks procesas gali staigiai susilpninti dolerį (taip JAV importas taptų brangesnis ir paskatintų infliaciją) ir lemti regioninių pinigų sistemų kūrimą, dar labiau suskaldant pasaulinę prekybą ir finansus.

Optimistai gali ginčytis, kad vis dar galime kliautis technologinėmis inovacijomis, kurios ilgainiui turės defliacinį poveikį. Galbūt tai tiesa, tačiau technologinis veiksnys tik vienas, o išvardytų stagfliacinių veiksnių buvo net vienuolika. Be to, technologinių pokyčių poveikis bendrajam produktyvumo augimui, vertinant duomenis, lieka neaiškus, o Kinijos ir Vakarų santykių atšalimas apribos geresnių arba pigesnių technologijų diegimą pasaulyje, taip didindamas sąnaudas. (Pavyzdžiui, vakarietiškoji 5G sistema šiuo metu daug brangesnė už gaminamą „Huawei“.)

Bet kuriuo atveju dirbtinis intelektas, automatizavimas ir robotika irgi nėra grynas gėris. Jeigu šios sritys ištobulės tiek, kad galės sukurti prasmingą defliaciją, jos tikriausiai sutrikdys ir ištisas profesijas bei pramonės sektorius, dar labiau didindamos ir taip jau akivaizdžią turto ir pajamų nelygybę. Tai sukeltų dar galingesnę priešišką politinę reakciją negu toji, kurią jau matėme, su visais stagfliaciniais politikos padariniais, kurių galima tikėtis.

Komentaro autorius – Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas 

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.  

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Pagaliau aukštesnės palūkanos

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 10

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku