E. Leontjeva. Keli auksinai į antiinfliacinę skrynią

Publikuota: 2022-04-30
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Antiinfliacinių priemonių sąraše yra daug visko, tačiau trūksta kelių priemonių, kurios pateisintų antiinfliacinių vardą. Juk infliacija naikina ne tik žmonių perkamąją galią. Diena iš dienos ji didina įmonėms kaštų bei kainų žirkles ir nepastebimai naikina ilgalaikio turto bazę.

Gamintojų kainų indeksas (GKI) auga daug sparčiau negu vartotojų kainos. Lietuvoje metinis GKI kovą buvo 118, euro zonoje jau vasarį – 123, o kovui prognozuojamas – apie 130. Būtent ant įmonių pečių šiandien yra kaštų suvaldymas, o tai reiškia visuotinį optimizavimą ir taupymą kiekvienoje grandyje, kur tik įmanoma. 

Tokio paties taupymo ir optimizavimo tikimasi iš valdžios institucijų – juk jų išlaidos irgi yra dalis mūsų patiriamų kaštų ir sumokamų kainų. To tikimasi iš dabar rengiamo valstybės tarnybos pertvarkos plano. Pirmiausia, tose srityse, nuo kurių labiausiai priklauso ateitis, – žalioji energetika, darbo migracija, tvarumas – būtina sutrumpinti biurokratines grandines, sumažinti laiko ir finansinius kaštus.

Kaštų ir kainų žirklių suvaldymas įmonėms yra skausmingas, tačiau bent jau regimas procesas. Bet yra ir nematomų, viešumoje neaptariamų infliacijos padarinių. Tai – nykstanti įmonių ilgalaikio turto bazė. Už įmonės naudojamą ilgalaikį turtą nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo įsigijimo kainos: mokesčių atskaitymai nėra indeksuojami, taigi sistemingai mažės. Už pakavimo automatą, kurio įsigijimo kaina – 100.000 Eur, o nusidėvėjimo terminas – penkeri metai, įmonė per mokesčių atskaitymus susigrąžins sumą, kuri jau šiandien padengtų vos 80% analogiškos įrangos įsigijimo. Ką jau bekalbėti apie kainą po penkerių septynerių metų. Nusidėvėjimo atskaitymų tvarka lems nuolatines pelno mokesčio permokas ir nustekens įmonių ilgalaikį turtą. Kol šalyje svarstomos antiinfliacinės priemonės, realūs įmonių pajėgumai ir ekonominis našumas jau pradeda mažėti. O tai reiškia – nebus galimybių pagaminti net tiek, kiek buvo gaminama vakar. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Mes gi svajojame apie augimą. Ir ne  tik dėl gero nusiteikimo. Augimas šiandien būtinas tam, kad kainos nustotų kilti – juk pasiūla vis nesugeba pasivyti paklausos. Pastatui užbaigti trūkstami langai brangs tol, kol rinkoje jų nebus gaminama kur kas daugiau. Lustai, kurių trūksta, brangs, o jų tiekimai vėluos, kol tų lustų neatsiras daugiau. Žinau, yra ilgas investicijų ciklas, yra globali rinka, kurioje ne tik mes lemiame pokyčius ir užpildome nišas. Ir visgi, tai neatšaukia dėsningumo – norint pasivyti paklausą, reikia gaminti daugiau. O tam būtina investuoti. Tik tuomet infliacija – tiek, kiek ją lemia alkana paklausa, – nebeturės šio vidinio variklio. 

Energetinė nepriklausomybė, aplinkosauga ir tvarumas – viskas reikalauja didinti, o ne mažinti investicijas. Esant geopolitiniam neapibrėžtumui, įmonės gali pasirinkti „saugaus laukimo“, investavimo į finansinį turtą, kapitalo išvežimo kelią. Užbėgti tam už akių gali seniai laukta pelno mokesčio reforma. Ir čia iškyla dilema. 

Valdžia, kuri skiria virš 2 mlrd. Eur antiinfliaciniam paketui ir investuos virš 2 mlrd. Eur RRF lėšų, vis dar mano, kad perėjus prie paskirstyto pelno apmokestinimo, papildomos įmonių investicijos valstybei būtų ne pliusas, o netektis, nuostolis, praradimas. RRF lėšos, mūsų visų vardu investuojamos į viešąjį sektorių, yra suprantamos kaip gėris. O įmonių uždirbtos lėšos, investuotos pačioje našiausioje grandyje, vis dar laikomos praradimu. Preliminariais vertinimais, „praradimai“ galėtų sudaryti apie 0,5 mlrd. Eur. Tereikia pavadinti šią eilutę ne „praradimai“, o „naujos kartos investicijos“ ir judėti su reforma pirmyn. 

Komentaro autorė - Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė 

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 2

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
08:57
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 1

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06
„Nematomi“ matomo sąrašo herojai 1

Registrų centro tinklalapyje galima rasti sąrašą, kuriame išrikiuoti vadovai su apribotomis teisėmis. Nors...

Nuomonės
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku