L. Ivanauskas. Garažiukų verslo galo nematyti: negamina, netaiso, bet puikiai ardo

Publikuota: 2022-04-27
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Kam nors sėdinčiam išmaniųjų technologijų apsuptyje turbūt sunku būtų patikėti: nelabai toli, toje pačioje šalyje verda nelegalių garažiukų verslas. Niekas tuose garažiukuose negaminama, netaisoma, tačiau kuo puikiausiai ir be jokių kliūčių ardoma. Visas pasaulis trimituoja apie kadmio ir kitų retųjų bei spalvotųjų metalų stygių, mes bandome svajoti apie modernias elektronikos atliekų perdirbimo technologijas, o nelegalūs perdirbėjai dirba savo darbą. Ir pro jų rankas kasmet praeina tūkstančiai tonų įvairios technikos, iš jos išgaunant tai, kas turi paklausą rinkoje.

Kai kurių regionų atliekų tvarkymo centrų duomenimis, net pusė panaudotų elektronikos prietaisų ar įrangos į elektronikos atliekų surinkimo sistemą patenka jau išardyti – nebe visos komplektacijos. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro duomenimis, tokių elektronikos atliekų praėjusiais metais buvo surinkta 63 tonos, t. y. apie 20% nuo visų surinktų elektronikos atliekų.

Abejoti netenka – už šių skaičių slepiasi nelegali elektronikos perdirbimo rinka. Klausimas tik, kurią atliekų sektoriaus dalį mūsų šalyje ji sudaro. Į tai negali atsakyti net ir elektronikos atliekų srautus registruojanti Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Esą atliekų tvarkytojams, teikiantiems duomenis į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS), nėra numatyta nurodyti, kokios komplektacijos yra EEĮ atlieka – visos sudėties ar ne visos. Tokios galimybės neturi ir GPAIS. Ir čia jau nebekalbame apie tai, kiek per pandemiją buvo prikurta internetinės prekybos kanalų, kuriems neegzistuoja nei GPAIS, nei kita atskaitomybės sistema.

Nelegalios rinkos šiukšlyną tvarko gamintojai ir importuotojai

Savo duomenis apie į jų surinkimo tinklą patenkančių elektronikos atliekų komplektaciją turi kiekvienas įgaliotas atliekų tvarkytojas ar surinkėjas. Visgi tokie rodikliai, regis, rūpi tik pačiam atliekų tvarkytojui ar surinkėjui. Pavyzdžiui, 2021 m. per gamintojams ir importuotojams atstovaujančios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) surinkimo sistemą buvo surinkta apie 700 tonų ne visos komplektacijos elektronikos atliekų. Iš jų 372 tonų buvo ne visos sudėties televizoriai. Nors asociacija finansavo visų surinktų ne visos komplektacijos atliekų perdirbimą, tačiau už 372 tonų negavo sutvarkymą patvirtinančių dokumentų. Kitaip sakant, nelegalios rinkos pasekmės tapo gamintojų ir importuotojų išlaidomis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos komplektacijos elektronikos perdirbimas yra labai brangus ir perdirbus tokią elektroniką tvarkytojas dažniausiai negali išduoti perdirbimo faktą įrodančių dokumentų, priežastis – perdirbimo metu yra gaunama per mažai antrinių žaliavų. Dėl to asociacijos nariai neprivalo finansuoti trečiųjų šalių išardytų elektroninių prietaisų atliekų perdirbimo, nes ne visos komplektacijos atliekos dažniausiai jau nebėra elektronika.

ES užduočių įvykdyti nepavyksta

AAA duomenimis, 2020 m. elektronikos srautas rinkoje siekė daugiau kaip 40.000 tonų, o elektronikos atliekų per metus buvo surinkta per 16.500 tonų (iš jų legaliai apdorota – perdirbta ar kitaip sutvarkyta – apie 16.200 tonų). Vertinant AAA metines ataskaitas matyti, kad elektronikos atliekų surenkama vis daugiau. Deja, surinkimo augimas nėra pakankamas. Pavyzdžiui, 2020 m. pagal ES užduotis šalyje turėjo būti surinkta ne mažiau 65% elektronikos atliekų nuo viso rinkai pateikto srauto, bet, deja, pavyko pasiekti tik 41% rodiklį.

Vieną iš nepakankamo elektronikos atliekų surinkimo priežasčių atskleidžia rinkos tyrimai – dalis nenaudojamos elektronikos kaupiama gyventojų namuose ir dėl to nepatenka į atliekų surinkimo sistemas. Kita priežastis – nelegali rinka, kurią iš dalies atspindi ne tik atliekų tvarkytojų vidinė apskaita, bet ir vartotojų apklausos. Pavyzdžiui, pagal vieną naujausių EPA inicijuotų tyrimų net 7%   žmonių už elektronikos atliekų išvežimą mokėjo iki 10 eurų ir netgi daugiau, o dar 3% džiaugėsi, kad už tokias atliekas patys gavo nedidelį atlygį. Nors ir turime savo šalyje visiems prieinamą, išplėtotą ir gerai veikiančią elektronikos atliekų surinkimo ir išvežimo infrastruktūrą, bet, deja, nelegali rinka, akivaizdu, yra aktyvi ir motyvuota.

Žmonės dirba pavojingomis sąlygomis

Nematomai nelegaliai elektronikos atliekų upei niekas netrukdo – nei į aplinkosaugininkų, nei į Aplinkos ministerijos akiratį ji nepatenka. 2020–2021 m. Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, šio departamento Pranešimų priėmimo tarnyba gavo vos vieną pranešimą apie surastas sudegintų elektronikos atliekų liekanas.

Tuo tarpu, kaip teigia UAB „VAATC“ vadovas Tomas Vaitkevičius, ardant elektronikos prietaisus dėl juose esančių pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, freono ir kitų dujų ar skysčių, galima pakenkti tiek sau, tiek aplinkai. Į aikšteles pristatyti išardyti ne visos komplektacijos prietaisai dėl juose esančių pavojingų medžiagų gali turėti neigiamos įtakos įmonės darbuotojų bei šių aikštelių tvarkytojų sveikatai. Tokių atliekų tvarkymas aikštelėse yra pavojingas, dėl didelės prietaisų įvairovės, konstrukcinių savybių skirtumo sudėtinga nustatyti ne visos komplektacijos prietaisų pavojingumą ir imtis adekvačių apsisaugojimo priemonių. Vadinasi, žemutinėje atliekų tvarkymo grandyje nelegalios rinkos poveikis irgi jaučiamas – tiksi tarsi nematomas sprogstamasis užtaisas.

Pamokslų spindesys ir skurdas

Ar, be moralizavimo, nuolatinių publikacijų apie elektronikos atliekų pavojus gamtai ir sveikatai, dar esama kokių nors vizijų mūsų šalyje, kaip suvaržyti nelegalią elektronikos atliekų rinką? Regis, visos priemonės remiasi tik į atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir visuomenės edukaciją. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nuolat šviečiame ir informuojame visuomenę apie elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, skelbiame apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavojus, tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas. Pastebėjus, kad yra vagiama ir išardoma elektronika iš specialiai tam skirtų surinkimo talpų, EPA ėmėsi priemonių ir saugumui užtikrinti įrengė tokioms talpoms skirtus užraktus.

Kai kurie įgalioti atliekų rinkos dalyviai svarsto, kad situaciją pagerintų dar tankesnis surinkimo vietų tinklas ir legali skatinimo sistema: esą reikėtų skirti atlygį vartotojams, kurie į surinkimo sistemą pristato visos komplektacijos įrangą. Kita vertus, ar suspėsime paskui sparčiai augančias metalų kainas ir aplinkosaugos reikalavimų neribojamą nelegalią rinką? Lieka atviras klausimas, kiek ją veikia ir mūsų pamokslai bei kalbos apie pavojus. Pasidomėję, kaip keičiasi nuolat pamokslautojų persekiojami tabako ir alkoholio vartotojai ar greičio mėgėjai keliuose, pamatytume, kad pažanga yra perdėm lėta. Tad palengva pučiantis elektronikos rinkai, neturėtų atrodyti labai jauku ja dalintis su garažiukų tamsa ir nematomomis elektronikos atliekų upėmis, nes pamokslai šiam vyksmui – ne kliūtis.

Komentaro autorius - Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 5

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku