A. Sagatauskas. Tvaresnis verslas – galimybė išryškinti Lietuvos regioninį pranašumą

Publikuota: 2022-04-23
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

Iki šiol verslo tvarumą neretai buvo priimta laikyti savotiška įvaizdžio dalimi, kuri galėjo padėti pelnyti partnerių, sąmoningų klientų ir visuomenės dalies simpatijas. Tačiau per ateinančius kelerius metus įsigaliosiantys nauji ES teisės aktai tvarumą versle pavers būtinybe. Europos siekis atsiriboti nuo Rusijos iškastinio kuro ir per trumpą laiką padidinti energetinę nepriklausomybę tik dar labiau paspartins tvarumo transformaciją. Tai bus galimybė sustiprinti savo verslą ir visą šalies ekonomiką regione.

Šių metų pradžioje įsigaliojo ES Taksonomija, kuri apibrėžia aplinkai draugiškas ekonomines veiklas joms iškeldama 6 tikslus. Tarp jų yra tokie tikslai, kaip klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas prie jos, tvarus vandenynų resursų naudojimas, judėjimas žiedinės ekonomikos link, taršos kontrolė ir prevencija bei ekosistemų apsauga.

Nors iš pirmo žvilgsnio šie tikslai skamba abstrakčiai, daugiau apibrėžtumo jie įgaus nustačius konkrečius ekonominės veiklos vertinimo kriterijus bei perkėlus juos į kitus ES teisės aktus. Pavyzdžiui, naująją Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2024 m. Šie reikalavimai pirmiausia bus taikomi finansų sektoriui, biržose listinguotoms bendrovėms ir kitoms didelėms įmonėms. Vis dėlto tai reiškia, kad ilgainiui prie šių tvarumo tikslų tiesiogiai ir netiesiogiai turės prisidėti ir didelė dalis verslų, kurie norės užsitikrinti finansavimą palankesnėmis sąlygomis ar teikti produktus bei paslaugas rinkos lyderiams.

Tam ruošiasi ir finansų įstaigos, pavyzdžiui, „Swedbank“ jau pradėjo skaičiuoti finansavimo portfelio emisijas ir ruošiasi dar šįmet nustatyti konkrečius tikslinius rodiklius, kurie atitiktų ES Taksonomijos tikslus. Taip pat yra tobulinamas vadinamasis kliento ESG rizikų vertinimo įrankis, kuriame didesnį dėmesį planuojama skirti su klimato kaita susijusioms rizikoms. Visa tai galiausiai turės įtakos tam, kaip vertinami banko finansuojami projektai ir kokia rizikos premija pritaikoma konkrečiu atveju.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

 Tarifai „taršiems“ produktams

 

Visgi įmones rinktis tvaresnį veiklos kelią artimiausioje ateityje skatins ir daugiau ES mastu planuojamų priemonių. Tikimasi, kad šįmet bus pritarta vadinamajam „pasienio mokesčiui“, kuris bus taikomas itin didelį anglies dvideginio pėdsaką paliekančioms prekėms.

Tarp jų įvardintos tokios prekės, kaip cementas, geležis ir plienas, aliuminis, trąšos bei elektra. Planuojama, kad tarifai galėtų įsigalioti nuo 2026 m., kas gerokai pabrangintų paminėtų žaliavų importą iš trečiųjų šalių bei paveiktų įvairių ES verslo sektorių vertės grandinę. Be to, Lietuvoje praėjusiais metais priimtoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje iškelti ambicingi tikslai iki 2030 m. reikšmingai, tai yra, bent 20-40% sumažinti anglies dvideginio emisijas, didžiąja dalimi atsisakyti iškastinio kuro naudojimo ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, paskatinti žiedinės ekonomikos procesus. Prie šių tikslų turės prisidėti daugelis šalies įmonių.

Į būsimus pokyčius dėl klimato kaitos verslas gali žvelgti kaip į dar vieną apribojimą. Kita vertus, po Rusijos karinės agresijos Ukrainoje tapo akivaizdu, kad Europai būtinos alternatyvos iš autokratinių trečiųjų šalių tiekiamiems energijos produktams ir žaliavoms. Todėl šiandien ir saugumo aspektas tampa svariu argumentu rinktis tvarumo kelią ir valstybės lygiu, ir atskirose įmonėse.

 Galimybė didinti energetinę nepriklausomybę

 

Vienas iš tokių pavyzdžių yra energetikos sritis. Per pastarąjį pusmetį didelė dalis šalies įmonių spėjo pajusti išaugusių elektros kainų ir pabrangusių kitų energijos išteklių poveikį. Tiesa, pastarąjį mėnesį Europos šalyse jau kalbama ne apie aukštas kainas, o apie tai, kad energijos išteklių tiekimas iš Rusijos gali bet kada nutrūkti.

Kalbant apie dujas ir naftą Lietuva dabar gali džiaugtis ankstesnėmis investicijomis į suskystintų dujų ir naftos terminalus bei galimybe šias žaliavas įsigyti iš kitų užsienio rinkų. Tačiau situacija elektros rinkoje nėra tokia palanki – nemažą dalį suvartojamos elektros energijos vis dar importuojame iš Rusijos.

Šiuo metu Lietuvoje sudarytos vienos palankiausių sąlygų nuotolinei energijos gamybai. Beveik kiekviena įmonė šiandien turi galimybę investuoti į nuotolinę saulės elektrinę (greitai rinkoje atsiras ir vėjo elektrinių pasiūlymų) bei taip užsitikrinti praktiškai fiksuotą elektros kainą ilgam laikotarpiui, prisidėti prie emisijų mažinimo ir vietinės energijos gamybos. Tai reiškia padidėjusį verslo atsparumą ir energetikos kainų šokams, ir reguliacinių priemonių poveikiui, ir kraštutiniam elektros tiekimo iš Rusijos nutraukimo scenarijui.

Šiandien naudojamės saugumo dividendais iš investicijų į dujų ir naftos terminalus. Nukreipę investicijas į atsinaujinančios energijos sritį, galime sustiprinti ir elektros rinką. Po kelerių metų vien tai, kad Lietuvos gamintojai naudos žaliąją energiją, lems jų konkurencingumą prieš kitas regiono įmones, kurios elektrą importuos iš trečiųjų šalių arba ją gamins vietoje, tam naudodamos iškastinį kurą.

 Tvarumas apima įvairias sritis

 

Žalioji energija yra tik vienas iš pavyzdžių. Tai - ne vienintelis kelias paversti savo verslą tvaresniu ir padidinti jo konkurencingumą. Verslo tvarumas yra plati sąvoka, kuri apima priemones aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse.

Be minėto pavyzdžio su atsinaujinančia energetika, kitoms įmonėms, pavyzdžiui, veikiančioms paslaugų srityje, gali būti aktualiau dėmesį skirti darbuotojų gerovei, kuri priskiriama socialinei sričiai. Tuo metu mažmeninės prekybos ar komunalinių paslaugų sektoriaus įmonėms gali būti aktualu sustiprinti savo duomenų apsaugą ir atsparumą kibernetinėms grėsmėms, o tai – jau valdysenos sritis.

Tvarumo politika formuojama ne tik kaip reikalavimas, bet ir kaip galimybė sustiprinti savo verslą, paruošti jį ateities išbandymams ir išryškinti visos Lietuvos regioninį pranašumą.

 

Komentaro autorius - Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Statybą stabdo ne verslas

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku