L. Kanapienis. Sankcijos ir verslo ryšiai: ar atlikote namų darbus

Publikuota: 2022-04-20
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Ondato“ vadovas ir bendraįkūrėjas

Už sankcijų pažeidimus atsako kiekvienas verslas – ne tik finansinės institucijos. Anksčiau sankcijų laikymasis ir jų užtikrinimas daugiausiai kėlė galvos skausmą tik finansų įstaigoms, tačiau Rusijos karinė invazija į Ukrainą šį požiūrį pakeitė.

Nuo vasario 24 d. prasidėjusio karo, „Ondato“ stebi smarkų ir nuolatinį ne finansines paslaugas teikiančių įmonių susidomėjimą bei norą užtikrinti sankcijų reikalavimų laikymąsi. Mes pastebėjome, kad 2022 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, patikrinimų dėl sankcijų skaičius išaugo dvigubai. Tai pasireiškė per įvairių sektorių išaugusį poreikį tikrinti sankcijas – ne tik bankininkystės – tačiau ir importo/eksporto, logistikos, gamybos ir net produktų prekybos sektoriuose.

Į sankcijų sąrašus įtraukiant vis daugiau įmonių ir asmenų, sankcijų sekimas rankiniu būdu tampa rizikingesnis ir reikalaujantis daugiau laiko sąnaudų. Vien Rusijos subjektų, kuriems taikomos sankcijos, skaičius nuo vasario 22 d. išaugo beveik trigubai – nuo 2.754 iki 8.068, o oficialūs duomenys apie įvestas sankcijas išaugo nuo 35 MB iki 70 MB. Beveik kiekvieną dieną įvedamos naujos prievolės, todėl verslas priverstas ieškoti automatizuotų atitikties sprendimų, siekiant supaprastinti sankcionuotų asmenų ir įmonių patikrinimus.

Rizika suklysti

Suklydus ar vykdant prekybą su subjektais, įtrauktais į sankcijų sąrašą, gresia griežtos bausmės - tiek baudos, tiek laisvės atėmimas. Jungtinėje Karalystėje sankcijų nesilaikymas arba pagalba kam nors jas apeiti yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė ir piniginė bauda. Airijos Respublikoje baudžiama iki trejų metų laisvės atėmimo ir 500 000 Eur bauda, o kitose ES šalyse taikomos dar griežtesnės laisvės atėmimo bausmės.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

ES taikomos sankcijos Lietuvoje yra privalomos kiekvienai įmonei, finansų įstaigai ar organizacijai. FNTT įspėja, kad bandymai sankcijų išvengti ar jas pažeisti gali kainuoti nuo 200 iki 6.000 Eur. Taip pat gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

„Jei Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo mato, kad jo klientas yra sankcijų sąraše ar turi sąsajų per nuosavybės teisę ar kontrolę su sankcionuojamais asmenimis, turi taikyti ribojamąsias priemones – įšaldyti lėšas ar mokėjimus ir apie tai per dvi dienas pranešti FNTT ir Užsienio reikalų ministerijai“, – aiškina FNTT vadovas Antonis Mikulskis.

Jei laisvės atėmimo terminai ir didelės baudos nėra pakankamai atgrasančios priemonės, verslo sutrikdymas dėl reikalavimų nesilaikymo taip pat gali būti reikšmingas. Bankai privalo patikrinti, ar mokėjimai nėra atliekami įmonėms ir asmenims, kuriems taikomos sankcijos, tačiau jei įmonė neatlieka tokių patikrinimų pati prieš atliekant mokėjimą, jos pinigai gali būti užšaldyti banke ilgam laikui, todėl gali nutrūkti tiekimo grandinės ir žlugti verslo santykiai.

Deja, vienkartinio patikrinimo neužtenka. Atitiktis nėra vienkartinis veiksmas, kurį atlieki ir pamiršti, periodinė stebėsena yra būtina. Sankcionuotų asmenų ir įmonių sąrašai kasdien didėja, jurisdikcija po jurisdikcijos reikalauja nuolatinio stebėjimo, nes situacija keičiasi nenuspėjamai. Pavyzdžiui, šio teksto rašymo metu dauguma vyriausybių, prieštaraujančių Rusijos invazijai, paskelbė apie planus dėl papildomo sankcijų paketo, kai paaiškėjo nauji galimi dideli karo nusikaltimai.

Dabar ypač svarbu, kad įmonės patikrintų savo verslo santykius ir partnerius, su kuriais jie dirba, nes viena klaida gali kainuoti ne tik anksčiau paminėtas atsakomybes, bet ir reputaciją.

Nenoras finansuoti agresoriaus

Nenuostabu, kad įmonės pradeda daug daugiau dėmesio skirti sankcijų ir verslo ryšių tikrinimui. Jie nori būti tikri, kad dirba su partneriais, nesusijusiais su sankcijomis ir kad galutinis bet kokio verslo sandorio naudos gavėjas nėra susijęs su karo Ukrainoje finansavimu.

Sankcijų ir verslo santykių tikrinimas verslui kelia galvos skausmą, nes dauguma sprendimų yra brangūs arba reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių. Net ir tos organizacijos, kurios stengiasi įdiegti KYC procedūras, paprastai verslo ryšių vertinimą atlieka pačioje pradžioje prieš pradedant verslo santykius. Laikui bėgant vysto santykius su klientais ir yra mažiau linkusios išlaikyti tokį patį budrumo lygį. Tačiau nuolatinis besikeičiančio klientų statuso stebėjimas yra būtinas, ką itin aiškiai rodo padėtis Ukrainoje.

Atitikties paslaugas teikiančios įmonės užkerta kelią atsitiktiniam sankcijų nesilaikymui per visą klientų gyvavimo ciklą. Automatinė klientų sąrašų stebėsena leidžia automatiškai aptikti pasikeitimus ir informuoti verslą apie galimą riziką. Duomenis surenkami iš viso pasaulio ir atnaujinami minučių tikslumu po paskelbimo. Geriausios platformos užtikrina patobulintą procesų automatizavimą, siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių sąnaudų – visa tai sumažina reguliavimo institucijų įsikišimo ir bausmių riziką.

Ukrainos krizė privertė verslus į darbotvarkę įtraukti klientų pažinimą kaip vieną iš prioritetų, siekiant išvengti reputacinių ar finansinių nuostolių. Tragedija Ukrainoje mums primena, kad reikalavimų laikymasis nėra tik langelis su varnele, bet gali užkirsti kelią agresoriui finansuoti karą.

Komentaro autorius – Liudas Kanapienis, „Ondato“ vadovas ir bendraįkūrėjas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
11:16
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 4

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
05:00
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 25

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku