L. Kanapienis. Sankcijos ir verslo ryšiai: ar atlikote namų darbus

Nuo vasario 24 d. prasidėjusio karo, „Ondato“ stebi smarkų ir nuolatinį ne finansines paslaugas teikiančių įmonių susidomėjimą bei norą užtikrinti sankcijų reikalavimų laikymąsi. Mes pastebėjome, kad 2022 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, patikrinimų dėl sankcijų skaičius išaugo dvigubai. Tai pasireiškė per įvairių sektorių išaugusį poreikį tikrinti sankcijas – ne tik bankininkystės – tačiau ir importo/eksporto, logistikos, gamybos ir net produktų prekybos sektoriuose.

Į sankcijų sąrašus įtraukiant vis daugiau įmonių ir asmenų, sankcijų sekimas rankiniu būdu tampa rizikingesnis ir reikalaujantis daugiau laiko sąnaudų. Vien Rusijos subjektų, kuriems taikomos sankcijos, skaičius nuo vasario 22 d. išaugo beveik trigubai – nuo 2.754 iki 8.068, o oficialūs duomenys apie įvestas sankcijas išaugo nuo 35 MB iki 70 MB. Beveik kiekvieną dieną įvedamos naujos prievolės, todėl verslas priverstas ieškoti automatizuotų atitikties sprendimų, siekiant supaprastinti sankcionuotų asmenų ir įmonių patikrinimus.

Rizika suklysti

Suklydus ar vykdant prekybą su subjektais, įtrauktais į sankcijų sąrašą, gresia griežtos bausmės - tiek baudos, tiek laisvės atėmimas. Jungtinėje Karalystėje sankcijų nesilaikymas arba pagalba kam nors jas apeiti yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė ir piniginė bauda. Airijos Respublikoje baudžiama iki trejų metų laisvės atėmimo ir 500 000 Eur bauda, o kitose ES šalyse taikomos dar griežtesnės laisvės atėmimo bausmės.

ES taikomos sankcijos Lietuvoje yra privalomos kiekvienai įmonei, finansų įstaigai ar organizacijai. FNTT įspėja, kad bandymai sankcijų išvengti ar jas pažeisti gali kainuoti nuo 200 iki 6.000 Eur. Taip pat gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

„Jei Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo mato, kad jo klientas yra sankcijų sąraše ar turi sąsajų per nuosavybės teisę ar kontrolę su sankcionuojamais asmenimis, turi taikyti ribojamąsias priemones – įšaldyti lėšas ar mokėjimus ir apie tai per dvi dienas pranešti FNTT ir Užsienio reikalų ministerijai“, – aiškina FNTT vadovas Antonis Mikulskis.

Jei laisvės atėmimo terminai ir didelės baudos nėra pakankamai atgrasančios priemonės, verslo sutrikdymas dėl reikalavimų nesilaikymo taip pat gali būti reikšmingas. Bankai privalo patikrinti, ar mokėjimai nėra atliekami įmonėms ir asmenims, kuriems taikomos sankcijos, tačiau jei įmonė neatlieka tokių patikrinimų pati prieš atliekant mokėjimą, jos pinigai gali būti užšaldyti banke ilgam laikui, todėl gali nutrūkti tiekimo grandinės ir žlugti verslo santykiai.

Deja, vienkartinio patikrinimo neužtenka. Atitiktis nėra vienkartinis veiksmas, kurį atlieki ir pamiršti, periodinė stebėsena yra būtina. Sankcionuotų asmenų ir įmonių sąrašai kasdien didėja, jurisdikcija po jurisdikcijos reikalauja nuolatinio stebėjimo, nes situacija keičiasi nenuspėjamai. Pavyzdžiui, šio teksto rašymo metu dauguma vyriausybių, prieštaraujančių Rusijos invazijai, paskelbė apie planus dėl papildomo sankcijų paketo, kai paaiškėjo nauji galimi dideli karo nusikaltimai.

Dabar ypač svarbu, kad įmonės patikrintų savo verslo santykius ir partnerius, su kuriais jie dirba, nes viena klaida gali kainuoti ne tik anksčiau paminėtas atsakomybes, bet ir reputaciją.

Nenoras finansuoti agresoriaus

Nenuostabu, kad įmonės pradeda daug daugiau dėmesio skirti sankcijų ir verslo ryšių tikrinimui. Jie nori būti tikri, kad dirba su partneriais, nesusijusiais su sankcijomis ir kad galutinis bet kokio verslo sandorio naudos gavėjas nėra susijęs su karo Ukrainoje finansavimu.

Sankcijų ir verslo santykių tikrinimas verslui kelia galvos skausmą, nes dauguma sprendimų yra brangūs arba reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių. Net ir tos organizacijos, kurios stengiasi įdiegti KYC procedūras, paprastai verslo ryšių vertinimą atlieka pačioje pradžioje prieš pradedant verslo santykius. Laikui bėgant vysto santykius su klientais ir yra mažiau linkusios išlaikyti tokį patį budrumo lygį. Tačiau nuolatinis besikeičiančio klientų statuso stebėjimas yra būtinas, ką itin aiškiai rodo padėtis Ukrainoje.

Atitikties paslaugas teikiančios įmonės užkerta kelią atsitiktiniam sankcijų nesilaikymui per visą klientų gyvavimo ciklą. Automatinė klientų sąrašų stebėsena leidžia automatiškai aptikti pasikeitimus ir informuoti verslą apie galimą riziką. Duomenis surenkami iš viso pasaulio ir atnaujinami minučių tikslumu po paskelbimo. Geriausios platformos užtikrina patobulintą procesų automatizavimą, siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių sąnaudų – visa tai sumažina reguliavimo institucijų įsikišimo ir bausmių riziką.

Ukrainos krizė privertė verslus į darbotvarkę įtraukti klientų pažinimą kaip vieną iš prioritetų, siekiant išvengti reputacinių ar finansinių nuostolių. Tragedija Ukrainoje mums primena, kad reikalavimų laikymasis nėra tik langelis su varnele, bet gali užkirsti kelią agresoriui finansuoti karą.

Komentaro autorius – Liudas Kanapienis, „Ondato“ vadovas ir bendraįkūrėjas